Atmosferos refrakcija - Vilniaus universitetas

Atkelta ið 7 p.Rio de Þaneiras, bûdamas vienas graþiausiøpasaulio miestø dël savo iðskirtinësgeografinës padëties, stebina neaiðkiosiðvaizdos þmogystomis, gulinèiomisnet ðalia prabangiø vieðbuèiø sienø. Vandenynas,kalnai, uolos, tropinë augalija,álankos ir uþutekiai, salos ir pliaþai bei lûðnynaisaplipusios kalvos – visko galimapamatyti Rio de Þaneire. Tik Manause,mieste, kuris yra Amazonës dþiungliø glûdumojeir pasiekiamas tik oro ar vandenskeliais, o iki artimiausio miesto Belemodriekiasi apie 3 tûkst. kilometrø neáþengiamødþiungliø, neteko sutikti „smëlioRio Negro vandenys susilieja suAmazonekarjerø generolø“, stebino ðvara gatvëse.Šis miestas galëtø bûti pavaizduotas kaipBrazilijos ekonomikos klestëjimo geriausiaspavyzdys, nes po didelio ekonominionuosmukio, pasibaigus kauèiuko erai,Brazilijos vyriausybë, norëdama iðsaugotiekonominá ðio regiono potencialà, ákûrëlaisvàjà ekonominæ zonà, ir èia plûstelëjouþsienio investicijos ið visø pasaulioðaliø. Dabar ðiame mieste gaminama nuoautomobiliø iki sudëtingiausios kompiuteriøtechnikos, o savo filialus ákûrë garsiausiJAV, Japonijos, Vokietijos ir kitø ðaliøautomobiliø gamintojai bei aukðtøjøtechnologijø milþinës, tokios kaip Samsung,Sony, Siemens ir kt.Kai Argentina iðgyvena ekonomikosnuosmuká, Brazilijos bendrasis vidaus produktas2009 m. augo apie 4 proc., o 2010m. gali išaugti iki 5 procentø. Tuo metu,kai kitas ðalis kankino gili ekonominë krizë,persiritusi per visà pasaulá, investuotojøpasitikëjimas Brazilijos ekonomika sustiprëjoir tiesioginiø investicijø á Brazilijàaugimas 2010 m. gali virðyti 40 mlrd. doleriø;2009 m. jos siekë 30 mlrd. doleriø.Ekonominë padëtis Brazilijoje pastebimaiëmë gerëti 2003 m. á valdþià atëjus dabartiniamšalies prezidentui Lulai da Silvai. Taivisø pirma susijæ su politinio stabilumo iðaugimu,valstybës valdomø kompanijø privatizavimu,eksporto skatinimu ir mokesèiømaþinimu. Ekonominës politikos liberalëjimasir laisvai plaukiojanèio valiutoskurso ávedimas davë rezultatø. Nors Brazilijoscentrinio banko nustatyta palûkanønorma yra viena didþiausiø pasaulyje ir siekiabeveik 9 proc., šalis pritraukia dauginvesticijø. Didelë problema yra ir þemasproduktyvumas, kurá lemia menkos investicijosá tyrimus ir plëtrà. Šiuo metu, pavyzdþiui,Pietø Korëja, turëdama 4 kartusmaþiau gyventojø nei Brazilija, uþregistruoja30 kartø daugiau patentø. Brazilijai, kadgalëtø turëti stabilià valiutà, esant kintanèiamvaliutos kursui, produktyvumo augimasyra bûtinas.Argentinair Brazilija: þvilgsnisið LietuvosLyginant Argentinos ir Brazilijos kultûras,Argentina atrodo daug artimesnë Europoskultûrai tiek savo muzika, literatûra,architektûra, aprangos stiliumi ir kitomisiðorinëmis gyvenimo apraiðkomis. Argentinosliteratûros legendos Jorge Luis Borchesobei Chulijo Kortasaro kûriniai yrakiekvieno europieèio dvasinio pasaulio neatsiejamadalis, o A.Piazolos tango nesuvirpintøtik reto senojo þemyno gyventojoðirdies, tuo tarpu tiek Brazilijos literatûra,tiek afrikietiðki sambo ritmai ar H.Vila la Lobosokûriniai jaudina, manyèiau, tik nedidelædalá Europos gyventojø.Nors Brazilija stebina laukiniu gamtosgroþiu, gyvûnijos ávairove ir neáþengiamomisAmazonës dþiunglëmis, kur dar gyvenacivilizacijos nepaliestos vietinës gentys,Argentinos peizaþai nustelbia visø ikiðiol matytø ðaliø, taip pat ir Brazilijos, áspûdþius.Ðioje ðalyje, atrodo, galima rasti visko,kuo þavi kitos šalys: Australijos savanos,Bolivijos druskø eþerai, Islandijos ledynai,ugnikalniai ir bekraðtës lygumos,atšiaurios ledu nuklotos Grenlandijos pakrantës,Kanados spygliuoèiø miškai irsnieguotos Himalajø virðûnës, Meksikosdykumos, apaugusios milþiniškais kaktusais,ávairiaspalviai JAV kanjonai, PietryèiøAzijos dþiunglës ir mangroviø miðkai, PietøAfrikos sodri vynuogynø þaluma ir baltiAtlanto vandenyno pakrantës pliaþai ir netvienas didþiausiø kriokliø pasaulyje – Iguvasu.Kadangi šalies plotas net 3,8 mln.km 2 ir ji driekiasi kelis tûkstanèius kilometrøðiaurës–pietø kryptimi, todël joje yra netkelios klimato juostos. Ugnies Þemë patenkaá subantarktinæ klimato juostà, kurnuolatos ðalta ir puèia þvarbûs vëjai. Patagonijaiðsidësèiusi vidutiniø platumø klimatojuostoje ir dël ðaltøjø sroviø èia bûdingasðaltas ir sausas klimatas. Centrinei Argentinosdaliai bûdingas subtropinis klimatas,o ðalies ðiaurë iðsidësèiusi atogràþøjuostoje, kur karðta visais metø laikais.Keliaujant po Argentinà, didþiausiàáspûdá paliko Patagonija ir Ugnies Þemëbei bekraðtës Argentinos pampos ir druskoseþerai ðalies ðiaurinëje dalyje, primenanèiojeMënulio peizaþà. Patagonijadriekiasi šalies pietuose. Èia plyti daugybëledynø ir ledyninës kilmës eþerø. Patagonijoskrantus pirmà kartà pasiekusiF.Magelano ekspedicija pavadino ðá kraðtàPatagonia – „pëdø þeme“ (isp. pata –„pëda“), kadangi europieèius nustebinodidelës vietiniø gyventojø pëdos. Patagonijauþburia nepakartojamu groþiu: snieguapklotos Andø virðukalnës, bekraðtësþalumos platybës, iðtirpusiø ledynø smaragdoeþerai ir besigananèios laukiniø arkliøkaimenës. Labiausiai Patagonijosgroþis atsiveria vaþiuojant legendiniu RutaNational 40 per bekraštes Patagonijosplatybes. Šis kelias dar vadinamas vienišiausiukeliu pasaulyje ir driekiasi apie5000 km. Niekad nevingiuojantis ir, atrodo,nesibaigiantis kelias kerta visà Argentinà,bet apie 628 km jis eina per „niekur“,taip vadinama atkarpa tarp PeritoMoreno ir El Calafate, kur vienintelis keliautojøpalydovas yra vëjas. Ilgus kilometrusnematyti në vieno namo, tik kartàtolumoje išvydome ðimtmeèio senumoaviø fermà (vadinama estancija), paliktàlaiko uþmarštyje ir išlaikiusià šimtmeèiaisnepakitusià Patagonijos dvasià.Šis kelias prasideda Saltoje ir baigiasiRio Gallegos, pieèiausioje Argentinos þemynodalyje, o Ugnies Þemëje jis tampaRuta 3, kuris veda á pasaulio galà, nes28 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6