Atmosferos refrakcija - Vilniaus universitetas

VPU Lituanistikos fakultetoprofesorius Stasys SkrodenisSuomijos ambasadojepristatë dvi savo knygas.Netekome Gedimino IlgûnoEidamas 75-uosius geguþës 8dienà mirë Lietuvos NepriklausomybësAtkûrimo Akto signataras, Lietuvosradijo ir televizijos tarybos pirmininkas,rezistentas, istorikas, mûsøþurnalo bièiulis ir nuoðirdus talkininkas– redakcijos kolegijos narysGediminas Ilgûnas.„Netekome Gedimino Ilgûno –þmogaus, kuris visà gyvenimà skyrësavo Tëvynei. Neblëstantis rûpinimasisLietuva þenklino visà Gedimino Ilgûnogyvenimo kelià, jo profesinæ beipolitinæ veiklà ir prasmingai atsiskleidëjo vadovaujamos Lietuvos tûkstantmeèiominëjimo direkcijos darbe,taip pat LRT tarybos veikloje. GediminoIlgûno nuopelnai ugdant istorinátautos sàmoningumà ir pilietiðkumàir puoselëjant nacionaliná identitetàliks Tëvynës ir tautos atmintyje“,– sakoma Prezidentës Dalios Grybauskaitësuþuojautoje.G.Ilgûnas gimë 1936 m. kovo29 d. Marijampolës apskrities Kantaliðkiøkaime, valstieèiø ðeimoje. MokësiSurguèiø kaimo pradþios mokykloje,Sasnavos progimnazijoje, Marijampolësvidurinëje mokykloje.1951-aisiais kartu su tëvu saugumosuimtas uþ antitarybinës literatûrossaugojimà, platinimà, pagalbàpartizanams. Kaip nepilnametis paleistasið kalëjimo suorganizavo pogrindinæantitarybinæ jaunimo grupæ,uþmezgë ryðius su partizanais. Uþðià veiklà 1953 m. suimtas ir nuteistas25 metams laisvës atëmimo.1957 m. paleistas ið lagerio dirbocukraus fabrike, gamykloje, inþinieriumiJonavos azoto tràðø gamyklosstatyboje. Dirbdamas neakivaizdþiaimokësi ir 1976 m. gavoþurnalisto diplomà.1960 m. pradëjo bendradarbiautispaudoje. Iðleido knygas „JonasÈerskis“ (1983), „Vincas Pietaris“(1987), „Prie Sasnos ir Ðeðupës“(1995), „Kazys Grinius“ (2000). Yrabendraautoris knygos „LietuvosRespublikos prezidentai“ (1995),knygos sudarytojas, ávado autorius„Lietuvos Respublikos prezidentasAlgirdas Brazauskas“ (1998). Lietuvosir uþsienio spaudoje paskelbæsapie 400 straipsniø istorijos, kultûrosir politikos klausimais.Aktyvus Sàjûdþio veikëjas 1990m. iðrinktas Lietuvos TSR AukðèiausiosiosTarybos deputatu, oAukðèiausiojoje Taryboje – Ðvietimo,mokslo ir kultûros komisijospirmininku. 1993–1997 m. – Lietuvosarchyvø direkcijos, vëliau – departamentogeneralinis direktorius,1993–1996 m. Lietuvos radijo ir televizijosvaldybos ir tarybos pirmininkas,1997–1998 m. – LietuvosRespublikos prezidento patarëjas,nuo 1998 m. – Lietuvos tûkstantmeèiominëjimo direkcijos prieRespublikos prezidento kanceliarijosdirektorius.1996 m. apdovanotas DidþiojoLietuvos kunigaikðèio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu.Gediminas Ilgûnas – daugelioásimintinø publikacijø „Mokslo ir gyvenimo“þurnale autorius nuo 1969metø.Praëjusiø metø pabaiga buvo sëkminga,nes iðëjo trys jo knygos. Pirmiausia –straipsniø rinkinys „Suomija ir Lietuva. Istoriniøir kultûriniø ryðiø vagos“ (leidykla„Margi raštai“), kuriame sudëti atrinkti ávairauspobûdþio ðiø dviejø ðaliø kultûrinius,politinius, folklorinius ryðius analizuojantysstraipsniai, parašyti maþdaug per trisdeðimtmetø. Knygos iðleidimà parëmëSuomijos – Lietuvos kultûros fondas Helsinkyje.Tai yra jau treèias ðio fondo leidinys– prie visø jø parengimo vienaip arkitaip prisidëjo S.Skrodenis. Pirmasis –Lietuvos generalinio konsulo SuomijojeRagnaro Öllerio parašyta konsulato kronika,kurià S.Skrodenis iðvertë á lietuviøkalbà ir prisidëjo rengiant komentarus.Antrasis leidinys – profesoriaus monografija„Lietuvos ir Suomijos draugija 1927–2000“ (2007), iðleista kaip jubiliejinis leidinysminint autoriaus 70-metá, laikantissuomiðkøjø sveikinimo tradicijø. Knygojeiðspausdinta tokiø sveikintojø lentelë –Tabula gratulatoria su Suomijos ðvietimoministrës Sari Sarkonmaa ir bièiuliø sveikinimais.Pastaroji studija ir tapo profesoriausS. Skrodenio jubiliejaus iškilmingopasveikinimo Suomijos ambasadojeVilniuje dovana prieš dvejus metus. Dabarprofesoriui malonu, kad ir treèioji knygabus garbingai pristatoma suomiðkojeaplinkoje. Ádomu tai, jog naujosios knygostiraþas padalintas perpus – Lietuvaiir Suomijai maþdaug po lygiai.Pristatydamas Suomijos ir Lietuvos kultûriniøryðiø – vagø – leidiná, paðnekovassako, kad ið dviejø ðimtø straipsniø atrinkæspusðimtá ádomesniø ir reikðmingesniø,turëdamas tikslà parodyti tø ryðiø raidà nuopalyginti tolimos praeities – bûsimo Švedijoskaraliaus Jono III vedybø 1562 m.Vilniuje su Kotryna Jogailaite literatûriniofono bei Suomijos jaunuoliø studijø Vilniausjëzuitø kolegijoje 1585–1604 m. ikiXIX a. ir vëlesniø laikø. Nemaþai vietos skiriamaLietuvos bièiuliams suomiams ir jødarbams. Ypaè nusipelno Helsinkio universitetoprofesorius Aukusti (August) RobertasNiemis, padëjæs pamatus lietuviøfolkloristikai, Lietuvoje uþraðæs apie 3600lietuviø liaudies dainø ir dalá jø kartu su kanauninkuAdolfu Sabaliausku paskelbæs1912 metais, daug pasidarbavæs átvirtinantSuomijoje Lietuvos valstybës siekius poNepriklausomybës paskelbimo 1920–1925 metais. Apie já profesorius jau pradëjæsraðyti monografijà.Kitas asmuo – tai raðytoja Maila Tal-20 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6