Atmosferos refrakcija - Vilniaus universitetas

metrija“). Pvz., 3a pav. figûra yra panaði ájûros arkliuko uodegà, taèiau aplipusi begalinedaugybe „uodegyèiø“; kad ir kiekmes tà figûrà didintume, joje vis tiek liktøsmulkiausiø, vos áþiûrimø detaliø; 3b pav.tas pats vaizdas padidintas 250 000 kartø.Panaðiø dariniø kûrimas yra virtæs irprofesija, ir vos ne pomëgiu, o jø autoriaipuikiausiai gali didþiuotis savo išmone irkompiuteriø technologinëmis galimybëmis(þr., pvz., www.usenet-replayer.com/webrings/ fractals.html), yra sukûræ nuostabiødariniø.Fraktalinës landðaftø generavimoprogramosSukurta nemaþai fraktalø generavimoir animacijos kompiuteriø programø.Jas èia iðvardyti nëra bûtinybës. Dabartiniumetu, pvz., pripaþástama kaip galingiausiaUltraFractal programa. Atsiradomeno kryptis fraktalinë monotipija,stochatipija. Tokiø struktûrø kûrimo principaipritaikyti gamtiniø dariniø, ne tiktaiþolës paklotës, krûmynø ar miðkø, bet irsudëtingø jûros pakranèiø, kalnø virtiniøar fantastiniø landðaftø kûrimui ir animacijai,populiarios programos Bryce, Terragenir kt. Fraktalø generacija buvo ávestaá daugelá kompiuterinës grafikos ir animacijos3d programø: Maya, 3dS Max,netgi Blender. Prieð keletà metø norintsukurti banguojanèios jûros modelá reikëjoatlikti nemaþai technologiniø veiksmø,o dabar, naudojantis galingesnëmisprogramomis, tereikia parinkti reikiamusparametrus ir atlikti jø korekcijà reikiamamautoriaus ávaizdþiui išgauti.Kompiuteriniai (taigi sintetiniai) objektaipradëjo gyventi virtualioje gamtinëjescenoje; o mums kiek pridëjo átikinamumoir þavesio.EpilogasSukûrus fraktaliniø struktûrø teoriniusmatematinius principus, atsirado galimybëfraktalus pritaikyti ávairiose technikossrityse. Ryðiø technikoje buvo sukurtosunikaliø savybiø antenos; negana to –fraktalai prasiskverbë net á literatûrà (geraipagalvojæ rastume ir liaudies kûrybojeþodiniø fraktalø, kai, pvz., þodinëjeekvilibristikoje „objektai“ vienas kitameeina maþyn ir maþyn iki begalybës).Ir dar – pripaþástame, kad ekonominápasaulá ir pinigø judëjimà ypaè veikiaatsitiktiniai veiksniai; èia, sakytumei, fraktalai,ypaè stochastiniai, tiesiog prašosipritaikomi ekonominiams modeliamskurti ir ekonominiams vyksmams nagrinëti,naudojant fraktalø teorinius dësningumus.Šiai srièiai impulsà suteikë to patiesB.Mandelbroto su bendraautoriu neseniaiiðleista knyga apie, anot autoriø,fraktalinæ finansø revoliucijà.VGTU jauniejinagrinëjo aktualias gamproblemasProf. habil. dr. Pranas BALTRËNAS,doc. dr. Dainius PALIULISAplinkos apsaugos katedraVilniaus Gedimino technikos universitetoAplinkos inþinerijos fakultete 2010m. kovo 25 d. ávyko kasmetinës 13-osiosjaunøjø mokslininkø konferencijos „Mokslas– Lietuvos ateitis“ sekcijos „Aplinkosapsaugos inþinerija“ plenarinis posëdisbei skaityti jaunøjø mokslininkø praneðimai.Konferencijà surengë Aplinkos apsaugoskatedra ir Aplinkos apsaugos institutas,jai vadovavo ir áþanginá þodá tarëprof. habil. dr. Pranas Baltrënas, kuris pabrëþëkonferencijos, suteikianèios jauniesiemsmokslininkams galimybæ pasisemtipatirties ið vyresniøjø kolegø ir praturtintiuniversitete ágytas teorines þinias praktiniaispavyzdþiais, svarbà. Pasak profesoriaus,jaunieji mokslininkai ágyja unikaliàgalimybæ susipaþinti su kitø universitetøkolegø patirtimi, mokosi parengti þodiniusir stendinius pranešimus.Konferencijoje nagrinëtos ðios Lietuvaisvarbios problemos: atmosferos tarðostyrimai, oro valymo technologijø kûrimas,klimato kaita ir jos indikatoriai, aplinkosmonitoringas, matematinio modeliavimotaikymas, vandens, nuotekø, dirvoþemiotarðos kontrolë ir maþinimas, at-liekø tvarkymas, kraðtovaizdþio tvarkymas,biologinës ávairovës iðsaugojimas,antropogeninis poveikis aplinkai ir visuomenëssveikatai, aplinkos apsaugos vadybair ekonomika, vibracijos, akustiniotriukðmo, ðiluminës tarðos, elektromagnetiniølaukø, jonizuojanèiosios spinduliuotëstyrimai, poveikis gyvajai ir negyvajaiaplinkai.Plenariniame posëdyje dalyvavo 130dalyviø (profesoriai, docentai, doktorantai,magistrantai, studentai) iš Lietuvos aukðtøjømokyklø, sveèiai ið ministerijø, moksliniotyrimo institutø, ið jø 84 dalyviai buvoiš VGTU. Konferencijos metu pristatyti 99praneðimai, ið jø 79 iš VGTU. Konferencijojedalyvavo sveèias ið uþsienio, kuris pristatë2 stendinius praneðimus.Plenariniame posëdyje praneðimusskaitë KTU Mechanikos ir mechatronikosfakulteto, Botanikos instituto, Kauno medicinosuniversiteto ir UAB ,,Biocentras“atstovai.KTU Mechanikos ir mechatronikos fakultetodarbuotojas dr. Kæstutis Buinevièiusaptarë atliekø deginimo problemasLietuvoje. Praneðëjas akcentavo, kad á sà-48 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6