Atmosferos refrakcija - Vilniaus universitetas

Bruno JASELSKISÈikagos Lojolos universitetoprofesorius emeritasPrieš mirtá (1953) Nobelio premijos laureatasIrvingas Lengmiûras (Langmuir iðGeneral Electric Labarotories, Schenectady,N.Y) paskaitoje áspëjo mokslininkus netaptipatologinio mokslo aukomis. Savo paskaitojePathological science: scientific studiesbased on non-existing phenomena(Patologinis mokslas: moksliniai tyrimai, pagrástineegzistuojanèiais reiškiniais) jis nurodo,kokie þmoniø ásitikinimai ar reiškiniaiskatina patologiná mokslà: kai reiškinio dydisnepriklauso nuo to, kas já sukelia, kaimatuojamas reiškinys yra prie matavimotikslumo ribø, kai ásivaizduojama, jog matuojamabe galo tiksliai, kai darbø kritika yraatmetama kaip nereikðminga. Patologinismokslas iš pradþiø labai palaikomas, betilgainiui tas palaikymas nyksta. Be to, patologinëteorija prieštarauja patirèiai.Šioje paskaitoje Lengmiûras išnagrinëjokeletà pavyzdþiø: Prancûzijos moksløakademijos nario Blondloto (Blondlot) aptiktusN-spindulius, Deivio-Bernio (Davis-Barnes iš Kolumbijos universiteto), Elisono(Allison) ir kitus reiškinius.Blondlotas (1903) tvirtino, kad šildantgeleþies vielà cilindre yra gaunami N- spinduliai,panaðûs á Rentgeno spindulius, kuriuospraleidþia aliuminis, bet nepraleidþiageleþis. Jie gali kauptis plytose. DaugelisN-spinduliø pasekëjø išspausdino savodarbus moksliniuose þurnaluose. TaèiauVudas (R.W.Wood) paèioje Blondloto laboratorijojeárodë, kad tokie spinduliai ne-Specialiai „Mokslui ir gyvenimui“ ið JAVVisais laikais þmonija rûpinosi, kaip pasinaudoti praeitiespatirtimi ir išvengti dabarties ir ateities klaidø. Mokslosrityje klaidos daþnai ávyksta dël stebëjimo duomenønetikslumo, ásitikinimo ir prieštaravimo tikrovei.Ar praeitis musmoko?Su Èikagos jëzuitø Lojolos (Loyola) universitetochemijos profesoriumi emeritu Bronium (Bruno) Jaselskiupaþástami daugiau nei 20 metø. Jis iš Lietuvospasitraukë á Vokietijà nuo rusø okupacijos 1944metais, o šeima buvo ištremta á Sibirà. Persikëlæs áAmerikà tapo iðkiliu chemiku, paskelbë kelis ðimtusmokslo darbø. Su þmona Marilyn iðaugino ðeðis vaikus,visi ágijo aukðtàjá iðsilavinimà, o sûnus Edvardas Jaselskis yra Ajovos(Iowa) universiteto profesorius. Su juo turime Amerikos patentà irpaskelbëme keletà bendrø mokslo darbø. Bronius ir Edvardas Jaselskiaine kartà lankësi Lietuvoje ir raðë „Mokslui ir gyvenimui“.Prof. Jonas GRIGASegzistuoja. Šis reiškinys buvo pagristasfantastika ir klaidingu stebëtojø ásitikinimu.Jis iš pradþiø sulaukë daug pasekëjø, nesbuvo propaguojamas Prancûzijos moksløakademijos nario.Deivis-Bernis bandë árodyti, kad greitielektronai, turintys pakankamai energijos,gali susijungti su alfa dalelëmis ir tapti He +atomais. Nepaisydamas Lengmiûro kritikos,Devis-Bernis 1929 m. savo stebëjimuspristatë Amerikos nacionalinëjemokslø akademijoje ir 1930 m. išspausdinosavo darbà.Devis-Bernis savo išvadas pagrindëklaidinga elektronø susijungimo su alfa dalelëmishipoteze ir klaidingais skaièiavimaisalfa daleliø ir elektronø energijos bei susijungimolaiko trukmës matavimais. Tad Devis-Bernis,pats negalëdamas pakartoti savorezultatø, turëjo sutikti su Lengmiûro kritikair po poros metø (1931) atšaukë savodarbà, kuris buvo fantastikos ir netiksliøstebëjimø rezultatas.Lengmiûras, nagrinëdamas Elisonoreiðkiná, pastebëjo, kad paskelbus ðá reiškináper kelerius metus buvo išspausdinta perdu šimtus darbø moksliniuose þurnaluose.1927 m. Elisonas Alabamos universitetetvirtino atradæs daug naujø elementøir izotopø ir galëjæs matuoti net iki 10 -8 molinësmasës druskø kieká vandens tirpale.Elisono duomenis buvo sunku pakartoti,ir po keleriø metø Amerikos chemijos draugijanutarë nespausdinti tokiø darbø. Kalifornijosuniversiteto profesorius Letimeris(Wandell Latimer) pagal Elisono planà sumontavoreikiamà aparatûrà ir paskelbëatradæs vandenilio izotopà tritá. Deja, jis vëliaunegalëjo pakartoti savo darbo. Bet tuopaèiu laiku tritis buvo atrastas kitu bûdu.Pirmojoje XX a. pusëje eksperimentiniairezultatai buvo gaunami gana paprastamatavimo technika. Tad klysti buvo lengva.Tyrimai atitiko lotynø posaká errare humanumest sed in errore perseverare turpe(klysti yra þmogiška, bet klaidos nepripaþintigëda). Net ir naudodami šiuolaikinæmatavimø technikà daþnai susiduriamesu reiškiniais, primenanèiais Lengmiûro„patologiná mokslà“. Antrojoje XX a. pusëjedu ávykiai sukëlë didelá chemikø susidomëjimà:vienas jø buvo „anomalaus polimeriniovandens“ atradimas, o antrasis –šaltoji deuterio branduolinë sintezë elektrolizësbûdu naudojant paladþio katodà.Deriaginas, dirbantis Sibiro Fizinës chemijosinstitute, 1968 m. išspausdino darbà,kuriame tvirtino atradæs ypatingø savybiøanomalø polimeriná vandená. Šis atradimassukëlë didelá susidomëjimà visame pasaulyje,o ypaè JAV. Kelerius metus pora šimtøtyrinëtojø bandë pagaminti polimeriná vandená(taip pat ir mes savo laboratorijoje) irišaiškinti jo savybes. Jungtinëse AmerikosValstijose „šaltojo karo“ laikotarpiu buvolengva gauti valstybiniø lëðø tokiems tyrimams.Taèiau po trejeto metø (1972) buvoárodyta, kad polimerinis vanduo neegzistuoja.Pats Deriaginas 1973 m. atšaukë savoankstesná darbà, ir tuo baigësi ne tik anomalausvandens iliuzija, bet ir Deriagino siekistapti Sovietø Sàjungos mokslø akademijosnariu. O Deriagino bendradarbiaiFedyakinas ir Þelezny turëjo palikti institutàir ásidarbinti Sibiro provincijoje. Þeleznydar bandë nesëkmingai átikinti Deriaginà,kad polimerinis vanduo yra tik nuosëdos.Ir Jungtinëse Amerikos Valstijose Lipinkotas(Lippincott) tvirtino infraraudonaisiaisspinduliais iðtyræs polimerinio vandensspektrà, o chemikas teoretikas Eilenas (LelandAllen) išspausdino teoriná darbà, remiantápolimerinio vandens egzistavimà.Tai dar kartà patvirtina seniai þinomà tiesà,kad teoretikai gali paaiðkinti net neegzistuojanèiusreiðkinius.Ádomu, kad dar prieš 200 metø kilæs ginèasapie vandens skystosios fazës pasikeitimàkietàja virinant yra gana panašus á 1970metø Deriagino „atradimà“. Tada buvo tvirtinama,kad, verdant distiliuotà vandená stikliniameinde, atsiranda maþas kiekis kietøjønuosëdø. Tas sukëlë tarp chemikø, fizikøir matematikø Lavuazjë (Lavoisier), Boilio(Boyle), Niutono (Newton) ir Leibnico (Leib-32 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6