Konferencija,,Scientia et historia-2010”:Prof. Juozas AlgimantasKRIKÐTOPAITIStrumpa apþvalgaŠ.m. kovo 25–26 d. Lietuvos kultûrostyrimø institute vykusios Lietuvos moksloistorikø ir filosofø (LMIF) bendrijos konferencijos„Scientia et historia-2010“ programojebuvo numatytos dvi sekcijos.Viena skirta filosofiniø bei sociologiniømokslø krypties tyrinëjimams, o kita – istorinëmstemoms. Be to, Kupiðkyje, Vitraþøgalerijoje, lygiagreèiai vyko konferencijosedukacinë sesija, skirta ugdytikraðtotyros entuziastø moksliniø tyrimøágûdþius.Pirmosios sekcijos darbas prasidëjodr. Þibarto Jackûno pranešimu, aptarianèiusàvokos Interpretacija turiná, jo semantiniusypatumus; èia autorius pateikë kritinæinterpretacijø apþvalgà; jis parodë,kad, nors šioje tematikoje yra daug painiavos,galima teigti, kad interpretacijossemantinis turinys yra visuomet susijæssu laikotarpio kultûra, su esama vertybineorientacija. Po ðio akademinio stiliauspraneðimo dr. Andriaus Konickio aiðkinimas,iðryðkinantis neaiðkø filosofo vaidmenávisuomenëje, skambëjo þaviai irnuotaikingai. Dr. Auðros Rimaitës praneðimas,skirtas dabar vykstanèio dialogotarp mokslininko ir þurnalisto analizei,sukëlë visuotiná klausytojø dëmesá, nespalietë labai aktualø klausimo „Koks turëtøbûti mokslo þiniø kelias visuomenëslink?“ esmæ. Ðiai analizei buvo pasirinktibiotechnologijos laimëjimø apraðymai þiniasklaidoje.Autorë atskleidë sunkiai áveikiamusbarjerus, iðkilusius tarp pavirðutiniðkai„plepanèios“ þurnalistikos ir mokslonaujienø. Dr. Edmundas Adomonissavo praneðime pabrëþë tæstinumà tarpsveiko proto (t.y. bendros nuovokos –„common sense“) ir mokslo. Dr. AlvydasNoreika kalbëjo apie savo toliau tæsiamusVytauto Kavolio mokslinio palikimotyrimus, susiedamas ðá kartà mûsø garsausiðeivio plëtotà meno sociologijà sustruktûriniu funkcionalizmu. Dr. Vytis Valatka,nuosekliai gilindamasis á viduramþiøfilosofijà, apþvelgë teorinius antrosiosscholastikos „teisingo“ karo aiðkinimusbei paþiûras, vyravusias Renesanso pradþioje,ir susiejo jas su dabartiniais tarptautinësteisës dokumentais. Habil. dr.E.Adomoniopraneðimà aptariaJ.A.KrikðtopaitisJuozas Al. Krikštopaitis nagrinëjo sàvokàFaktas, jo „patikimumo“ klausimà, palygindamassàvokos turiniø skirtumusgamtos ir humanitariniuose moksluose.Sesijos darbà uþbaigë provokuojantismoksliná þingeidumà dr. Jono Rubikopranešimas, apþvelgiantis genomo tyrimønaujienas. Praneðëjas kalbëjo apiedalykus, kelianèius ávairius mokslo apiegyvybës esmæ klausimus, kurie dar nerandapakankamai argumentuotø atsakymø.Praneðimas buvo turiningas ir teikiantisþiniø ið priekinës biologijos atradimølinijos; teko pripaþinti, kad tinkamai pasirengusiøasmenø filosofiðkai ávertinti naujausiàðios srities informacijà, deja, darneturime.Mokslo istorijai svarbiø tyrimø bare nuveiktiemsdarbams buvo skirta istorinëstematikos sekcija. Mokslo daktarø RomualdoJuzefovièaus, Juozo Banionio,Liberto Klimkos ir Laimos Petrauskienëspraneðimai atskleidë Ernesto Galvanausko,Zigmo Þemaièio, Juzefo Montvilos,Prano B. Ðivickio nuopelnus Lietuvoskultûrai, mokslui ir kitus klausimus,susijusius su aktyvia jø veikla. DaktarësEglë Makariûnienë ir Rasa Kivilðienëpristatë parengtà leidybai Sàvadà, kuriamepateikiamos kryptingai parinktos enciklopedinësþinios apie asmenis, tyrinëjusiusastronomijos ir fizikos istorijos klausimusbei raðiusius apie tai. Dr. BirutëPraneðimà skaitoA.RimaitëRailienë aptarë Vrublevskiø bibliotekosbibliografijos rodyklës turiná, o jaunas pradedantistyrinëtojas Donatas Ustinavièiuskalbëjo apie svarbø mokslo bendruomeneidalykà – personalinës bibliografijosþanrà ir jo perspektyvà Lietuvoje.Habil.dr. Kæstutis Makariûnas nuðvietësovietmeèiu vykusià fizikos mokslø plëtrà,jos ypatybes Lietuvoje. Dr. RamûnasKondratas paaiškino, kokie klausimaisprendþiami, kuriant <strong>Vilniaus</strong> universitetomokslo muziejø; jis taip pat aptarë optimistinæðio muziejaus tolesnës plëtrosvizijà, tikëdamas, kad Lietuvoje visuomenëssumaiðtis galop baigsis. Habil.dr.24 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 5-6
GrupëkonferencijosdalyviøJuozas Al. Krikštopaitis, keldamas klausimà,apie kà vertëtø kalbëti Lietuvos istorikamstarptautiniuose forumuose, apibendrinosavo keliø deðimtmeèiø patyrimà.Baigiant sekcijos darbà LMIF bendrijosnariø susirinkime buvo numatytos dalyvavimoðiø metø tarptautinëse konferencijoseBarselonoje ir Taline gairës. Taippat buvo nuspræsta netrukus LMIFB vadovybësnariams aptarti konkreèius dalyvavimoklausimus, taip pat XXV tarptautinësBaltijos ðaliø mokslo istorikø ir filosoføkonferencijos organizavimo Vilniuje(2012) reikalus. Konferencijos sekcijødarbui vadovavo J.A.Krikðtopaitis irL.Klimka.Konferencijos programà uþbaigë dvikviestiniø profesoriø paskaitos, praturtintosgausiomis dokumentinëmis nuotraukomisbei schemomis. LMA narys korespondentasprofesorius AlgimantasGrigelis kalbëjo apie Aliaskos geologinëssandaros praeitá ir dabarties aktualijas,susijusias su geografijos ir socialinëskaitos istorija; jis papasakojo apie vieninteláPlaktukø muziejø Ðiaurës Vakarø Aliaskoje.Priminsiu: vienas ið pagrindiniø profesoriauskelionës tikslø ir buvo apsilankymasðiame unikaliame muziejuje, ásikûrusiameprieð kelerius metus Hainesmiestelyje; svarbu paþymëti, kad apsilankymasèia turëjo sekà – kilo iniciatyvasteigti panaðø muziejø Lietuvoje. Profesoriusið JAV Ph.d. Romualdas Šviedryssupaþindino auditorijà su jo patiesnaujausiais tyrinëjimø rezultatais, atskleidþianèiaismûsø tëvynainio Juozapo Varsevièiausekspedicijø ir atradimø PietøAmerikoje epizodø ypatybes (XIX a.).Tolimø objektø – Saulës, Mënulio, planetø ir þvaigþdþiø ðviesamus pasiekia pro Þemës atmosferà. Þemës atmosfera, nors irbûdama skaidri, ðiek tiek pakeièia ið labai toli atkeliaujanèiøðviesos spinduliø kryptá. Dar senovës graikai pastebëjo, kad artihorizonto esantá ðviesulá matome ðiek tiek aukðèiau, nei jis yraið tikrøjø. To prieþastis yra ðviesos spinduliø lûþis atmosferoje –atmosferos <strong>refrakcija</strong>. <strong>Atmosferos</strong> refrakcijos efektà gerai þinoastronomai, kurie vartoja „astronominës refrakcijos“ ir „refrakcijoskampo“ terminus regimajam ðviesulio aukðèio pokyèiuidangus skliaute ávertinti. <strong>Atmosferos</strong> refrakcijos sàvoka yra kurkas platesnë. Su atmosferos <strong>refrakcija</strong> siejama daug ádomiøoptiniø reiðkiniø, pradedant Saulës ir Mënulio diskøiðkraipymais ir baigiant miraþais.<strong>Atmosferos</strong>Prof. Audrius DUBIETIS<strong>refrakcija</strong>II mûsø eros amþiuje graikø filosofasPtolemëjas pirmasis pabandë paaiðkintiatmosferos refrakcijos reiðkiná. Anuometbuvo manoma, kad Þemæ supa vienodotankio oro atmosfera, gaubiama kur kasretesnio eterio – paslaptingojo penktojoelemento, kurio buvimà IV amþiuje prieðmûsø erà postulavo þymûs graikø filosofaiAnaksagoras ir Aristotelis. Ptolemëjasmanë, kad ðviesos spinduliai lûþta retesnioeterio ir tankesnio oro sandûroje,ir dël to pasikeièia ðviesulio regimoji padëtisdangaus skliaute, panaðiai kaip þiûrintnuo kranto po vandeniu esantis objektasmatyti ðiek tiek kitoje vietoje. Ptolemëjoaiðkinimas, nors ir buvo gerokaisupaprastintas, gana tiksliai atskleidë atmosferosrefrakcijos reiðkinio esmæ, oPtolemëjo atmosferos modeliu ir jo pasiûlytaatmosferos refrakcijos sampratabuvo remiamasi beveik 1500 metø. Ádomutai, kad patá ðviesos lûþio dësná ðiuolaikiðkaisuformulavo olandø astronomasir matematikas W.Snelijus tik 1621 metais.Tobulëjant astronominiams instrumentamsir iðradus teleskopà, XVI a. danøastronomas T.Brahë išmatavo daugybæðviesuliø padëèiø ir sudarë tikslias astronominësrefrakcijos lenteles, kuriomisilgà laikà buvo vadovaujamasi atliekantávairius astronominius stebëjimus. T.Brahëiðmatavo, kad ðviesulio regimoji ir tikrojipadëtys skiriasi tuo labiau, kuo ðviesulysyra arèiau horizonto, ir nustatë, kadprie pat horizonto vidutinis regimosios irtikrosios ðviesulio padëèiø skirtumas (refrakcijoskampas) siekia 35 kampo minutes(35’, tai šiek tiek daugiau nei 0,5 o ).Jau vëliau, paaiðkëjus, kad paslaptingoji,uþpildanti kosminæ erdvæ substancija– eteris neegzistuoja, ir nustaèiusatmosferos sluoksniø struktûrà beitanká, buvo patikslintos ir fizikinës ðviesoslûþio (refrakcijos) atmosferoje prieþastys,kurios pasirodë sudëtingesnës.Ðviesos <strong>refrakcija</strong> atmosferoje atsirandadël regimojo oro tankio kitimo iðilgaiþvilgsnio linijos: þvelgiant horizontokryptimi, oras yra kur kas tankesnis, neiþvelgiant tiesiai virð galvos – á zenità. Paleihorizontà sklindantiems ðviesos spinduliamsatmosfera tampa panaði á gradientinæterpæ: èia oro tankis, taigi ir lûþiorodiklis smarkiai priklauso nuo stebëjimokrypties. Tokioje aplinkoje ðviesosspinduliø lûþio kampas keièiasi palaipsniuiir spinduliø kelias yra iðkreivinamas.Ðviesos spinduliai ima sklisti nebetiesiomis, bet kreivomis trajektorijomis,o stebëtojas objektà mato kreivoðviesos spindulio liestinës kryptimi. Atsiþvelgusir á tai, jog Þemë yra apvali,ðviesos spinduliai, mus pasiekiantys iðuþ atmosferos ribø esanèio objekto, savokelyje kerta labai ávairaus tankio atmosferossluoksnius, ir jø kreivumas tampanetolygus. Kuo arèiau horizonto yraðviesulys, tuo labiau ið jo sklindanèiø ðviesosspinduliø kelias iðkreivinamas, todëlþiûrint kaip tik ðia kryptimi atmosferos refrakcijosefektai pasireiðkia labiausiai. Taigi,kalbant apie labai maþø matmenø objektus– þvaigþdes ar planetas, dël atmosferosrefrakcijos skiriasi regimoji ir tikrojijø padëtys. Aiðku, þvelgiant plika akimiir neturint atskaitos taðko, pastebëti ðáskirtumà nëra lengva, o norint já ávertintireikia tiksliai þinoti šviesuliø patekëjimoar laidos laikà.Taèiau atmosferos refrakcijos efektassukelia ir daugelá kitø ádomiø reiðkiniø,kuriuos galima stebëti plika akimi.T.Brahës amþininkas garsusis vokieèiøastronomas J.Kepleris pirmasis atkreipëMokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 25