Atmosferos refrakcija - Vilniaus universitetas

1997 m. balandþio 4 d. buvo pasirašytaOvjedo konvencija. Europos Taryba(47 Europos demokratiniø valstybiøtarptautinë organizacija), Europos Bendrija(dabar ES) ir kitos valstybës pasiraðëðá teisiø rinkiná atsiþvelgusios á JT „Visuotinæþmogaus teisiø deklaracijà“, „Vaikoteisiø konvencijà“ ir „Þmogaus teisiø ir pagrindiniølaisviø apsaugos konvencijà“.Tuo siekë garantuoti, kad þmogaus teisësir pagrindinës laisvës turi bûti saugomos,nes matë spartëjanèià medicinos irbiologijos paþangà. Šalys, pasirašiusiosšià konvencijà, sutarë, kad þmogaus interesaiir gerovë yra svarbesni uþ iðimtiniusvisuomenës ar mokslo interesus. Visibiologijos ir medicinos srities moksliniaityrimai atliekami laisvai, atsiþvelgiantá ðios Konvencijos nuostatas ir kitas teisinesnuostatas, garantuojanèias þmogausapsaugà. Taèiau tais atvejais, kai ástatymaileidþia moksliniams tyrimams naudotiembrionus, dirbtinai apvaisintus mëgintuvëlyje,jie turi garantuoti atitinkamà embrionoapsaugà. Kurti þmogaus embrionusmoksliniams tyrimams yra draudþiama.1998 m. sausio 12 d. ši Konvencija Paryþiujebuvo papildyta – pasirašytas „Papildomasprotokolas dël þmoniø klonavimouþdraudimo“. Kiekviena intervencija,kuria siekiama sukurti þmogø, turintá tà patábranduolio genø rinkiná, kaip ir kito þmogus,gyvo ar negyvo, yra draudþiama.Ðaliø teisiø rinkiniai, numatantyskurti þmogaus embrionus norint gautiþmogaus embriono kamieniniø làsteliø.Keliose valstybëse iðleisti teisës aktaisukuria prielaidas kurti þmogaus embrionustam, kad vëliau ið jø bûtø galima iðgautiþmogaus embriono kamienines làstelesir jas panaudoti tyrimams. Apsaugaèia traktuojama kaip laisvas ir informuotasdonorø sutikimas, be kurio nebûtø galimaiðgauti kamieniniø làsteliø ið embriono.Taip uþkertamas kelias donoro teisiøpaþeidimui. Nors ir leidþiama atlikti embrionøtyrimus, taèiau draudþiama kurtiembrionus turint tikslà juos panaudoti tyrimams.Taip pat svarbu, kad në viena iððiø valstybiø nëra pasiraðiusi ar ratifikavusiOvjedo konvencijos, taèiau stengiasi laikytisnuostatos, kad intervencija siekiantmodifikuoti þmogaus genomà gali bûti atliekamatik profilaktikos, diagnozavimo argydymo tikslais ir tik tais atvejais, kai intervencijanesiekiama modifikuoti palikuoniøgenomo, ir tais atvejais, kai ástatymui leidþiantmokslinius tyrimus su dirbtinai apvaisintaisembrionais garantuojama atitinkamaembriono apsauga. Kurti þmogausembrionus moksliniams tyrimams yradraudþiama (D.Britanija, Belgija).Baþnyèios poþiûris. Kaip ir daugelisþmoniø, Baþnyèia nepritaria klonavimui.Baimes dël galimybës taikyti klonavimàþmonëms pareiškë ir Vatikano bioetikosekspertas, Romos Gemelli klinikos Bioetikosinstituto direktorius vyskupas ElioSgreccia, kuris taip pat priminë tarptautinádraudimà dirbtinai reprodukuoti identiðkusasmenis. Vyskupas pabrëþia, kadklonuotas þmogus bûtø sukurtas pagalþmogaus, o ne pagal Dievo paveikslà irpanaðumà. Tvirtinama, jog þmogaus klonavimasprieðtarauja prigimèiai bei dieviðkajamástatymui, nes kiekvienas asmuoturás teisæ bûti pradëtas ir gimti santuokojeir ið santuokos. Baþnyèia skatinavalstybes kuo skubiau priimti ástatymus,draudþianèius klonuoti þmones.Jungtinëse Tautose esantis stebëtojasarkivyskupas Renatas Martinas JTbûstinëje Niujorke pareiðkë, kad buvobandyta klonavimà pateikti kaip pagalbinægyvybës perdavimo priemonæ poroms,kurios buvo nevaisingos arba negalëjokitaip ásigyti vaiko. Taèiau tai buvoatmesta kaip labai rizikingas veiksmas.Tokià pozicijà lemia antropologinës ir etinësprieþastys. Nepriimtina, kai vaikaspradedamas ne tëvo ir motinos meilësaktu, nes toks aseksualus pradëjimas nesukuriatarpasmeninës vaiko ir tëvø vienybës.Arkivyskupas teigë, kad terapináklonavimà, þmogaus embriono gamybàdël specializuotø kamieniniø làsteliø tamtikroms ligoms gydyti, o vëliau jo sunaikinimàbûtina uþdrausti. Toks þmogausiðnaudojimas etiðkai nepateisinamas,nes embriono sukûrimas tam, kad vëliaubûtø sunaikintas, ið pagrindø þeidþiaþmogaus orumà.Kovo 12 dienà Europos Parlamentaspriëmë rezoliucijà, draudþianèià klonuotiþmones. Europos Parlamento pareiškimetvirtinama, jog þmoniø klonavimas yra„sunkus þmoniø pagrindiniø teisiø ir jølygybës principo paþeidimas”, nes yrasudaromos sàlygos daryti þmoniø atrankàir su jais eksperimentuoti. Bet kuris asmuo,mëginantis padëti (ar bandantis taipadaryti) gimti þmogaus embrionui su tokiapaèia genetine informacija kaip kitasembrionas, vaisius, gyvas ar miræs asmuoarba kuris perkelia á moters organizmàembrionà, turi bûti baudþiamas skiriantbaudà arba ákalinant iki penkeriø metø.Matyti, kad ástatymø leidëjai bandokovoti su netinkamais klonavimo bûdais.Taip pat ir Baþnyèia, laikydamasi savo ásitikinimøir moralës normø, pritaria natûralumuiir nusistovëjusiam þmogaus atsiradimobûdui santuokoje. Visi turi skirtingøinteresø – komercija, gydymas,smalsumas. Baþnyèia pasiryþusi neiti átuos klodus, kurie nëra skirti þmogausrankø darbui. „Kartais mokslo paslaptysturi bûti neámintos, to reikia, kad liktumeþmonëmis“, – sako bioetikos specialistaskunigas prof. dr. Andrius Narbekovas.LietuviøPetko MANGAÈEVASVisoje Bulgarijos teritorijoje – slëniuoseir kalnuose, miestuose ir kaimuose, kurvyko ánirtingi rusø ir turkø mûðiai dël nacionaliniobulgarø iðsivadavimo, pastatytibalto akmens paminklai, kuriais mûsøtautieèiai iðreiðkë dëkingumà ðiame kareþuvusiems daugiatautës Rusijos imperijoskariuomenës kariams. Visoje Bulgarijojepastatyta per 450 didingø paminklø,ið jø apie 100 yra Pleveno apskrityje (ðiaurësBulgarija – vert. past.). Daugelis jø yragraþûs architektûros kûriniai, pastatyti uþþmoniø paaukotas lëðas. Dalis statybiniømedþiagø (marmuras, granitas ir kt.) buvoatveþta net iš uþsienio (daugiausia išOdesos), o kitos gamintos vietoje.Rusø ir turkø karas (1877–1878) ið tiesøpaliko gausø istoriná palikimà. Teisin-Stara Planina kalnuose vyko vieni iðsvarbiausiø mûðiø uþ Bulgarijos laisvæ. Þuvotûkstanèiai bulgarø ir Rusijos imperijos kariø.Ðipkos virðukalnëje pastatytas Laisvëspaminklas. Vietovë vadinama ,,Erelio lizdu”Transportuisiûlomi varikliai,kurie neterðiagamtosPanaudojus nuolatinius magnetuskaip judesio transformatorius pavyko sukurtitobulus mechaniniø virpesiø ir bangøgeneratorius. Uþ sukurtà jø veikimoprincipà K.Ragulskis ir R.Ruzgus gavo14 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6