Atmosferos refrakcija - Vilniaus universitetas

Jûros ruoniø sala Byglio kanale prie Uðuajos Argentinojelabiausiai iðsivysèiusi Lotynø Amerikos ðalis.Ji vis dar turi didþiausià BVP/gyv., industrializacijosir iðsilavinimo rodiklá regione.Taèiau Argentinos skolos šiuo metusiekia 13 mlrd. JAV doleriø. 2009-ieji Argentinosekonomikai buvo blogiausi nuo2002–2003 m. ekonomikos krizës. Pastaraisiaismetais BVP iðaugo tik 0,5 procento,tuo tarpu pastaruosius ðeðerius metusvidutinis metinis BVP augimo tempas sudarëbeveik 8 procentus. Dabartinis nedarbolygis jau siekia 9,1 procento. Prognozuojama,kad 2010 m. infliacija Argentinojebus matuojama dviþenkliais skaièiais.Pagrindinë 2002–2003 m. ekonomikosnuosmukio prieþastis buvo fiksuotasvaliutos kursas ir nuolatinis biudþeto deficitas,nulëmæs staigø valstybës skolos didëjimà.Fiksuoto peso kurso þlugimà pagreitinostruktûrinës ekonomikos, finansøir politikos savybës. Pirmiausia Argentinosekonomika pasiþymi santykiniu uþdarumu.Kitaip tariant, maþu, á eksportàorientuotu sektoriumi ir didele ekonomikosdolerizacija. Be to, Argentina, nepaisydamaásipareigojimø Tarptautiniam valiutosfondui (TVF) grieþtinti mokesèiø politikà,ðiø ásipareigojimø neávykdë, o tai irbuvo viena ið pagrindiniø prieþasèiø, dëlkuriø TVF sustabdë finansinæ paramà ðiaiðaliai. Tai sukëlë ðalies ekonomikos bankrotàir peso þlugimà. Silpnos institucijosir silpna ekonominë politika bei nuolatinispolitinis nestabilumas Argentinà, 1913m. buvusià tarp 10-ties turtingiausiø pasauliošaliø, pavertë nuolatiniø ekonominiøkriziø, didelës infliacijos ir milþiniðkøskolø kamuojama ðalimi.XIX a. pabaigoje prasidëjo masinë europieèiømigracija á Argentinà, o nuo 1890m. – Patagonijos þemiø naudojimas. Uþsienioinvesticijos ir didelë imigracija leidoArgentinai smarkiai iðplësti eksportà ir padidintinacionalines pajamas. Ðis ekonominispakilimas truko iki Didþiosios krizës1930 m., vëliau prasidëjo ilgas ekonominioir politinio nestabilumo laikotarpis. Argentinojevalstybiniai perversmai ávyko1930, 1943, 1955, 1962, 1966, 1970, 1971ir 1976 metais. Ðioje ðalyje vyrauja peronizmas,specifinë politinë kryptis, bûdingatik Argentinai. Juano Domingo Peronovaldymo metais po Antrojo pasaulinio karopradëtas „treèiasis kelias“ tarp kapitalizmoir komunizmo reiðkë, kad valstybëapsiëmë bûti arbitre tarp kapitalo ir darbo,gana aiðkiai palaikydama pastarojo pusæ.Socialiniai ir politiniai eksperimentai Argentinaikainavo išties brangiai. Prieð geràpusamþá buvusi pasiturinti valstybë (XX a.pirmojoje pusëje jos BVP sudarë ketvirtávisos Lotynø Amerikos BVP), Argentina poAntrojo pasaulinio karo patyrë neregëtomasto ir trukmës infliacijà bei gilià ekonominækrizæ. Ðiuo metu, priešingai negu josdidþioji kaimynë Brazilija, Argentina iðgyvenane paèius geriausius laikus, nors peronizmasðalyje vis dar stipriausia politinësrovë ir dabartinë Argentinos prezidentëCristina Fernandez de Kirchner, pakeitusisavo vyrà, taip pat atstovauja ðiai populistineipolitikos krypèiai kaip ir jos pirmtakassutuoktinis. Perono idëjos gyvuoja, oEvitos, J.D.Perono antrosios þmonos, kultasvis dar giliai ásirëþæs argentinieèiø sàmonëje.Ðiai anksti mirusiai tautos numylëtinei,á kurià, be jokios abejonës, lygiuojasiir buvusi Ukrainos premjerë Julija Timoðenko,ne kartà buvo siûlomos viceprezidentopareigos. Jos ugningas, meilæsavo tautai iðpaþástanèias kalbas ið CasaRosados balkono vis dar mena áspûdingojiPlaza major. Teko lankytis ir jai skirtamemuziejuje Buenos Airëse, kur saugomibrangiausiø dizaineriø kurti jos apdarai irasmeniniai daiktai bei nuotraukos ir filmuotamedþiaga. A.Parkerio filme Madonos sukurtaEvita þavesiu tikrai neprilygsta dokumentiniuosefilmuose matytai Evitai. Kaipsakë vietiniai gyventojai, jokia politinë jëga,nedeklaruojanti rûpinimosi skurstanèiais,neþadanti didinti pašalpø, nemokamø bûstøir nemokamo maitinimo, nesulauks pergalësvaldþios rinkimuose. Vietoje švietimo,naujø darbo vietø kûrimo arba vadinamosios„meðkerës“ Argentinos liaudþiai siûlomajau pagauta þuvis. Dideliame supermarketestebino eilës prie kasø, kurios susidarëdël to, kad didþioji dalis pirkëjø pateikdavopardavëjai pasà ir kaþkokius dokumentus,kaip supratau, nemokamam maistodaviniui gauti. Stebino elgetø ir benamiøgausa gatvëse, nors Brazilija ðiuo atþvilgiugerokai lenkia Argentinà.Nors ekonomika Brazilijoje šiuo metukaip niekad klesti, taèiau lûðnynø (vadinamøjøfavelø) rajonai nuolat pleèiasi, oSan Paulo ar Rio de Þaneiro centre sunkuiðlaviruoti tarp ant grindinio gulinèiøapsvaigusiø paaugliø ir maþameèiø vaikø.Nuo Þ.Amadu romano „Smëlio karjerøgenerolai“ praëjo ne vienas deðimtmetis,o jo apraðyti ir garsiame to paties pavadinimofilme parodyti vaizdai visai nepakito.Vaikðèiojant po didþiuosius Brazilijosmegapolius tiesiog sukreèia benamiø,neðvariø ir praradusiø þmogaus iðvaizdàvaikø vaizdai. Nusikalstamumo irþmogþudysèiø lygis (daugiau kaip 20tûkst. þmogþudysèiø per metus; Lietuvoješis rodiklis nesiekia 60) šalyje labai didelisir atvykëliams grieþtai prisakoma neðiotiskeletà banknotø kiðenëse, kad bûtøgalima ið karto atiduoti pinigus uþpuolikuiir iðvengti ðûvio á galvà. Brazilijos didmiesèiuosejauèiausi panaðiai kaip PietøAfrikos Respublikoje, kur þmogþudysèiø,ginkluotø uþpuolimø daugiausia pasaulyje,o vieniems vaikðèioti gatvëse atvykëliamsiš viso nerekomenduojama.Nukelta á 28 p.Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 7