Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
<strong>Sveikata</strong> 2005 . 6-7 (birþelis-liepa) 593-594<br />
REDAKCIJOS KOLEGIJA:<br />
prof. habil. dr. Irena Balèiûnienë,<br />
prof. habil. dr. Vytautas Basys,<br />
gyd. Asta Kubilienė,<br />
dr. Saulius Èaplinskas,<br />
gyd. Ona Davidonienë,<br />
dr. Genadijus Dolþenko,<br />
prof. habil. dr. Vilius Grabauskas,<br />
gyd. Zenonas Javtokas,<br />
prof. Elona Juozaitytë,<br />
prof. habil. dr. Aleksandras Laucevièius,<br />
prof. Rūta Nadišauskienė,<br />
doc. dr. Robertas Petkevièius,<br />
gyd. Romualdas Sabaliauskas (SAM<br />
sekretorius),<br />
gyd. Lilija Socevičienė,<br />
doc. dr. Emilis Subata,<br />
dr. Rima Vaitkienë<br />
REDAKCIJA:<br />
Zenonas Glaveckas<br />
vyriausiasis redaktorius - tel.: 261 25 29<br />
Elvyra Mataèiûnienë<br />
reklamos vadybininkë - tel.: 261 90 43<br />
Stasė Ignatavičiūtė<br />
operatorė - tel.: 261 90 43<br />
REDAKCIJOS ADRESAS:<br />
Þ. Liauksmino g. 5, 01101 Vilnius,<br />
faksas: 261 25 29.<br />
El. paðtas: sveikata@hostex.lt<br />
zsveikata@takas.lt<br />
www.sam.lt.<br />
„Sveikatos” þurnalas iðeina kartà per mënesá.<br />
Leidëjas - UAB „<strong>Sveikata</strong>”.<br />
Spausdino UAB “Akritas”, Geležinio Vilko g. 2, Vilnius,<br />
tel. 231 16 56, faksas 231 16 57.<br />
Kaina 3,50 Lt,<br />
prenumeratoriams - 2,50 Lt (su pristatymu).<br />
Žurnalo prenumeratą priima visi Lietuvos pašto skyriai.<br />
Prenumerata internetu: www.prenum.katalogas.lt<br />
©„<strong>Sveikata</strong>”<br />
2<br />
4<br />
6<br />
10<br />
13<br />
18<br />
19<br />
24<br />
28<br />
30<br />
33<br />
36<br />
39<br />
41<br />
42<br />
45<br />
47<br />
49<br />
Pokalbis apie mergaitę<br />
Priešlaikinis lytinis brendimas<br />
Þana Bumbulienë<br />
Mergaitės lytinis vystymasis ir jo vertinimas<br />
Jûratë Kiesylytë<br />
Mergaičių vėluojantis lytinis brendimas<br />
Jûratë Kiesylytë<br />
Paauglių nėštumai ir kontracepcija<br />
Rita Jakubèionytë<br />
Skausmingos mėnesinės<br />
Vilma Vasjanova<br />
Pirmosios mėnesinės. Normalus mėnesinių ciklas ir jo<br />
sutrikimai<br />
Þana Bumbulienë<br />
Vulvovaginitai<br />
Rita Jakubèionytë<br />
Jaunatviniai spuogai, hirsutizmas…<br />
Þana Bumbulienë<br />
Krūties vėžys<br />
Daiva Vaitkienë<br />
Tinsta kojos, išsiplečia venos...<br />
Ilona Taluntienë<br />
Lytinė prievarta<br />
Vilma Vasjanova<br />
Ankstyva gimdos kaklelio vėžio diagnostika<br />
Laima Vaidotienë<br />
Gimdos gleivinės vėžys<br />
Sofija Ugianskytë<br />
Kiaušidžių vėžio diagnostikos ir gydymo tendencijos<br />
Daiva Vaitkienë<br />
Vulvos vėžys<br />
Rièardas Augustis<br />
Ultragarsinis vaisiaus tyrimas<br />
Daiva Simanavièiûtë, Regina Maèiulevièienë<br />
Aktuali informacija<br />
Pirmajame viršelyje:<br />
Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikoje<br />
per metus atliekama apie 270 onkoginekologinių operacijų.<br />
Iš kairės: Onkoginekologijos sektoriaus gydytojas akušeris-ginekologas<br />
dr. Skirmantas Kajėnas, sektoriaus vadovė doc.<br />
dr. Daiva Vaitkienė, klinikos anesteziologijos skyriaus vadovas<br />
dr. Kęstutis Rimaitis ir gydytoja akušerė-ginekologė Laima Vaidotienė<br />
po sėkmingai atliktos operacijos.<br />
Zenono Glavecko nuotr.<br />
1
<strong>Sveikata</strong> 2005 • 6-7<br />
Pokalbis apie mergaitę<br />
Vaikų sveikatos klausimai<br />
– viena aktualiausių<br />
tėvų ir visuomenės<br />
problemų.<br />
Vaikai – mūsų ateitis.<br />
Tai ne vien retorinis<br />
šūkis, bet ir neginčijama<br />
tiesa. Sveikesniems<br />
vaikams didesnė<br />
tikimybė ateityje<br />
susilaukti sveikų palikuonių.<br />
Tačiau mūsuose<br />
dar ganėtinai<br />
gyva “daktarų” baimė,<br />
o ką jau bekalbėti<br />
apie vizitą pas ginekologą.<br />
O jei kalbėtume,<br />
kad šios konsultacijos<br />
kartais būtinos<br />
bet kurio, net<br />
ir mažiausio amžiaus<br />
mergaitėms – išgirstume<br />
nemažai ir nustebusių<br />
balsų.<br />
Taigi – nuo pat pradžių.<br />
Esate laimingi,<br />
nes šeimoje susilaukėte<br />
mergaitės. Be<br />
daugybės klausimų,<br />
kuriuos užduosite jūsų<br />
naujagime besirūpinantiemsgydytojams,rekomenduojame<br />
paklausti – ar<br />
mergaitės išoriniai lytiniai<br />
organai yra išsivystę<br />
normaliai. Tai<br />
padės jums nugalėti<br />
įvairias abejones<br />
ir paskatins medikus<br />
pakartotinai apžiūrėti<br />
dukrytę.<br />
2 Mus rasite internete: www.sam.lt<br />
Normalaus vystymosi<br />
metu iki 8 metų<br />
amžiaus išoriniai<br />
lytiniai organai žymiau nekinta<br />
ir nėra lytinio brendimo<br />
požymių. Patartina<br />
apžiūrėti išorinius lytinius<br />
organus, įvertinant, ar nėra<br />
lytinių lūpų kraštelių sulipimo,<br />
žymaus paraudimo, netaisyklingo<br />
vystymosi.<br />
Vyresnėms nei 8 metų<br />
mergaitėms jau gali atsirasti<br />
lytinio brendimo požymiai.<br />
Dažniausiai pirmas brendimo<br />
požymis – krūtų vystymasis.<br />
Ir normalaus brendimo<br />
pradžioje gali būti tik<br />
vienos kurios nors krūties<br />
didėjimas, o kitos krūties<br />
vystymasis prasideda vėliau<br />
(6-12 mėn.) ir jų dydis<br />
suvienodėja. Rečiau pirmas<br />
lytinio brendimo požymis<br />
mergaitėms yra lytinio plaukuotumo<br />
atsiradimas. Bet<br />
taip pat ne vėliau kaip po<br />
6-12 mėnesių turi prasidėti<br />
krūtų didėjimas. Vertėtų prisiminti<br />
(ar ir užsirašyti), kokio<br />
amžiaus mergaitei prasidėjo<br />
brendimas, kokie jo<br />
požymiai. Po 2-3 metų nuo<br />
lytinio brendimo pradžios<br />
paprastai atsiranda pirmosios<br />
mėnesinės (10-15 m.<br />
amžiuje, vidutiniškai 12-13<br />
m. mergaitėms). Laikas nuo<br />
brendimo pradžios iki mėnesinių<br />
atsiradimo yra labai<br />
svarbus ruošiant mergaitę<br />
būsimam pasikeitimui. Jai<br />
būtina paaiškinti normalaus<br />
brendimo svarbą, skatinti<br />
sveiką gyvenseną. Būtent<br />
šiuo laikotarpiu vyksta aktyvus<br />
ūgio ir turi būti tolygus<br />
svorio augimas. Šio amžiaus<br />
“liga” – siekti mažo svorio<br />
ir paaugliškų kūno proporcijų<br />
gali nemažai daliai<br />
mergaičių sutrikdyti lytinį<br />
vystymąsi su gana rimtais<br />
sveikatos sutrikimais ateityje,<br />
nes būtent šiuo laikotarpiu<br />
aktyviai vystysis gimda,<br />
kaulų masė ir daugelio organų<br />
tarpusavio, vadinamieji<br />
funkciniai ryšiai.<br />
Atsiradusios pirmosios<br />
mergaitės mėnesinės<br />
jūsų šeimai turėtų suteikti<br />
džiaugsmo, nes jūsų dukra<br />
sėkmingai atvėrė duris į paauglės<br />
pasaulį, nors kartu<br />
tai ir rūpesčiai. Pirmuosius<br />
metus mėnesinių ciklas gali<br />
būti nereguliarus, tačiau<br />
neturėtų būti ilgesnių nei 7<br />
dienų ir/ar itin gausių kraujavimų.<br />
Mergaitei reikia paaiškinti,<br />
kad būtina mėnesinių<br />
kraujavimo dienas užsirašyti<br />
(žymėti kalendoriuje<br />
ar savo užrašuose). Po 1-1,5<br />
metų po mėnesinių atsiradimo<br />
ciklas (dienų skaičius<br />
nuo vienų mėnesinių pradžios<br />
iki kitų mėnesinių)<br />
jau turi būti gana pastovus.<br />
Mėnesinių ciklo sutrikimų<br />
profilaktikai jauname am-<br />
žiuje labai didelės reikšmės<br />
turi mitybos, poilsio ir darbo<br />
režimo taisyklingumas, saikingas<br />
tiek psichoemocinis,<br />
tiek fizinis krūvis.<br />
Vertėtų prisiminti, kad<br />
kiaušidžių cistos, o retais atvejais<br />
– augliai gali būti bet<br />
kuriame amžiuje. Taigi nenustebkite,<br />
jei esant neaiškios<br />
kilmės negalavimams<br />
mergaitei bus rekomenduojama<br />
ginekologo konsultacija.<br />
Tėvų, globėjų, auklėtojų<br />
ir suaugusiųjų visuomenei<br />
svarbus uždavinys – didinti<br />
jaunimo sąmoningumą<br />
lytinio gyvenimo, nėštumo<br />
planavimo, kontracepcijos<br />
ir lytiniu keliu plintančių<br />
infekcijų klausimais. Jauni<br />
žmonės turėtų ir patys labiau<br />
domėtis savo sveikata,<br />
tačiau suaugusiųjų patarimo<br />
ir elgesio pavyzdžio<br />
vaidmenį pervertinti būtų<br />
neįmanoma. Jaunimas turi<br />
būti informuotas, kad anksti<br />
pradėtas lytinis gyvenimas,<br />
lytinių partnerių kaina<br />
ženkliai didina lytiniu keliu<br />
plintančių infekcijų ir neplanuotų<br />
nėštumų dažnį, o moterims<br />
– ir gimdos kaklelio<br />
vėžio riziką.<br />
Rekomenduojama<br />
kreiptis į gydytoją,<br />
jei:<br />
• Yra netaisyklingos<br />
struktūros išoriniai lytiniai
organai ir/ar abejojate dėl jų<br />
taisyklingumo.<br />
• Mergaitei vystosi<br />
vyriškai lyčiai būdingi<br />
brendimo požymiai: didėja<br />
varputė, vystosi vyriško tipo<br />
plaukuotumas, raumenys ir<br />
figūra.<br />
• Lytinio brendimo<br />
požymiai atsirado jaunesnei<br />
nei 8 metų mergaitei.<br />
• Atsirado kraujingų<br />
išskyrų iš makšties nesant<br />
kitų lytinio brendimo požymių.<br />
• 13 metų amžiaus<br />
mergaitei neprasideda krūtų<br />
vystymasis.<br />
• Po 3 metų nuo krūtų<br />
vystymosi pradžios mergaitei<br />
nėra pirmųjų mėnesinių.<br />
• 15 metų mergaitei<br />
nėra mėnesinių, nors ir yra<br />
krūtų vystymasis.<br />
• Mėnesinių ciklas<br />
nereguliarus praėjus daugiau<br />
nei 2 metams nuo pir-<br />
Mieli skaitytojai!<br />
mųjų mėnesinių atsiradimo.<br />
• Skausmingos mėnesinės.<br />
• Sutrinka mėnesinių<br />
ciklas, nors anksčiau jau buvo<br />
normalūs ciklai.<br />
• Yra ilgesni nei 7 (8)<br />
dienų ir/ar labai gausūs mėnesinių<br />
kraujavimai.<br />
• Konsultacijai dėl<br />
kontracepcijos.<br />
• Yra ar įtariami pakitimai<br />
krūtyse (mazgeliai,<br />
cistos, uždegimas).<br />
• Dažnai parausta išoriniai<br />
lyties organai, yra<br />
dirginimas, niežulys.<br />
• Nemalonaus kvapo<br />
ir/ar gelsvai žalsvos, “dribsnių”<br />
tipo išskyros iš makšties.<br />
• Neaiškios kilmės<br />
pilvo skausmai ir/ar pilvo<br />
formos pakitimai.<br />
• Lytinių organų trauma.<br />
• Ginekologiniam<br />
ištyrimui po lytinio smur-<br />
<strong>Sveikata</strong>, sveikata… Kol sveikas,<br />
apie ją negalvojate, kai susergate –<br />
apie tai tik ir temąstote. Tad kaip<br />
nesusirgti, o susirgus – kur ir kaip gydytis?<br />
Šiais klausimais jums patars specialistai,<br />
jei skaitysite mėnesinį “Sveikatos”<br />
žurnalą. Čia jūs rasite net<br />
tokios informacijos, dėl kurios poreikio<br />
dar nesusimąstėte. Ir visa tai<br />
iš pirmų lūpų, nes “Sveikatoje” rašo<br />
vien medicinos specialistai, savo<br />
srities žinovai. Dalis numerių – teminiai,<br />
t.y. skirti vienai kuriai nors ligų<br />
grupei ar gydymo įstaigai, juose<br />
sukaupta naujausia ligų gydymo ir<br />
profilaktikos informacija.<br />
to: išprievartavimo, tvirkinamųjų<br />
veiksmų (planinės<br />
konsultacijos) bei ūmiais<br />
atvejais, jei reikalinga skubi<br />
medicinos pagalba.<br />
Pasiruošimas ginekologo<br />
konsultacijai<br />
Įsiminkite, kada atsirado<br />
jus jaudinantys reiškiniai ir<br />
kokias gydomąsias priemones<br />
bei vaistus naudojote.<br />
Jei neseniai buvo atliekami<br />
kokie nors tyrimai, turėkite<br />
jų rezultatus.<br />
Jei yra mėnesinės, visada<br />
žymėkite “mėnesinių<br />
kalendorių” ir jį pasiimkite<br />
su savimi vykdamos pas gydytoją.<br />
Ištyrimui dėl lytinių organų<br />
paraudimo ir pakitusių<br />
išskyrų iš makšties (lytiškai<br />
negyvenančioms mergaitėms)<br />
atvykimo dieną rekomenduojama<br />
neapiplauti<br />
lyties organų.<br />
Nusiteikite geranoriškai<br />
ir konfidencialiai konsulta-<br />
SPECIALISTŲ PATARIMAI<br />
cijai. Supratingai reaguokite<br />
į tai, kad dažniausiai reikia<br />
ir lyties organų apžiūros bei<br />
tyrimo.<br />
Atvykstant planinei konsultacijai<br />
reikalingas gydančio<br />
gydytojo siuntimas ir išankstinė<br />
registracija.<br />
Skubiai (be apylinkės<br />
gydytojo siuntimo) mergaitės<br />
konsultuojamos visą<br />
parą vaikų priėmimo skyriuje,<br />
jei yra:<br />
- lytinių organų trauma;<br />
- labai gausus kraujavimas<br />
iš makšties;<br />
- ūmūs pilvo skausmai;<br />
- ūmi būklė po lytinio<br />
smurto, jei reikalinga<br />
skubi medicinos pagalba.<br />
Paruošė<br />
JŪRATĖ KIESYLYTĖ<br />
Ir 2005-aisiais metais prenumeratos<br />
kaina labai nedidelė: pusei metų<br />
- 15 Lt, 3 mėn. - 7,5 Lt (su pristatymu).<br />
Žurnalo indeksas 5076.<br />
Jeigu jus sudomins ir mūsų leidžiamas<br />
mokslinis, recenzuojamas<br />
ir referuojamas žurnalas “Sveikatos<br />
mokslai”, tuomet kartu su “<strong>Sveikata</strong>”<br />
kas ketvirtį gausite “Sveikatos<br />
mokslų” numerį. Dviejų žurnalų<br />
prenumeratos kaina metams - 66 Lt,<br />
pusei metų - 33 Lt, ketvirčiui - 16,50<br />
Lt. Prenumeratos indeksas 5348.<br />
Prenumeratą 2005-iesiems metams<br />
priima visi Lietuvos pašto skyriai.<br />
Prenumeruokite ir skaitykite seniausiai<br />
leidžiamą medicinos žurnalą<br />
“<strong>Sveikata</strong>”, taip pat mokslinį žurnalą<br />
„Sveikatos mokslai“.<br />
3
<strong>Sveikata</strong> 2005 • 6-7<br />
Priešlaikinis lytinis brendimas<br />
ŽANA BUMBULIENĖ<br />
Priešlaikinis lytinis<br />
brendimas įtariamas,<br />
jei antriniai lytiniai požymiai<br />
pradeda formuotis<br />
jaunesnei nei<br />
aštuonerių metų mergaitei.<br />
Priešlaikiniam lytiniam<br />
brendimui būdinga:<br />
ankstyvasis lytinių požymių<br />
atsiradimas, pagreitėjęs<br />
kaulų formavimasis<br />
ir augimo tempas<br />
bei greita augimo<br />
pabaiga, sąlygojanti galutinį<br />
žemaūgiškumą su<br />
netaisyklingomis kūno<br />
proporcijomis, o mergaičių<br />
intelektualinis ir<br />
psichosocialinis vystymasis<br />
atitinka kalendorinį<br />
amžių.<br />
Kliniškai priešlaikinį lytinį<br />
brendimą skirstome<br />
į izoseksualinį – kai<br />
mergaitei vystosi moteriško<br />
tipo brendimas<br />
ir heteroseksualinį<br />
– kai mergaitei vystosi<br />
vyriškojo tipo brendimas.<br />
Žana Bumbulienė 1989 m. baigė<br />
Vilniaus Universiteto Medicinos<br />
fakultetą. Nuo 1991 m. dirba Vilniaus<br />
miesto Šeškinės poliklinikos<br />
Moterų konsultacijoje gydytoja<br />
akušere-ginekologe, nuo 2001 m.<br />
konsultuoja Šeimos medicinos centre,<br />
Pylimo 9. Stažavosi Lenkijoje,<br />
Čekijoje. Dalyvavo daugelyje konferencijų.<br />
Perskaitė 35 pranešimus<br />
Lietuvoje ir užsienyje, yra 16 mokslinių<br />
straipsnių autorė.<br />
2002 m. apgynė mokslų daktaro<br />
disertaciją.<br />
Darbo tel. 2623653<br />
El.paštas: daktare@mail.lt<br />
4 Mus rasite internete: www.sam.lt<br />
Klasifikacija<br />
I. Centrinės kilmės<br />
izoseksualinis priešlaikinis<br />
lytinis brendimas<br />
II. Periferinės kilmės<br />
izoseksualinis priešlaikinis<br />
lytinis brendimas<br />
III. Dalinis priešlaikinis<br />
lytinis brendimas:<br />
A. Priešlaikinis krūtų<br />
formavimasis<br />
B. Priešlaikinis lytinio<br />
plaukuotumo vystymasis<br />
C. Priešlaikinės pirmosios<br />
mėnesinės<br />
IV. Heteroseksualinis<br />
priešlaikinis lytinis brendimas<br />
Etiologija<br />
1. Centrinės kilmės<br />
priešlaikinio lytinio brendimo<br />
priežastys:<br />
1. Konstitucinis ar šeimyninis.<br />
2. Įgimta ar įgyta centrinės<br />
nervų sistemos (CNS)<br />
patologija, CNS augliai.<br />
2. Periferinės kilmės<br />
priešlaikinio lytinio brendimo<br />
priežastys:<br />
1. Augliai.<br />
2. Įgimtos būklės (antinksčių<br />
žievės hiperplazija,<br />
Mc Cune – Albright sindromas).<br />
3. Grįžtamos formos<br />
(pvz., kiaušidžių folikulinės<br />
cistos).<br />
3. Dalinio priešlaikinio<br />
lytinio brendimo priežastys:<br />
1. Priešlaikinio krūtų<br />
formavimosi priežastys: neaiškios<br />
etiologijos, pirmasis<br />
centrinės kilmės priešlaikinio<br />
lytinio brendimo požymis,<br />
egzogeninių lytinių<br />
steroidų poveikis.<br />
2. Priešlaikinio lytinio<br />
plaukuotumo vystymosi<br />
priežastys: įgimta antinksčių<br />
hiperplazija, antinksčių<br />
ar kiaušidžių navikai.<br />
3. Priešlaikinių pirmųjų<br />
menstruacijų priežastys: neaiškios<br />
etiologijos arba endokrininės<br />
priežastys.<br />
4. Heteroseksualinio<br />
priešlaikinio lytinio brendimo<br />
priežastys:<br />
1. Įgimta antinksčių hiperplazija.<br />
2. Virilizuojantys antinksčių<br />
ar kiaušidžių augliai.<br />
3. Egzogeninių androgenų<br />
poveikis.<br />
Žana Bumbulienė.<br />
Zenono Glavecko nuotr.<br />
Priešlaikinis izoseksualinis<br />
lytinis<br />
brendimas<br />
Priešlaikinis izoseksualinis<br />
lytinis brendimas vyksta<br />
fiziologine seka greitesniu<br />
tempu, tačiau ne fiziologiniu<br />
laiku. Kliniškai liga pasireiškia<br />
moteriškojo tipo<br />
brendimo požymių atsiradimu<br />
jaunesnei kaip 8 metų<br />
mergaitei ar mėnesinių atsiradimu<br />
jaunesnei kaip 10<br />
metų mergaitei.<br />
Priešlaikinio izoseksualinio<br />
lytinio brendimo klinikinės<br />
formos:<br />
- centrinės kilmės<br />
izoseksualinis priešlaikinis<br />
lytinis brendimas;<br />
- periferinės kilmės<br />
izoseksualinis priešlaikinis<br />
lytinis brendimas;<br />
- dalinio priešlaikinio<br />
lytinio brendimo formos.
Ir centrinės, ir periferinės<br />
kilmės priešlaikinio izoseksualinio<br />
lytinio brendimo<br />
pradiniai klinikiniai požymiai<br />
gali būti vienodi.<br />
Centrinės kilmės<br />
priešlaikinis izoseksualinis<br />
lytinis<br />
brendimas<br />
Centrinės kilmės ankstyvasis<br />
brendimas visuomet<br />
yra izoseksualinis ir vyksta<br />
dėl priešlaikinio pogumburio-hipofizės-gonadų<br />
ašies<br />
suaktyvėjimo. Dviem trečdaliais<br />
atvejų priežastis lieka<br />
nenustatyta, tuomet ją<br />
priskiriame idiopatiniam sutrikimui,<br />
likusiam trečdaliui<br />
randama CNS patologija.<br />
Idiopatinis priešlaikinis<br />
lytinis brendimas<br />
Klinika pasireiškia fiziologinio<br />
lytinio brendimo<br />
seka, tačiau jaunesniame<br />
nei fiziologiškai amžiuje ir<br />
progresuoja greitai. Ligos<br />
pradžioje pagreitėja augimo<br />
tempas, pasireiškia aukštaūgiškumas<br />
ir pagreitėja kaulinis<br />
vystymasis. Prasideda<br />
antrinių lytinių požymių<br />
formavimasis (dažniausiai<br />
pirmuoju požymiu būna<br />
krūtų vystymasis), išorinių<br />
bei vidinių lytinių organų<br />
pakitimai atitinka fiziologinio<br />
moteriškojo tipo brendimo<br />
požymius, gana greit<br />
atsiranda mėnesinės.<br />
Kai negydoma, dėl lytinių<br />
hormonų poveikio greitai<br />
baigiasi augimo zonų sukaulėjimas,<br />
sąlygojantis galutinį<br />
žemaūgiškumą: ūgis<br />
būna 15-20 cm žemesnis už<br />
normalų. Lytinis subrendimas<br />
ir genitalijos atitinka<br />
pirmųjų mėnesinių atsiradimo<br />
laikotarpį, o ne chro-<br />
nologinio amžiaus normas.<br />
Mėnesinės būna reguliarios,<br />
gana greitai susiformuoja<br />
ovuliaciniai ciklai, bet dažnai<br />
yra liuteininės fazės nepakankamumas<br />
bei kiaušidžių<br />
cistiniai dariniai.<br />
Gydymas individualus.<br />
Esant indikacijoms taikomas<br />
medikamentinis gydymas<br />
GnRH analogais, kuris<br />
tęsiamas iki fiziologinio lytinio<br />
brendimo amžiaus.<br />
Periferinės kilmės<br />
priešlaikinis lytinis<br />
brendimas<br />
Pagrindinės periferinės<br />
kilmės PLB priežastys –<br />
įvairūs hormonus sekretuojantys<br />
augliai (kiaušidžių,<br />
antinksčių, ektopiniai hormonus<br />
gaminantys augliai)<br />
ar įgimtos būklės, kaip Mc<br />
Cune – Albright sindromas.<br />
Priklausomai nuo naviko<br />
gaminamo ir išskiriamo<br />
hormono rūšies priešlaikinis<br />
brendimas vyksta izoseksualiniu<br />
ar heteroseksualiniu<br />
keliu.<br />
Priešlaikinis periferinės<br />
kilmės izoseksualinis<br />
lytinis<br />
brendimas<br />
Priešlaikinis periferinės<br />
kilmės izoseksualinis lytinis<br />
brendimas pasireiškia<br />
moteriško lytinio brendimo<br />
požymiais dėl periferinės<br />
kilmės lytinių hormonų išsiskyrimo,<br />
tačiau nėra fiziologiniam<br />
lytiniam brendimui<br />
būdingo pogumburio ir hipofizės<br />
suaktyvėjimo.<br />
Dažniausiai periferinės<br />
kilmės priešlaikinis lytinis<br />
brendimas pasireiškia atsiradus<br />
folikulinėms kiaušidžių<br />
cistoms, retai – dėl lytinius<br />
hormonus sekretuojančių<br />
auglių kiaušidėje arba<br />
antinkstyje, dar rečiau – dėl<br />
esančių kituose organuose<br />
lytinius hormonus gaminančių<br />
auglių. Retencinėms<br />
cistoms išnykus ar pašalinus<br />
auglius priešlaikinio lytinio<br />
brendimo požymiai regresuoja<br />
ir išnyksta.<br />
Esant retencinėms kiaušidžių<br />
cistoms pradžioje<br />
gydymas neskiriamas. Išliekant<br />
dariniui ilgiau 6 mėnesių<br />
ir tęsiantis priešlaikinio<br />
lytinio brendimo reiškiniams<br />
rekomenduojama cistos<br />
pašalinimas laparoskopijos<br />
būdu. Navikai šalinami<br />
chirurgiškai.<br />
Mc Cune – Albright<br />
sindromas<br />
Mc Cune – Albright<br />
sindromui būdinga triada:<br />
priešlaikinis lytinis brendimas,<br />
tam tikri kauliniai pokyčiai<br />
ir “balintos kavos”<br />
spalvos dėmės odoje su<br />
charakteringais nereguliariais<br />
kraštais. Galima ir kita<br />
endokrininė disfunkcija:<br />
skydliaukės ir prieskydinių<br />
liaukų hiperfunkcija, padidėjęs<br />
prolaktino ir augimo<br />
hormono išskyrimas.<br />
Sindromui būdinga klinikinių<br />
reiškinių įvairovė:<br />
tai remisijos fazės, tai ryškios<br />
estrogenizacijos periodai.<br />
Estrogenų kiekio<br />
svyravimas priklauso nuo<br />
gausių, įvairaus dydžio cistų<br />
atsiradimo ir išnykimo, ultragarsinio<br />
tyrimo metu nustatoma<br />
ir tipinė kiaušidžių<br />
dydžio asimetrija. Gydymui<br />
naudojamas testolaktonas<br />
(Lietuvoje neregistruotas).<br />
DALINIS PRIEŠ-<br />
LAIKINIS LYTINIS<br />
BRENDIMAS<br />
Priešlaikinis krūtų<br />
formavimasis<br />
SPECIALISTŲ PATARIMAI<br />
Vienpusis ar abipusis<br />
izoliuotas krūtų vystymasis,<br />
nelydimas kitų priešlaikinio<br />
lytinio brendimo požymių,<br />
vadinamas priešlaikiniu.<br />
Dažniausiai krūtų vystymasis<br />
pasireiškia 2-6 metų<br />
mergaitėms.<br />
Krūtų priešlaikinio vystymosi<br />
priežastys nevienalytės<br />
ir ne visai aiškios:<br />
1. Galimas tranzitorinis<br />
estrogenų padidėjimas<br />
dėl laikinai atsiradusios<br />
kiaušidžių cistos.<br />
2. Laisvų estrogenų<br />
padidėjimas dėl estrogenus<br />
surišančio baltymo sumažėjimo.<br />
3. Krūties liaukos audinio<br />
padidintas jautrumas<br />
estrogenams, esant jo normaliam<br />
ar net mažam kiekiui.<br />
Gydymas nereikalingas.<br />
Tikslinga vengti galimų<br />
biostimuliatorių naudojimo:<br />
bičių produktų, gausios vitaminoterapijos,<br />
specifinį<br />
biostimuliacinį poveikį turinčių<br />
vaistų bei maisto produktų.<br />
Priešlaikinis lytinio<br />
plaukuotumo vystymasis<br />
Kliniškai priešlaikinis<br />
lytinis plaukuotumas pasireiškia<br />
moteriško tipo lytiniu<br />
plaukuotumu jaunesnėms<br />
kaip aštuonerių metų<br />
mergaitėms, kai nėra kitų<br />
lytinio brendimo požymių.<br />
Priešlaikinio lytinio plaukuotumo<br />
atsiradimo priežastis<br />
nežinoma. Dažniausiai<br />
pasirodo mergaitėms tarp 3<br />
ir 8 metų amžiaus. Gydymas<br />
nereikalingas.<br />
Priešlaikinės pirmosios<br />
menstruacijos<br />
Kraujavimai iš genitalijų<br />
lytinės ramybės laikotarpiu<br />
5
<strong>Sveikata</strong> 2005 • 6-7<br />
visuomet yra patologiniai.<br />
Dažniausios priežastys – tai<br />
žaizdos, svetimkūniai, uždegimai,<br />
priešlaikinis lytinis<br />
brendimas ar augliai.<br />
Tikrųjų priešlaikinių pirmųjų<br />
mėnesinių atsiradimas<br />
labai reta patologija, pasireiškianti<br />
mėnesinio tipo<br />
kraujavimu, jaunesniame<br />
nei 10-ies metų amžiuje,<br />
dažniausiai 1-6 metų mergaitėms.<br />
Literatūros duomenimis,<br />
visoms pacientėms<br />
kraujavimai baigdavosi iki<br />
10 metų amžiaus ir vėl atsinaujindavo<br />
normaliam brendimui<br />
būdingu laikotarpiu.<br />
Specifinio priešlaikinės menarchės<br />
gydymo nėra.<br />
Heteroseksualinis<br />
priešlaikinis lytinis<br />
brendimas<br />
H e t e r o s e k s u a l i n i s<br />
(mergaitei – vyriško tipo)<br />
priešlaikinis lytinis brendimas<br />
yra visuomet periferinės<br />
kilmės, dažniausia<br />
priežastis – įgimta antinksčių<br />
hiperplazija. Mergaičių<br />
heteroseksualinis brendimas<br />
dėl kitų priežasčių – virilizuojančių<br />
antinksčių ar<br />
kiaušidžių auglių – pasireiškia<br />
itin retai.<br />
Įgimta antinksčių hiperplazija<br />
Įgimta antinksčių hiperplazija<br />
- tai įgimtas antinksčių<br />
veiklos sutrikimas ir<br />
moteriško organizmo virilizacija<br />
dėl antinksčių kilmės<br />
hiperandrogenemijos. Antinksčių<br />
fermentų defektai<br />
gali sąlygoti išorinių lyties<br />
organų virilizaciją vaisiui<br />
dar esant įsčiose, o pasireiškę<br />
vėlesniame amžiuje<br />
sąlygoja heteroseksualinio<br />
priešlaikinio lytinio brendimo<br />
kliniką.<br />
Įgimtą antinksčių hiper-<br />
6 Mus rasite internete: www.sam.lt<br />
plaziją 95 proc. atvejų sukelia<br />
fermento 21-hidroksilazės<br />
deficitas, nuo 5 iki<br />
8 proc. 11β-hidroksilazės<br />
deficitas, likę atvejai dėl<br />
3β-dehidrogenazės ar kitų<br />
fermentų nepakankamumo.<br />
Esant įgimtam minėtų fermentų<br />
defektui antinksčiuose<br />
yra sutrikusi kortizolio<br />
sintezė.<br />
Dėl kortizolio mažo kiekio<br />
kraujyje tęsiasi pastovi<br />
antinksčių stimuliacija, sukelianti<br />
antinksčių hiperplaziją.<br />
Kadangi antinksčių<br />
vyriškų hormonų (androgenų)<br />
gamyba nesutrikusi,<br />
pastoviai stimuliuojami ir<br />
hiperplazavę antinksčiai<br />
išskiria didelį kiekį androgenų,<br />
kurie ir sąlygoja<br />
moteriško vaisiaus išorinių<br />
lytinių organų virilizaciją.<br />
Užgimus matome netaisyklingos<br />
struktūros išorinius<br />
lyties organus esant normaliam<br />
moteriškam kariotipui<br />
46 XX ir moteriškiems vidiniams<br />
lyties organams.<br />
Neklasikinės įgimtos<br />
antinksčių hiperplazijos formos<br />
atveju fermento deficitas<br />
pasireiškia po gimimo:<br />
• vaikystėje androgenų<br />
perteklius sukelia heteroseksualinį<br />
priešlaikinį<br />
brendimą;<br />
• pasireiškęs paauglystėje<br />
sindromas nulemia<br />
heteroseksualinį brendimą,<br />
vėluojantį lytinį brendimą<br />
ar mėnesinių nebuvimą, ciklo<br />
sutikimus, hirsutizmą.<br />
Klinikinės formos:<br />
• Mišri forma pasireiškia<br />
sutrikusia antinksčių<br />
žievinio ir šerdinio<br />
sluoksnio veikla, virilizacija<br />
dėl antinksčių kilmės<br />
androgenų padidėjimo ir<br />
mineralikortikoidų sąlygotas<br />
vandens – elektrolitų<br />
balanso sutrikimas vadina-<br />
mas druskų netekimu.<br />
Pakitimai prasideda intrauterininiu<br />
laikotarpiu,<br />
klinikiniai požymiai stebimi<br />
nuo pat gimimo: matomi<br />
netaisyklingi išoriniai lyties<br />
organai esant moteriškam<br />
kariotipui 46XX ir moteriškoms<br />
vidinėms genitalijoms,<br />
be to, yra žymūs bendros<br />
būklės pakitimai.<br />
• Virilinė forma: pakitimai<br />
pasireiškia išorinių<br />
genitalijų virilizacija, prasidedančia<br />
jau intrauterininiu<br />
laikotarpiu, ir negydant – po<br />
gimimo progresuojančiu heteroseksualiniu<br />
priešlaikiniu<br />
lytiniu brendimu.<br />
• Neklasikinė forma<br />
su androgenų pertekliumi<br />
vaikystėje ar paauglystėje,<br />
sąlygojanti heteroseksualinio<br />
priešlaikinio lytinio<br />
brendimo, hiperandrogenemijos<br />
– hirsutizmo, mėnesinių<br />
ciklo sutikimo ar amenorėjos<br />
– kliniką. Neklasikinė<br />
forma žymiai dažniau<br />
pasireiškia postpubertetiniu<br />
hiperandrogenizmu.<br />
Esant įgimtai antinksčių<br />
hiperplazijai skiriamas<br />
nepertraukiamas pakaitinis<br />
gydymas gliukokortikoidais,<br />
esant reikalui ir mineralkortikoidais.<br />
Gydymą<br />
skiria ir koreguoja vaikų endokrinologas.<br />
Kuo anksčiau<br />
pradedamas gydymas, tuo<br />
geresnis gydymo rezultatas.<br />
Taikant gydymą būtina<br />
kontroliuoti augimo tempus,<br />
kaulinį ir lytinį vystymąsi,<br />
hormonų tyrimus ir koreguoti<br />
gydymą.<br />
Esant reikalui mergaitėms<br />
atliekama išorinių lytinių<br />
organų plastika. Nepriklausomai<br />
nuo virilizacijos<br />
laipsnio vidiniai lyties organai<br />
mergaičių su įgimta<br />
antinksčių hiperplazija išsivystę<br />
teisingai. ▲<br />
JŪRATĖ KIESYLYTĖ<br />
Asmens lyties susidarymas,<br />
kaip ir kitų<br />
organų vystymasis,<br />
prasideda ankstyviausiose<br />
vaisiaus<br />
vystymosi fazėse.<br />
Pradžioje lyties organai<br />
yra „indiferentiški“<br />
– t.y. tokie pat<br />
tiek būsimiems berniukams,<br />
tiek mergaitėms.<br />
Jūratė Monika Kiesylytė 1971 m.<br />
baigė Kauno medicinos institutą,<br />
1972 m. – gydytojo akušerio-ginekologo<br />
internatūrą Šiaulių gimdymo<br />
namuose, 1974 m. rezidentūrą<br />
Kauno medicinos instituto Akušerijos<br />
ir ginekologijos katedroje.<br />
1975-1980 m. dirbo gydytoja mikropediatre<br />
Respublikinėje Kauno<br />
klinikinėje ligoninėje. Nuo 1980 m.<br />
dirba gydytoja ginekologe vaikų ir<br />
paauglių ginekologijos srityje Kauno<br />
medicinos universiteto klinikose. 2<br />
tarptautinių mokslinių straipsnių ir<br />
9 moksliniuose leidiniuose Lietuvoje<br />
autorius, bendraautoris išleistose<br />
knygose „Ginekologinė endokrinologija“<br />
bei „Vaikų ir paauglių<br />
ginekologijos pagrindai“. Stažavosi<br />
Maskvos, Sankt Peterburgo, Kijevo,<br />
Charkovo klinikose bei Lenkijoje.<br />
Darbo tel. (8~37) 326037,<br />
326859
Mergaitės lytinis vystymasis<br />
ir jo vertinimas<br />
Tik vyriškos lyties<br />
vystymasis vyksta<br />
vadinamuoju „aktyviu“<br />
keliu: po apvaisinimo<br />
besivystančiame organizme<br />
turi būti taisyklingas vyriškam<br />
organizmui būdingas<br />
chromosomų rinkinys<br />
(46,XY), vystytis visavertė<br />
sėklidė ir joje turi gamintis<br />
vyriškas hormonas testosteronas<br />
bei specifinis faktorius<br />
AMF (antimiulerinis faktorius),<br />
organizme turi būti taisyklingas<br />
audinių jautrumas<br />
išskiriamam testosteronui.<br />
Visų minėtų mechanizmų<br />
dėka susidaro<br />
taisyklingi<br />
vyriški išoriniai<br />
ir vidiniai<br />
lyties organai<br />
bei kūno proporcijos,<br />
o dėl<br />
AMF poveikio<br />
moteriškų<br />
lyties organų<br />
užuomazgos<br />
sunyksta. Bet<br />
kurios iš minėtų<br />
grandžių<br />
vystymosi sutrikimo<br />
atveju<br />
nebus taisyklingo<br />
vyriško<br />
Jūratė Kiesylytė. vystymosi ir<br />
toliau organizmasvys-<br />
tysis „pasyviuoju“ – moteriško<br />
organizmo vystymosi<br />
– keliu, formuojasi moteriški<br />
išoriniai lyties organai,<br />
tačiau vidiniai lyties organai<br />
dažniausiai yra netaisyklingi<br />
arba yra tik jų nevisavertės<br />
užuomazgos. Dalinių defektų<br />
atveju išoriniai lyties<br />
organai bus netaisyklingi,<br />
turintys ir vyriškam, ir moteriškam<br />
organizmui būdingų<br />
požymių.<br />
Taisyklingas moteriškos<br />
lyties vystymasis nuo pat<br />
pradžios vyksta „pasyviuoju“<br />
keliu ir tik tuo atveju, jei<br />
nėra vyrišką lytį nulemiančių<br />
faktorių įtakos.<br />
Gimusiai mergaitei<br />
moteriški išoriniai lyties<br />
organai dažniausiai nurodo<br />
taisyklingą moterišką vystymąsi,<br />
tačiau tokie pat išoriniai<br />
lyties organai gali būti<br />
ir įvairių vystymosi sutrikimų<br />
atveju. Esant taisyklingiems<br />
išoriniams lyties organams,<br />
kiti tyrimai (patikslinant<br />
vidinių lyties organų,<br />
hormoninius bei paveldimus<br />
faktorius) nerekomenduojami.<br />
Ištyrimas būtinas, jei<br />
išoriniai lyties organai yra<br />
išsivystę netaisyklingai ar<br />
pasireiškia jų vystymosi sutrikimai,<br />
jeigu abejojama jų<br />
taisyklingumu.<br />
Mergaitės išoriniai lyties<br />
organai po gimimo yra<br />
paburkę, gana ryškios rausvos<br />
spalvos jų oda, dažniausiai<br />
būna įvairaus gausumo<br />
balsvų gleivingų išskyrų iš<br />
makšties. Šie pakitimai atspindi<br />
motinos lytinių hormonų<br />
poveikį ir pamažu išnyksta.<br />
Retais atvejais gali<br />
būti trumpalaikių kraujingų<br />
išskyrų iš makšties – „naujagimių<br />
pseudomėnesinės“<br />
– būklė, dažniausiai nereikalaujanti<br />
gydymo ir praeinanti<br />
savaime. Praskleidus lytines<br />
lūpas aiškiai matomos<br />
SPECIALISTŲ PATARIMAI<br />
šlaplės ir makšties angos.<br />
Šis lyties organų tipas išlieka<br />
be žymesnių pakitimų iki<br />
lytinio brendimo pradžios.<br />
Rekomenduojama ne rečiau<br />
kaip vieną kartą per metus<br />
apžiūrėti mergaitės išorinius<br />
lyties organus, įvertinant jų<br />
taisyklingumą. Normalaus<br />
vystymosi atveju kiti tyrimai<br />
nerekomenduojami. Po<br />
gimimo taip pat neretai yra<br />
paburkusios krūtelės, tačiau<br />
neturi būti jų paraudimo.<br />
Nežymus krūtų padidėjimas<br />
gali išlikti tol, kol mergaitė<br />
žindoma krūtimi (ar gauna<br />
motinos pieną).<br />
Visą vaikystės laiką (iki<br />
8-9 m. amžiaus) išoriniai<br />
lyties organai žymiau nepakinta.<br />
Tai yra vadinamasis<br />
„lytinės ramybės laikotarpis“,<br />
kai dėl mažo lytinių<br />
hormonų kiekio organizme<br />
nebūna nei lytinio brendimo<br />
požymių, nei žymesnio<br />
gimdos augimo.<br />
Vaikų amžiuje (iki 8<br />
m.) dažniausiai pasitaikantys<br />
lytinio vystymosi<br />
sutrikimai:<br />
- praskleidus lytines lūpas<br />
nematomos šlaplės ir<br />
makšties angos. Jeigu anksčiau<br />
išoriniai lyties organai<br />
buvo normalūs, tai yra lytinių<br />
lūpų suaugimas (suli-<br />
7
<strong>Sveikata</strong> 2005 • 6-7<br />
pimas) – dėl išorinių lyties<br />
organų uždegimo. Jeigu<br />
lyties organų išsivystymas<br />
anksčiau nebuvo žinomas,<br />
tai gali būti lyties vystymosi<br />
sutrikimo požymis. Visais<br />
atvejais rekomenduojama<br />
ginekologo konsultacija.<br />
Prasideda krūtų didėjimas,<br />
jautrumas, neretai pakitimai<br />
pastebimi tik vienos<br />
krūties srityje. Tai yra vieno<br />
brendimo požymio – krūtų<br />
priešlaikinio vystymosi požymis.<br />
Jeigu krūtų padidėjimas<br />
(be uždegimo požymių)<br />
išlieka ir nežindomai<br />
mergaitei arba atsiranda<br />
vėliau – reikalinga ginekologo<br />
ir endokrinologo konsultacija,<br />
o įtariant uždegimo<br />
požymius – skubi vaikų<br />
chirurgo konsultacija.<br />
Prasideda ne tik krūtų<br />
brendimas, bet ir brendimui<br />
būdingi išorinių lyties organų<br />
pakitimai: didėja mažosios<br />
lytinės lūpos, atsiranda<br />
balsvų gleivingų išskyrų<br />
iš makšties ar prasideda<br />
mėnesinių tipo kraujingos<br />
išskyros. Dažniausiai dar<br />
prieš lytinio brendimo pasireiškimą<br />
būna žymiai<br />
pagreitėjęs augimas. Lytinis<br />
brendimas progresuoja<br />
greitai, po kelių mėnesių<br />
nuo brendimo pradžios išorinių<br />
ir vidinių lyties organų<br />
išsivystymas atitinka 11-12<br />
m. amžiaus normą. Tai yra<br />
priešlaikinio lytinio brendimo<br />
požymiai, reikalingas<br />
endokrinologinis ir ginekologinis<br />
ištyrimas. Dažniausiai<br />
šis sutrikimas atsiranda<br />
dėl neaiškios priežasties posmegeninės<br />
liaukos ir smegenų<br />
priedėlio priešlaikinio<br />
aktyvumo, retais atvejais<br />
– dėl įvairių ligų, sutrik-<br />
8 Mus rasite internete: www.sam.lt<br />
dančių šios smegenų dalies<br />
darbą (hipoksijos, traumos,<br />
auglių, esant hidrocefalijai,<br />
mikrocefalijai, psichinio<br />
vystymosi sutrikimams<br />
ir kt.), labai retais atvejais<br />
nustatomas lytinius hormonus<br />
produkuojantis auglys<br />
(dažniausiai – kiaušidėje).<br />
Svarbiausia - priežastinis<br />
gydymas, tačiau neretai jis<br />
yra neįmanomas. Esant neaiškioms<br />
priežastims priešlaikinio<br />
lytinio brendimo<br />
gydymas skiriamas labai<br />
mažoms mergaitėms (iki 5-<br />
6 m.), nes negydant ši liga<br />
sąlygoja ne tik priešlaikinį<br />
lytinį brendimą, bet ir greitą<br />
augimo pabaigą, taigi<br />
mergaitė bus labai žemo<br />
ūgio. Skiriama gondotropinus<br />
išlaisvinančio hormono<br />
analogų (GnRH analogų)<br />
– triptorelino (Decapeptyl,<br />
Dipheriline) preparatų injekcijos<br />
į raumenis kas 28<br />
dienas. Gydoma iki fiziologinio<br />
lytinio brendimo<br />
mažiaus (10-11 m.). Vyresnėms<br />
mergaitėms (daugiau<br />
nei 6 m.) dažniausiai gydymas<br />
neskiriamas. Joms<br />
neretai nustatomas šeimyninis<br />
ankstyvo brendimo<br />
polinkis. Šioms mergaitėms<br />
stebimas lytinis vystymasis<br />
ir mėnesinių ciklo formavimasis.<br />
Joms mėnesinės<br />
atsiranda santykinai anksti,<br />
jaunesniame nei 10 metų<br />
amžiuje, bet tolesnė lytinė<br />
raida yra normali.<br />
Pasireiškia pakitimai,<br />
nebūdingi moteriškai lyčiai:<br />
didėja varputė, atsiranda<br />
vyriško tipo lytinis<br />
ir bendras plaukuotumas,<br />
vyriškas kūno proporcijų<br />
ir raumenų vystymasis.<br />
Dažniausiai yra žymiai<br />
pagreitėjęs augimas ligos<br />
pradžioje, o vėliau – greita<br />
augimo proceso pabaiga,<br />
sąlygojanti žemą ūgį. Tai<br />
yra priešlaikinis lyčiai nebūdingas<br />
brendimas. Reikalingos<br />
endokrinologo,<br />
ginekologo, genetiko konsultacijos,<br />
ištyrimas įtariant<br />
lytinio vystymosi sutrikimą<br />
ar endokrininių liaukų<br />
(dažniausiai – antinksčių)<br />
ligą arba lytinius hormonus<br />
produkuojantį auglį. Gydymas<br />
skiriamas įvertinus<br />
ligos priežastį, o vėliau, jei<br />
reikia, atliekamos išorinių<br />
lyties organų plastikos korekcinės<br />
operacijos.<br />
Jeigu yra tik paryškėjęs<br />
plaukuotumas įvairiose<br />
kūno vietose, ryškoki gyvaplaukiai<br />
esant normaliam<br />
lytiniam vystymuisi, tai gali<br />
būti šeimyninis (giminės,<br />
paveldimo tipo, priklausantis<br />
nuo tautybės, rasės ir kt.)<br />
plaukuotumas, tačiau gali<br />
būti ir pirmasis sutrikusio<br />
lytinio vystymosi požymis.<br />
Rekomenduojama endokrinologo<br />
konsultacija.<br />
Normalaus lytinio<br />
brendimo amžius apima<br />
8-18 m. tarpsnį. Ankstyviausias<br />
brendimo požymis<br />
yra augimo tempo pagreitėjimas,<br />
vadinamasis<br />
pubertetinis augimo šuolis.<br />
Pažymėtina, kad kartu tolygiai<br />
turi didėti ir kūno masė<br />
(svoris). Po 1-2 metų nuo<br />
fizinio vystymosi suaktyvėjimo<br />
prasideda žymus lyties<br />
požymių kitimas: pradeda<br />
didėti krūtys, vystosi lytinis<br />
plaukuotumas, keičiasi išorinių<br />
lyties organų struktūra,<br />
sparčiai auga gimda.<br />
Mergaitėms dažniausiai<br />
brendimas prasideda krūtų<br />
(kartais tik vienos krūties,<br />
o kitos – vėliau) augimu.<br />
Rečiau pirmiausia pasireiškia<br />
lytinio plaukuotumo<br />
vystymasis, o krūtų augimas<br />
prasideda po 0,5-1 metų.<br />
Taisyklingo moteriško<br />
brendimo metu būtinas krūtų<br />
vystymasis arba beveik<br />
vienalaikis plaukuotumo ir<br />
krūtų vystymasis.<br />
Krūtų augimas normaliai<br />
prasideda 8-13 m. mergaitėms<br />
ir jų vystymasis<br />
vyksta ilgai, o visaverčio<br />
krūtų audinio susidarymas<br />
baigiasi nėštumo metu.<br />
Po 2-3 metų nuo krūtų<br />
vystymosi pradžios turi<br />
prasidėti pirmosios mėnesinės<br />
(menstruacijos). Jeigu<br />
nežinomas laikas, kada<br />
prasidėjo krūtų vystymasis,<br />
tai nurodoma, kad mėnesinės<br />
turėtų atsirasti 10-15 m.<br />
amžiaus mergaitėms (Europos<br />
kraštų baltosios rasės<br />
mergaitėms). Normalaus<br />
lytinio brendimo progresą:<br />
krūtų augimą, mažųjų lytinių<br />
lūpų vystymąsi, spartų<br />
gimdos didėjimą sąlygoja<br />
suaktyvėjusi moteriškų lytinių<br />
hormonų gamyba ir<br />
išskyrimas kiaušidėje. Tam,<br />
kad šis procesas vyktų laiku<br />
ir normaliai, turi būti visavertė<br />
posmegeninės liaukos<br />
ir smegenų priedėlio veikla,<br />
taisyklingas kiaušidžių bei<br />
gimdos vystymasis. Lytinio<br />
brendimo amžius ir yra<br />
tas laikas, kada išryškėja<br />
įgimtų lytinių chromosomų<br />
ligų, posmegeninės liaukos<br />
ir smegenų priedėlio bei<br />
kiaušidžių funkcijos nepakankamumo<br />
ir gimdos vystymosi<br />
sutrikimų požymiai.<br />
Sutrikimo atveju mažas<br />
moteriškų lytinių hormonų
kiekis sąlygoja ne tik lytinio,<br />
bet ir fizinio bei kaulinio<br />
vystymosi sutrikimus,<br />
kaulų masės bei jų audinio<br />
nepilnavertiškumą (jaunatvinę<br />
osteopeniją ir osteoporozę).<br />
Literatūros duomenų<br />
analize ir autorių patirtimi<br />
paremta nuomonė, kad kai<br />
kurioms mergaitėms lytinio<br />
vystymosi sutrikimo tikimybė<br />
yra didesnė, tai įvardinta<br />
„rizikos grupe“.<br />
Mergaitės:<br />
• kurių tėvams ar<br />
šeimos nariams buvo lytinės<br />
raidos sutrikimų;<br />
• kurių motinoms<br />
buvo sunkios eigos ginekologinių,ginekologinių–endokrininių<br />
ligų (policistiškų<br />
kiaušidžių liga ar sindromas,<br />
pasikartojantys ir<br />
gydymui rezistentiški mėnesinių<br />
ciklo sutrikimai);<br />
• kurių motinoms<br />
buvo savaiminiai persileidimai<br />
ir(ar) priešlaikiniai<br />
gimdymai;<br />
• kurias intrauteriniu<br />
ir naujagimystės laikotarpiu<br />
veikė nepalankūs veiksniai<br />
(motinos ekstragenitalinė<br />
ir nėštumo ar gimdymo patologija,<br />
naujagimystės laikotarpio<br />
sunki patologija ir<br />
būklės);<br />
• su fizinės ir psichinės<br />
raidos sutrikimais;<br />
• su organiniais galvos<br />
smegenų raidos sutrikimais<br />
ir ligomis (hidrocefalija,<br />
mikrocefalija, navikais<br />
ir kt.);<br />
• sergančios įvairiomis<br />
endokrininėmis ligomis<br />
(antinksčių, skydliaukės,<br />
posmegeninės liaukos ir<br />
smegenų priedėlio ligomis,<br />
cukriniu diabetu ir kt.);<br />
• dažnai sergančios<br />
įvairiomis ligomis, vartojančios<br />
ar vartojusios daug<br />
vaistų;<br />
• kurioms yra lėtinė<br />
intoksikacija (tonzilogeninės,<br />
tuberkuliozinės kilmės),<br />
toksinių medžiagų<br />
ir(ar) narkotikų vartojimo<br />
komplikacijų ir kt.;<br />
• kurių tėvai narkomanai<br />
ir alkoholikai;<br />
• kurioms buvo pūlingų<br />
pilvo ertmės, ypač<br />
mažojo dubens, uždegimų.<br />
Itin svarbūs faktoriai,<br />
užtikrinantys normalų lytinį<br />
brendimą, yra taisyklinga<br />
mityba ir normalus darbo<br />
bei poilsio režimas. Po<br />
įvairių dietų pavadinimais<br />
propaguojamos rekomendacijos<br />
lieknėti dažnai paaugles<br />
paskatina riboti normalią<br />
mitybą, siekti svorio<br />
kritimo. Deja, dažniausiai<br />
tai daro normaliai besivystančios,<br />
neturinčios viršsvorio<br />
mergaitės, siekdamos<br />
madingų kūno proporcijų<br />
„standartų“. Dėl žymaus<br />
maisto kiekio ir kaloringumo<br />
ribojimo, fizinio krūvio<br />
didinimo, kūno masės sumažėjimo<br />
gali pasireikšti<br />
žymus lytinis vystymosi<br />
sutrikimas, prilygstantis<br />
įvairioms įgimtoms ir/ar<br />
įgytoms ligoms. Tai lyg<br />
nauja, „šio laikmečio rizikos<br />
grupė“ Lietuvoje.<br />
Lytinio brendimo<br />
amžiaus mergaičių<br />
stebėjimas<br />
Kasmet rekomenduojama<br />
vertinti mergaitės<br />
fizinį ir lytinį vystymąsi:<br />
svorio ir ūgio kitimas vertinamas<br />
pagal SAM metodines<br />
rekomendacijas (J.<br />
Tutkuvienė. Vaikų augimo<br />
ir brendimo vertinimas,<br />
1995); rodiklių normatyvas<br />
atitinka intervalą tarp<br />
25-osios ir 75-osios procentilių.<br />
Fizinio vystymosi<br />
sutrikimas, pasireiškiantis<br />
žymiu augimo tempų sulėtėjimu<br />
ar pagreitėjimu, nurodomas<br />
kaip lytinio vystymosi<br />
sutrikimų rizikos faktorius.<br />
Sparčiausias augimo<br />
tempas yra lytinio brendimo<br />
pradžioje, o po mėnesinių<br />
atsiradimo augimo tempas<br />
žymiai lėtėja. Svorio prieaugio<br />
tempas tolygus ūgio<br />
duomenims. Antrinių lytinių<br />
požymių (krūtų augimo<br />
ir plaukuotumo) vystymasis<br />
vertinamas pagal Tanner, 1-<br />
5 balų sistema: 1 balas atitinka<br />
būklę, kai požymio<br />
vystymosi nėra, o 5 balais<br />
vertinamas subrendusiai<br />
moteriai būdingas krūtų ir<br />
plaukuotumo tipas. Antrinių<br />
lytinių požymių vystymasis<br />
atspindi normalų moteriškų<br />
lytinių hormonų kiekį organizme.<br />
Išorinių lyties organų<br />
pakitimai labai svarbus<br />
taisyklingo moteriško<br />
vystymosi rodiklis. Neretai<br />
šio amžiaus mergaitės jau<br />
gėdijasi apžiūros, apie pakitimus<br />
diskutuoja tik su<br />
bendraamžėmis. Aiškintis<br />
vystymosi taisyklingumą,<br />
rekomenduoti mergaitės išorinių<br />
lytinių organų apžiūrą<br />
yra tėvų ir mergaitės raidą<br />
sekančių medikų pareiga.<br />
Normalaus brendimo metu<br />
didėja lytinės lūpos, itin<br />
ryškus yra mažųjų lytinių<br />
lūpų vystymasis, atsiranda<br />
gausių balsvai gelsvų gleivingų<br />
išskyrų iš makšties,<br />
nėra žymesnio varputės didėjimo.<br />
Esant normaliems<br />
SPECIALISTŲ PATARIMAI<br />
išoriniams lyties organams<br />
kiti tyrimai mergaitėms neatliekami.<br />
Išimtis yra „rizikos<br />
grupės“ mergaitės,<br />
kurioms rekomenduojama<br />
vertinti kasmet ir gimdos<br />
vystymąsi, atliekant ultragarsinį<br />
vidinių lyties organų<br />
tyrimą.<br />
Normalaus lytinio<br />
brendimo kriterijai:<br />
• krūtų augimo pradžia<br />
8-13 m. amžius mergaitei;<br />
• pirmųjų mėnesinių<br />
atsiradimas po 2-3 m. nuo<br />
krūtų augimo pradžios;<br />
• pirmųjų mėnesinių<br />
atsiradimas 10-15 m. amžiaus<br />
mergaitei;<br />
• taisyklingas išorinių<br />
lyties organų vystymasis;<br />
• normalus gimdos<br />
augimas.<br />
Prasidėjusios pirmosios<br />
mėnesinės patvirtina moteriško<br />
lytinio vystymosi taisyklingumą,<br />
tačiau lytinis<br />
brendimas tuo metu dar yra<br />
nepasibaigęs, o priešingai<br />
– vyksta labai intensyviai.<br />
Mėnesinių ciklai pirmus 1-<br />
2 metus gali būti nereguliarūs,<br />
tačiau kraujavimo epizodų<br />
trukmė ir pobūdis turi<br />
būti normalūs. Mėnesinių<br />
ciklas – t.y. dienų skaičius<br />
nuo vienų mėnesinių pradžios<br />
iki kitų mėnesinių gali<br />
svyruoti nuo 21-os iki 35ių<br />
dienų, kartais ciklai būna<br />
kas 1-2 mėnesius. Normalus<br />
mėnesinių kraujavimas<br />
tęsiasi 1-7 dienas. Būtina<br />
mėnesių kraujavimo dienas<br />
registruoti, rašyti vadinamąjį<br />
mėnesinių kalendorių<br />
bet kuria forma: pažymint<br />
kraujavimo dienas kalendoriuje,<br />
užsirašant kraujavo<br />
9
<strong>Sveikata</strong> 2005 • 6-7<br />
datas tam skirtoje knygutėje<br />
ar kitaip. Vertinant mėnesinių<br />
ciklo taisyklingumą<br />
šis kalendorius būtinas. Po<br />
1-2 metų nuo mėnesinių<br />
pradžios mėnesinių ciklas<br />
merginai jau turėtų būti<br />
pastovus, tačiau jauname<br />
mažiuje galimi ciklo svyravimai<br />
kelių dienų ribose.<br />
Lytinis brendimas baigiasi<br />
po 3-jų metų nuo mėnesinių<br />
pradžios, dažniausiai<br />
tai atitinka 17-18-os metų<br />
amžių.<br />
Lytinio brendimo amžius<br />
yra tas laikas, kai mergaitei<br />
būtinos lytinio švietimo<br />
(auklėjimo) žinios apie jos<br />
organizme vykstančius pakitimus,<br />
normalaus lytinio<br />
vystymosi svarbą, normalų<br />
mėnesinių ciklą, ne mažiau<br />
reikalingos ir žinios apie<br />
ankstyvo lytinio gyvenimo<br />
pradžios pavojus, nėštumą<br />
ir lytiniu keliu plintančias<br />
infekcijas, šeimos planavimą<br />
bei kontracepciją.<br />
Lytinio brendimo amžiuje<br />
dažniausiai pasitaikantys<br />
lytinio vystymosi<br />
sutrikimai:<br />
- vėluojančiam lytiniam<br />
brendimui būdingi<br />
požymiai: neprasideda krūtų<br />
augimas 13-os metų amžiuje,<br />
vystymasis neprogresuoja,<br />
po 3 metų nuo krūtų<br />
augimo pradžios neprasideda<br />
mėnesinės arba neprasideda<br />
mėnesinės 15-os metų<br />
amžiaus mergaitei;<br />
- po 2-jų metų nuo mėnesinių<br />
pradžios išlieka nereguliarus<br />
mėnesinių ciklas;<br />
- pasireiškia mėnesinių<br />
ciklo sutrikimai, nors<br />
anksčiau jau buvo reguliarios<br />
mėnesinės;<br />
- vystosi žymus hir-<br />
10 Mus rasite internete: www.sam.lt<br />
sutizmas (plaukuotumo<br />
ryškėjimas moteriškam<br />
plaukuotumui nebūdingose<br />
vietose);<br />
- yra patologiniai<br />
kraujavimai: labai negausios,<br />
tik „tepimo“ tipo mėnesinės<br />
arba gausūs ir ilgesni<br />
nei 7 dienų trukmės<br />
kraujavimai;<br />
- pasireiškia vyriškam<br />
tipui būdingas plaukuotumas<br />
ir skeleto bei<br />
raumenų vystymasis, gali<br />
būti žymus varputės didėjimas,<br />
nėra moteriško lytinio<br />
brendimo pagrindinio požymio<br />
– krūtų augimo.<br />
Visais sutrikimo atvejais<br />
rekomenduojama gydytojo<br />
konsultacija, pageidautina<br />
– ginekologo ir endokrinologo<br />
konsultacija.<br />
Norisi pabrėžti, kad<br />
17-18-os metų amžius (arba<br />
po 3 m. po mėnesinių<br />
atsiradimo) yra normalaus<br />
lytinio brendimo procesų<br />
pabaiga. Taigi visi lytinio<br />
vystymosi sutrikimai turėtų<br />
būti išaiškinami ir gydomi<br />
būtent jaunoms mergaitėms<br />
– fiziologinio lytinio brendimo<br />
metu. Tradicinė nemažos<br />
mergaičių, motinų<br />
ir šeimos narių, o neretai ir<br />
medikų nuomonė, kad verta<br />
geriau palaukti iki 18-os<br />
metų ir tik tada kreiptis dėl<br />
lytinio vystymosi sutrikimo<br />
yra niekuo nepagrįsta ir žalinga,<br />
nes vėlyvo kreipimosi<br />
atveju fiziologinio aktyviausio<br />
brendimo laikas jau<br />
bus pasibaigęs.<br />
Didesnis dėmesys mergaitės<br />
lytinio vystymosi<br />
vertinimui gali pagerinti<br />
savalaikę lytinio vystymosi<br />
sutrikimų diagnostiką ir gydymo<br />
rezultatus. ▲<br />
Mergaičių<br />
vėluojantis<br />
lytinis<br />
brendimas<br />
JŪRATĖ KIESYLYTĖ<br />
Vėluojantis brendimas<br />
yra toks lytinio<br />
vystymosi sutrikimas,<br />
kai lytinio brendimo<br />
požymiai neprasidedafiziologiniu<br />
laiku ir (ar) lytinė<br />
raida neprogresuoja.<br />
Klinikiniai vėluojančio<br />
lytinio brendimo<br />
požymiai:<br />
- nėra krūtų augimo<br />
ir mėnesinių 13<br />
metų mergaitei;<br />
- nėra mėnesinių<br />
15 metų mergaitei,<br />
nors ir yra krūtų augimas;<br />
- po 3 metų nuo<br />
krūtų augimo pradžios<br />
neatsiranda<br />
pirmosios mėnesinės.<br />
Vėluojančio lytinio<br />
brendimo<br />
priežastys<br />
1. Pogumburio ir posmegeninės<br />
liaukos veiklos sutrikimas.<br />
Šiuos sutrikimus gali sąlygoti<br />
įgimtos ir paveldimos<br />
ligos, nėštumo ir gimdymo<br />
metu mergaitės vystymąsi<br />
pakenkę momentai, galvos<br />
smegenų ligos (hidrocefalija,<br />
mikrocefalija, uždegimai,<br />
navikai) ir įvairios<br />
ligos, kurių metu sutrinka<br />
šios smegenų dalies veikla:<br />
esant skydliaukės funkcijos<br />
sutrikimui, cukriniam diabetui,<br />
tuberkuliozei. Pažymėtina,<br />
kad šiuos sutrikimus taip<br />
gali sukelti maisto kiekio ir<br />
kaloringumo ribojimas ir fizinė<br />
perkrova.<br />
2. Pirminis kiaušidžių<br />
nepakankamumas.<br />
Kiaušidžių nepakankamumą<br />
gali sąlygoti mažas<br />
pirminių lytinių ląstelių<br />
– folikulų kiekis kiaušidėje,<br />
pernelyg greitas folikulų<br />
sunaudojimas ar sutrikusi<br />
folikulų funkcija. Šie sutrikimai<br />
vystosi dėl įgimtų
ligų – dažniausiai lytinių<br />
chromosomų, paveldimų ligų<br />
bei kitų ligų ir būklių, sutrikdžiusių<br />
kiaušidės veiklą.<br />
3. Periferinės (gimdos ir<br />
makšties) priežastys.<br />
Tai yra gimdos ir makšties<br />
vystymosi sutrikimai,<br />
kai nėra gimdos ar nėra<br />
gimdos ir makšties; arba kai<br />
gimda yra normali, o yra<br />
įgimti makšties ir/ar mergystės<br />
plėvės trūkumai (pertvaros,<br />
užakimas).<br />
Klinika<br />
Esant periferinėms vėluojančio<br />
lytinio brendimo<br />
priežastims mergaitės ūgio,<br />
krūtų ir plaukuotumo vystymasis<br />
yra normalus, tačiau<br />
fiziologiniu laiku nėra mėnesinių.<br />
Jeigu yra makšties ir/<br />
ar mergystės plėvės įgimtas<br />
užakimas ar pertvaros - atsiranda<br />
pilvo skausmai, nes<br />
mėnesinės iš tikrųjų prasideda,<br />
tačiau mėnesinių kraujas<br />
negali ištekėti į išorę, o kaupiasi<br />
makštyje ir/ar gimdoje.<br />
Gydymas operacinis, suformuojant<br />
makšties angą.<br />
Vėliau šioms mergaitėms<br />
mėnesinės būna normalios.<br />
Jeigu gimė be gimdos užuomazgos,<br />
bendras vystymasis<br />
ir lytinių hormonų gamyba<br />
bei išskyrimas yra normalūs.<br />
Tai yra normalios merginos<br />
(moterys), tačiau joms<br />
mėnesinių nebus. Jeigu nėra<br />
ir gimdos, ir makšties, gali<br />
būti atliekamos operacijos<br />
suformuojant makštį, tačiau<br />
mėnesinių nebus. Šias operacijas<br />
siūloma atlikti tokiu<br />
laiku, kai numatoma pradėti<br />
lytinį gyvenimą.<br />
Dažniausiai palanki prognozė<br />
yra šeimyninio vystymosi<br />
sutrikimo atveju, kai<br />
panašus vystymosi vėlavimas<br />
yra buvęs motinai ar<br />
šeimos – giminės moterims.<br />
Tačiau ištyrimas šioms mergaitėms<br />
yra būtinas siekiant<br />
atmesti galimas kitas vėluojančio<br />
lytinio brendimo<br />
priežastis. Tokiu atveju mergaitės<br />
lytinis vystymasis,<br />
gimdos augimas prasideda<br />
vėliau, lytinio brendimo<br />
tempai lėtesni. Hormonų<br />
tyrimai yra normalūs arba<br />
atitinka kiek jaunesnio<br />
amžiaus mergaičių normai,<br />
gimda nežymiai mažesnė<br />
nei amžiaus norma. Esant<br />
šeimyniniam vėluojančiam<br />
lytiniam brendimui dažniausiai<br />
gydymas neskiriamas,<br />
stebimas šių mergaičių<br />
lytinis vystymasis kas 6-12<br />
mėnesių, rekomenduojami<br />
polivitaminai, pilnavertė<br />
mityba, taisyklingas darbo<br />
ir poilsio režimas.<br />
Jeigu vėluojantis lytinis<br />
brendimas yra sąlygotas ligų,<br />
lėtinės intoksikacijos<br />
arba jo kilmė neaiški, sutrikimas<br />
dažniausiai būna<br />
žymiai sulėtėjęs lytinis ir<br />
kaulinis, dažniausiai ir fizinis<br />
vystymasis. Nėra nei<br />
krūtų augimo, nei plaukuotumo<br />
vystymosi 13 metų<br />
amžiaus mergaitei, arba šie<br />
požymiai labai nežymūs ir<br />
nėra jų raidos, dažniausiai<br />
mergaitės yra mažo ūgio,<br />
rečiau – labai aukštos. Išoriniai<br />
lytiniai organai taisyklingi<br />
moteriški, tačiau<br />
neprasideda lytiniam brendimui<br />
būdingi pakitimai.<br />
Gimdos išsivystymas lieka<br />
toks, koks būdingas normalaus<br />
lytinio brendimo pradžiai<br />
– 11-12 metų amžiui,<br />
tolesnės gimdos raidos nėra.<br />
Itin svarbu, kad esant žy-<br />
miam maisto kiekio ir kaloringumo<br />
ribojimui, fiziniam<br />
ir/ar psichiniam perkrūviui<br />
gali būti net krūtų ir gimdos<br />
dydžio mažėjimas, sustoja<br />
augimas. Žymiai sumažėjus<br />
kūno masei, anoreksijos ir<br />
kitų ligų metu išsivysto pakitimai,<br />
būdingi labai sunkaus<br />
laipsnio pogumburio,<br />
posmegeninės liaukos veiklos<br />
nepakankamumui, dėl<br />
kurio išnyksta kiaušidžių<br />
veikla, nebevyksta moteriškų<br />
lytinių hormonų gamyba<br />
bei išskyrimas. Ligų, perkrūvio,<br />
svorio netekimo ar<br />
neaiškių priežasčių sąlygotą<br />
vėluojantį lytinį brendimą<br />
reikia gydyti. Svarbiausias<br />
momentas – nustatyti priežastį<br />
ir stengtis ją pašalinti.<br />
Jeigu yra sumažėjęs svoris,<br />
būtina pasiekti, kad būtų atstatyta<br />
ne mažiau nei 75%<br />
netektos kūno masės. Esant<br />
lytinių hormonų nepakankamumui,<br />
vėluojantis lytinis<br />
brendimas gydomas skiriant<br />
estrogenų (estradiolio, estradiolio<br />
valerato arba konjuguotų<br />
estrogenų) preparatai<br />
2-3 mėnesių ciklais ir po to<br />
daroma gydymo pertrauka,<br />
kurios metu vertinama brendimo<br />
raida, o esant anoreksijai<br />
ir labai žymiam lytinių<br />
hormonų nepakankamumui<br />
– skiriamas nepertraukiamas<br />
gydymas iki būklės pagerėjimo.<br />
Paminėtina, kad<br />
mėnesinių tipo kraujavimą<br />
provokuojantys vaistai (progestinai<br />
– didrogesteronas,<br />
medroksiprogesteronas arba<br />
kombinuoti etiniestradiolio<br />
ir progestagenų preparatai)<br />
gali būti skiriami tik tada,<br />
kai gydymo estrogenais metu<br />
pasiekiamas fiziologinei<br />
mėnesinių pradžiai būdingas<br />
SPECIALISTŲ PATARIMAI<br />
gimdos dydis, o anoreksijos<br />
atveju atstatyta ne mažiau<br />
nei 75% netektos masės.<br />
Pogumburio, posmegeninės<br />
liaukos veiklos sutrikimui<br />
būdinga: neprasideda<br />
ar vystosi labai lėtai krūtų<br />
augimas, brendimui būdingi<br />
pakitimai išoriniuose lyties<br />
organuose, yra labai žymus<br />
gimdos ir kaulinio vystymosi<br />
atsilikimas. Dažniausiai<br />
šios mergaitės yra mažo<br />
ūgio, rečiau – augimas yra<br />
normalus. Atlikus tyrimus<br />
nustatomas labai mažas posmegeninės<br />
liaukos išskiriamų<br />
hormonų (folitropino<br />
ir liutropino) bei moteriškų<br />
hormonų – estrogenų kiekis.<br />
Neretai nustatomas ir<br />
kitų posmegeninės liaukos<br />
funkcijos sutrikimų: augimo<br />
hormono trūkumas bei<br />
skydliaukės veiklą reguliuojančio<br />
hormono kiekio pakitimai.<br />
Siekiant ekskliuduoti<br />
organines pogumburio, posmegeninės<br />
liaukos veiklos<br />
sutrikimo priežastis (ligas,<br />
auglius), atliekami akių dugno<br />
ir akipločio, neretai – galvos<br />
smegenų kompiuterinės<br />
tomografijos ar magnetinio<br />
rezonanso tyrimai. Esant<br />
organiniams sutrikimams<br />
reikalingos kitų specialistų<br />
konsultacijos, priežastinis<br />
gydymas ir tolimesnis<br />
sprendimas dėl vėluojančio<br />
lytinio brendimo gydymo.<br />
Nesant organinių sutrikimų<br />
skiriamos mažos moteriškų<br />
lytinių hormonų dozės<br />
– pakeičiamoji hormonų<br />
terapija. Kartu būtina kitų<br />
posmegeninės liaukos sutrikusių<br />
funkcijų korekcija.<br />
Gydant progresuoja krūtų ir<br />
gimdos augimas, atsiranda<br />
mėnesinės, pagerėja fizinis<br />
11
<strong>Sveikata</strong> 2005 • 6-7<br />
vystymasis ir kaulinio audinio<br />
pilnavertiškumas. Jeigu<br />
išlieka pastovus posmegeninės<br />
liaukos veiklos sutrikimas,<br />
reikalinga ilgalaikė nepertraukiama<br />
pakeičiamoji<br />
hormonų terapija keičiant<br />
vaistų dozes, atsižvelgus į<br />
mergaitės amžių, fizinį ir<br />
kaulinį vystymąsi.<br />
Pirminio kiaušidžių nepakankamumo<br />
priežastimi<br />
dažniausiai būna lytinių<br />
chromosomų ligos, rečiau<br />
– priešlaikinis kiaušidžių<br />
funkcijos išsekimas arba<br />
kiaušidžių atsparumo sindromas.<br />
Lytinių chromosomų<br />
ligų atveju lytinės liaukos<br />
struktūra nepilnavertė,<br />
dažnai netaisyklinga, esant<br />
„Y“ chromosomai yra sėklidės<br />
audinių užuomazgų,<br />
nors išorinių lyties organų<br />
struktūra yra moteriška.<br />
Priešlaikinio kiaušidžių<br />
funkcijos išsekimo ir kiaušidžių<br />
atsparumo sindromo<br />
atveju susidariusios normalios<br />
kiaušidės audiniai yra<br />
sunaudojami ar pakenkiami<br />
labai anksti – dar iki lytinio<br />
brendimo pradžios, todėl<br />
vėluojančio lytinio brendimo<br />
klinika tokia pat ryški<br />
kaip ir įgimtų ligų atveju.<br />
Pogumburio ir posmegeninės<br />
liaukos veikla normali,<br />
todėl gaminamas labai didelis<br />
folitropino ir liutropino<br />
kiekis, tačiau nepilnavertėse<br />
lytinėse liaukose vis tiek<br />
12 Mus rasite internete: www.sam.lt<br />
nevyksta moteriškų lytinių<br />
hormonų (estrogenų) gamyba<br />
bei išskyrimas, estrogenų<br />
kiekis kraujyje yra labai<br />
mažas. Visais atvejais lytinis<br />
brendimas dažniausiai<br />
neprasideda arba yra labai<br />
nežymus. Išoriniai lyties<br />
organai dažniausiai taisyklingi<br />
moteriški, tačiau esant<br />
lytinių chromosomų patologijai<br />
– kai yra vyriškoji „Y“<br />
chromosoma, gali ryškėti<br />
varputė. Gimda labai maža,<br />
po gimimo jos vystymosi<br />
nėra, o esant „Y“ chromosomai<br />
gimdos užuomazgos<br />
dažniausiai nėra. Šių sutrikimų<br />
priežastinio gydymo kol<br />
kas nėra. Nuo fiziologinio<br />
lytinio brendimo pradžios<br />
skiriama ilgalaikė pakeičiamoji<br />
hormonų terapija moteriškų<br />
lytinių hormonų preparatais.<br />
Jeigu yra randama<br />
„Y“ chromosoma, įvertinant<br />
labai didelę netaisyklingų<br />
lytinių liaukų suvėžėjimo riziką,<br />
būtina operaciniu būdu<br />
jas pašalinti prieš pradedant<br />
pakeičiamąją hormonų terapiją.<br />
Gydymo pradžioje,<br />
kol kartu tęsiasi mergaitės<br />
augimas, skiriamos labai<br />
mažos natūralių estrogenų<br />
(estradiolio) dozės, o pasibaigus<br />
augimo procesui rekomenduojamos<br />
įprastinės<br />
pakeičiamosios hormonų terapijos<br />
dozės. Gydymo fone<br />
atsiranda lytinio brendimo<br />
požymiai, aktyvėja augi-<br />
Mirusysis, jei gerbiame jo atminimą, tampa brangesnis ir galingesnis<br />
už gyvą žmogų.<br />
A. de Sent Egziuperi<br />
Kas atmeta mirtį, atmeta gyvybę.<br />
A. de Sent Egziuperi<br />
Yra mirusiųjų, kurie gyvesni už gyvuosius.<br />
R.Rolanas<br />
Pats tikriausias būdas priartinti mus prie brangių mirusiųjų – tai<br />
mas, gerėja kaulinio audinio<br />
pilnavertiškumas, atsiranda<br />
mėnesinių tipo kraujavimai<br />
(jeigu yra gimdos užuomazga).<br />
Moteriškų lytinių hormonų<br />
preparatai šioms pacientėms<br />
turi būti skiriami<br />
iki menopauzinio amžiaus.<br />
Vėluojančio lytinio brendimo<br />
kliniką gali sąlygoti ir<br />
padidėjęs vyriškų hormonų<br />
kiekis mergaitės organizme.<br />
Šių hormonų nedideli<br />
kiekiai normaliai gaminami<br />
antinksčiuose ir kiaušidėse.<br />
Esant šių organų veiklos<br />
sutrikimams, padidėjęs vyriškų<br />
lytinių hormonų išskyrimas<br />
sutrikdo kiaušidžių<br />
veiklą – taigi gali sąlygoti<br />
vėluojančio lytinio brendimo<br />
kliniką. Dažniau šie sutrikimai<br />
pasireiškia jau po<br />
mėnesinių pradžios padidėjusiu<br />
plaukuotumu, ryškiais<br />
spuogais ir mėnesinių ciklo<br />
sutrikimais. Retais atvejais<br />
gali sutrikimo klinika prasidėti<br />
anksti – dar lytinio<br />
brendimo metu. Reikia ginekologo<br />
ir endokrinologo<br />
ištyrimo, lytinių (moteriškų<br />
ir vyriškų) hormonų kiekio,<br />
skydliaukės funkcijos tyrimų.<br />
Esant padidėjusiam<br />
vyriškų lytinių hormonų išskyrimui<br />
gydymui gali būti<br />
skiriami etinilestradiolio ir<br />
specifinio antiandrogeninio<br />
poveikio progestagenus turintys<br />
preparatai (diane-35,<br />
jeanine, yarina). Jeigu ran-<br />
dama labai maža gimda ar<br />
gimdos nėra – įtariama lytinių<br />
chromosomų liga, reikalingas<br />
genetinis ištyrimas.<br />
Išimtinais atvejais, jei labai<br />
greitai ryškėja plaukuotumas,<br />
didėja varputė, storėja<br />
balsas, įtariamas vyriškus<br />
lytinius hormonus gaminantis<br />
navikas (dažniausiai<br />
kiaušidėje ar antinkstyje).<br />
Būtina patikslinti naviko lokalizaciją<br />
ir atlikti pašalinimo<br />
operaciją. Po pašalinimo<br />
ligos požymiai nyksta.<br />
Tėvų ir medikų pastangomis<br />
turime siekti savalaikio<br />
vėluojančio lytinio brendimo<br />
nustatymo ir gydymo.<br />
Diagnostikai pagerinti būtina:<br />
- kasmet kiekvienai<br />
mergaitei vertinti lytinį<br />
brendimą;<br />
- normalaus vystymosi<br />
metu krūtų augimas<br />
turi prasidėti 8-13 metų amžiuje,<br />
turi būti lytinio brendimo<br />
raida ir po 2-3 metų<br />
nuo brendimo pradžios turi<br />
atsirasti pirmosios mėnesinės;<br />
- ginekologo (ginekologo<br />
ir endokrinologo)<br />
konsultacijos reikalingos,<br />
jei įtariama, kad fiziologiniu<br />
laiku brendimas neprasidėjo<br />
ar nėra jo raidos, arba vystymasis<br />
netaisyklingas, jeigu<br />
yra fizinio vystymosi sutrikimas.<br />
▲<br />
ne mirtis, o gyvenimas. Jie gyvena mūsų gyvenimą ir miršta, kai<br />
mirštame mes.<br />
R.Rolanas<br />
Mirtis baisi, bet dar baisiau būtų suvokti, kad gyvensi amžinai ir<br />
niekada nemirsi.<br />
A.Čechovas<br />
Mirtis – tai ne tamsa – tai šviesa. Tai ne niekas – tai amžinybė. Tai<br />
ne galas – tai pradžia. V.Hugo
Paauglių nėštumai ir<br />
kontracepcija<br />
RITA JAKUBČIONYTĖ<br />
Paauglės nėštumas –<br />
tai jaunesnės nei 18<br />
metų moters nėštumas.<br />
Jis dažniausiai<br />
būna neplanuotas ir<br />
nepageidaujamas, todėl<br />
gali turėti nepageidaujamųmedicininių<br />
ir socialinių pasekmių<br />
tiek motinai,<br />
tiek ir vaisiui, o vėliau<br />
ir pačiam vaikui.<br />
Dr. Rita Jakubčionytė 1991 m.<br />
baigė Kauno medicinos universiteto<br />
Medicinos fakulteto medicinos specialybę.<br />
1991-1995 m. studijavo<br />
Kauno medicinos akademijos akušerijos<br />
ir ginekologijos rezidentūroje,<br />
1995-2000 m. doktorantūroje.<br />
2000 m. apgynė medicinos daktaro<br />
disertaciją tema “Nėštumo<br />
nutraukimą įtakojantys faktoriai”.<br />
Nuo 2000 m. dirba gydytoja akušere-ginekologe<br />
KMU Akušerijos ir<br />
ginekologijos klinikoje, bei Kauno<br />
medicinos universitete - lektore.<br />
2003 m. pradėjo vadovauti Vaikų ir<br />
paauglių ginekologijos sektoriui.<br />
Darbo telefonai: (8-37) 326848,<br />
326615.<br />
El. paštas: ritajaku@takas.lt<br />
venimo įtampą<br />
arba tai<br />
gali būti bloga<br />
reakcija į esamą<br />
situaciją,<br />
arba taip tęsiamos<br />
šeimos<br />
tradicijos.<br />
Jauno<br />
žmogaus<br />
požiūris<br />
D a ž n i a u -<br />
siai galvojama,<br />
kad jauni<br />
žmonės nenori<br />
nėštumo.<br />
Tačiau tai ne<br />
visuomet yra<br />
tiesa. Tose ša-<br />
Rita Jakubčionytė.<br />
lyse, kur tra-<br />
Būdami nei vaikai,<br />
nei suaugę, paaugliai<br />
yra ta amžiaus<br />
diciškaituokiamasi anksti ir kur vaikai<br />
yra laimingos santuokos<br />
požymis, ten nuostabu, jei<br />
grupė, kuri turi specifinių moteris pastoja ir nėštumas<br />
sveikatos problemų ir įpro- yra planuotas, norimas. Kai<br />
čių. Dažniausiai tai yra įvai- kurioms paauglėms neparios<br />
priklausomybės, bandytrauklus mokymasis, joms<br />
mas žudytis, įvykiai keliuo- kur kas patrauklesnė mintis<br />
se, agresija ir/ar valgymo turėti ką mylėti ir būti myli-<br />
sutrikimai.<br />
mai. Be to, motinystė užtik-<br />
Nors ankstyva motinystė rina tam tikrą padėtį visuo-<br />
žinoma nuo senovės, nėštumenėje, ir tai yra priežastis<br />
mas dažniausiai yra “atsitik- moteriai jaunai būti vertinatinis”<br />
ir susijęs su rizikingais mai. Tačiau paauglei, kuri<br />
įpročiais. Nėštumas taip pat nebesimoko, kuri turi mažai<br />
gali išreikšti kasdieninio gy- perspektyvų gauti darbą, at-<br />
SPECIALISTŲ PATARIMAI<br />
eitis yra tamsi ir pasirinkimo<br />
galimybės gali būti labai ribotos.<br />
Todėl daugelyje šalių<br />
stengiamasi nėštumo paauglystėje<br />
išvengti.<br />
Paauglio tėvo pozicija<br />
yra skirtinga, ypač tuomet,<br />
kai pora nėra susituokusi.<br />
Nors vis labiau pripažįstama<br />
tėvystės įtaka, jaunuoliui<br />
pakankamai lengva ignoruoti<br />
savo atsakomybę,<br />
todėl jo pozicijos kur kas<br />
silpnesnės nei paauglės motinos.<br />
Tačiau jaunas vyras,<br />
besirūpindamas savo vaiku,<br />
taip gali labai daug išmokti.<br />
Padedant auginti vaiką, gali<br />
didėti savęs vertinimas ir<br />
brandumas, taip pat gilėja<br />
ryšys su vaiku. Be to, vaikų<br />
prievarta pasitaiko žymiai<br />
rečiau, jei paauglys tėvas<br />
gyvena kartu su savo vaiku.<br />
Suaugusio žmogaus<br />
požiūris<br />
Dauguma suaugusiųjų<br />
galvoja, kad nėštumas iki 20<br />
m. – tai vaikystės praradimas,<br />
išnykusios galimybės<br />
mokytis, kurios turėtų būti<br />
atviros jauniems žmonėms,<br />
pagaliau tai veda prie emocinės<br />
ir fiziologinės žalos.<br />
Dažnai neaišku, ar blogai<br />
yra pats nėštumas, ar ankstyvas<br />
lytinis aktyvumas. Kai<br />
13
<strong>Sveikata</strong> 2005 • 6-7<br />
vaikai anksti pradeda lytinį<br />
gyvenimą, daugeliui tėvų tai<br />
didelis netekties jausmas,<br />
kaltė, kad jų vaikai “nepalaukė”,<br />
elgėsi prieš tėvų<br />
moralines ir dvasines vertybes.<br />
Kai kurie tėvai galbūt<br />
patys tapo tėvais paauglystėje,<br />
todėl jie paranojiškai<br />
gali saugoti savo dukteris<br />
nuo to paties. Tai patvirtina<br />
anglų tyrimas, kuriame nurodoma:<br />
jei motina pagimdė<br />
savo dukrą paauglystėje, tai<br />
tikimybė, kad dukra taip pat<br />
pagimdys paauglystėje padidėja<br />
du kartus. Paauglių<br />
tėvų motinos taip pat dažniau<br />
buvo gimdžiusios paauglystėje.<br />
Paaugliai dažnai nesupranta,<br />
jei suaugusieji aiškiai<br />
nepaaiškina, ar pats lytinis<br />
aktyvumas yra blogas<br />
dalykas, ar blogos yra lytinio<br />
aktyvumo pasekmės. Tikėjimas,<br />
kad lytinis aktyvumas<br />
yra blogas dalykas veda<br />
prie slepiamų lytinių santykių.<br />
Sylvia Hacker pažymi,<br />
kad reikia puoselėti mintį,<br />
jog seksualumas yra geras<br />
dalykas, o nepageidaujamas<br />
nėštumas – blogas, kad jauni<br />
žmonės yra seksualūs ir<br />
tai nėra blogai, bet kai kurie<br />
įpročiai gali būti nepriimtini<br />
žmogaus gyvenime.<br />
Socialiniai nėštumo<br />
paauglystėje aspektai<br />
Paauglystėje būdinga<br />
rizikingų įpročių koncentracija:<br />
nesaugūs lytiniai<br />
santykiai, toksinių medžiagų,<br />
alkoholio vartojimas ir<br />
prievarta. Negatyvią įtaką<br />
daro ir masinės informacijos<br />
priemonės, kadangi per<br />
televiziją demonstruojama<br />
14 Mus rasite internete: www.sam.lt<br />
ne tik daug lytinių aktų, nenaudojama<br />
ir kontracepcija.<br />
Vyresnio partnerio spaudžiamos<br />
paauglės dažniausiai<br />
nelinkusios naudotis<br />
kontracepcija ir pradėti lytinį<br />
gyvenimą jauname amžiuje.<br />
Joms žymiai sunkiau<br />
atsisakyti lytinių santykių<br />
arba priversti partnerį naudoti<br />
prezervatyvą.<br />
Daugelis tyrimų parodė<br />
ryšį tarp vaikų seksualinės<br />
prievartos ir neigiamų<br />
psichologinių bei įgūdžių<br />
pasekmių, žemo savęs vertinimo,<br />
depresijos, nerimo,<br />
valgymo sutrikimų, narkotikų<br />
naudojimo, bejėgiškumo,<br />
gėdos ir kaltės jausmo bei<br />
stigmatizavimo.<br />
Paauglėms motinoms<br />
trūksta brandumo ir galimybių<br />
tapti geromis motinomis.<br />
Jos vis dar nori elgtis kaip<br />
vaikų neturinčios bendraamžės,<br />
todėl jas gali piktinti tai,<br />
kad negali gauti to, ko nori.<br />
Jų vaikai dažniau nei suaugusiųjų<br />
patenka į skurdą, paauglės<br />
dažniau gali gyventi<br />
iš pašalpų ar priklausyti nuo<br />
savo šeimos. Todėl jų perspektyvos<br />
mokytis ir dirbti<br />
ribotos. Jos taip pat dažnai<br />
kenčia socialinę izoliaciją,<br />
dažniau atiduoda naujagimį<br />
įvaikinti, nes lieka vienišos,<br />
yra linkusios pastoti pakartotinai.<br />
Paauglių motinų vaikai<br />
dažniau patiria emocinę ar<br />
fizinę prievartą, dažniau serga<br />
ar yra traumuojami, taip<br />
pat turi intelektualinių ar<br />
įgūdžių vystymosi sunkumų,<br />
linkę vartoti narkotikus.<br />
Visos šios problemos gali<br />
vesti prie didesnės rizikos,<br />
jog šie vaikai patys taps paaugliais<br />
tėvais.<br />
Paaugliui tėvui taip pat<br />
būdinga blogesnis mokymasis,<br />
gyvenimas skurde,<br />
mažesnės galimybės gauti<br />
geresnes pajamas.<br />
Didelė dalis paauglių<br />
nėštumų baigiasi nėštumo<br />
nutraukimu. Įvairiose šalyse<br />
šie skaičiai skiriasi priklausomai<br />
nuo abortų legalumo<br />
ir paauglių tėvystės ar aborto<br />
socialinio priimtinumo.<br />
Tačiau bendrai imant abortas<br />
turi mažesnės žalos paauglės<br />
psichologijai negu<br />
besitęsiantis nėštumas. Russo<br />
ir Dabul įrodė, kad daugelio<br />
moterų gera savijauta<br />
po nėštumo nutraukimo<br />
glaudžiai siejosi su savęs<br />
vertinimu iki tol.<br />
Fiziologiniai nėštumo<br />
paauglystėje<br />
aspektai<br />
Tradiciškai paauglės,<br />
ypač jaunesnės nei 16-os<br />
metų, nėštumas laikomas<br />
rizikingu tiek motinai, tiek<br />
ir naujagimiui. Tačiau tai<br />
daugiausia susiję su socialine<br />
aplinka ir neigiamomis<br />
emocijomis. Aiškinantis šią<br />
problemą atlikta nemažai<br />
tyrimų. Kai kurios nėštumo<br />
komplikacijos, kaip antai<br />
padidėjusi anemijos rizika<br />
dėl geležies trūkumo, nepakankamas<br />
svorio prieaugis,<br />
aukštas kraujospūdis,<br />
preeklamsija, susijusios su<br />
nepakankama nėščiosios<br />
sveikatos priežiūra. Kai kurios<br />
gali būti dėl finansinių<br />
ar aplinkos faktorių, kurie<br />
priveda prie blogos mitybos<br />
arba higienos. Todėl paauglei<br />
didesnė tikimybė sirgti<br />
šlapimo takų infekcija, turėti<br />
lytiškai plintančią infekciją<br />
arba prieš laiką atsidalinti<br />
placentai, sirgti pogimdyminiu<br />
sepsiu. Dažnai pasitaiko<br />
ir kliniškai siauras dubuo,<br />
nes paauglės jis gali būti dar<br />
nebaigęs augti ir santykinai<br />
siauras. Paauglių gimdyvių<br />
mirtingumas, lyginant<br />
su suaugusiomis, didesnis<br />
du kartus. Naujausi tyrimai<br />
parodė, kad jaunesnėms nei<br />
16 m. gimdyvėms rizika dar<br />
didesnė.<br />
Dažnai gali pasitaikyti<br />
priešlaikinis gimdymas ir<br />
vaisiaus augimo sulėtėjimas.<br />
Paauglėms būdingas<br />
baltymų trūkumas, kadangi<br />
jos nėštumo pradžioje dažniau<br />
vemia. Tačiau vienai<br />
iš penkių motinų gali būti<br />
patologinis svorio prieaugis<br />
dėl per didelio gliukozės suvartojimo.<br />
Paauglės motinos<br />
vaikui didesnė staigios mirties<br />
sindromo tikimybė, tris<br />
kartus didesnis ir perinatalinis<br />
mirtingumas.<br />
Kai kurios šių komplikacijų<br />
susijusios su rizikingais<br />
gyvenimo įpročiais.<br />
Dauguma jaunų motinų ir<br />
toliau rūko, vartoja alkoholį<br />
ir narkotikus nėštumo metu.<br />
Jos dažniausiai blogai maitinasi,<br />
vėlai ateina į moterų<br />
konsultaciją, kadangi nepasitiki<br />
sveikatos priežiūros<br />
įstaigomis. Kai kurios atkakliai<br />
stengiasi paslėpti,<br />
kad yra nėščios arba paprasčiausiai<br />
neturi žinių apie<br />
nėštumą, bijo savo šeimos<br />
reakcijos, bijo nešioti vaisių<br />
ir gimdyti.<br />
Žalingų medžiagų vartojimas<br />
nėštumo metu glaudžiai<br />
siejasi su padidėjusiu<br />
apsigimimų skaičiumi paauglių<br />
motinų grupėje. Dažniausiai<br />
pasitaiko anencefalija,<br />
nesuaugęs gomurys,
inkstų policistozė, priekinės<br />
pilvo sienos defektai ir chromosomų<br />
anomalijos (ypač<br />
21 chromosomos trisomija).<br />
Todėl paauglės motinos turėtų<br />
būti atidžiau tiriamos<br />
ultragarsu.<br />
Nėštumo prevencija<br />
ir institucijos<br />
Paauglių nėštumo problema<br />
gali būti sprendžiama<br />
keliais būdais: mokymu,<br />
jaunimui palankių tarnybų<br />
steigimu, visuomenės įtraukimu.<br />
Svarbiausia, kad ir<br />
patys jauni žmonės būtų<br />
įtraukti į šių problemų sprendimą<br />
įvairiuose lygiuose.<br />
Daugelis atliktų tyrimų<br />
apie lytinį mokymą gana<br />
kontraversiški, neįvertintos<br />
mokymo programos ar<br />
vertinimas nepakankamai<br />
kontroliuojamas. Kai kurie<br />
tyrimai parodė, kad lytinis<br />
mokymas gali paankstinti<br />
lytinio gyvenimo pradžią,<br />
todėl siūlomos abstinenciją<br />
skatinančios programos. Tačiau<br />
kiti tyrimai, kaip Wellings<br />
ir kt. 1997 m. Anglijoje<br />
atliktas tyrimas parodė, kad<br />
lytinis mokymas neskatina<br />
ankstyvesnio lytinio gyvenimo<br />
pradžios.<br />
Lytinio mokymo programos<br />
gali būti kelių rūšių.<br />
Vienos turėtų suteikti informaciją<br />
apie lyčių biologiją,<br />
kontracepciją ir lytiškai<br />
plintančias infekcijas. Tyrimai<br />
rodo, kad tokios programos<br />
gali pagerinti žinias,<br />
bet mažai įtakoja įpročius.<br />
Kitos programos turėtų padėti<br />
suformuoti vertybes ir<br />
sprendimo priėmimo įgūdžius.<br />
Tokios programos labiau<br />
efektyvios tiems, kurie<br />
dar nepradėjo lytinio gyvenimo,<br />
lyginant su tais, kurie<br />
jį jau gyvena. Svarbus ir<br />
bendraamžių mokymas, turintis<br />
didelės įtakos požiūrio<br />
pakeitimui.<br />
Tačiau vien tik lytinis<br />
mokymas negali padėti sumažinti<br />
neplanuotų nėštumų<br />
skaičiaus, jeigu nėra prieinama<br />
kontracepcija. Todėl<br />
čia svarbi paauglių sveikatos<br />
priežiūra mokyklose ir/<br />
ar specifinėse klinikose. Jose<br />
paslaugos turėtų būti nemokamos<br />
ir dirbti gerai apmokyti<br />
sveikatos priežiūros<br />
specialistai arba dar geriau<br />
– bendraamžiai. Vertinant<br />
tokių klinikų darbą buvo<br />
įrodyta, kad jos nepadidina<br />
paauglių lytinio aktyvumo,<br />
yra populiarios ir jų poreikis<br />
didėja, tačiau sunku įrodyti<br />
jų reikšmę mažinant paauglių<br />
nėštumų skaičių.<br />
Švietimo programų efektyvumas<br />
ir tarnybų darbas<br />
labai priklauso nuo žmonių,<br />
kurie šias programas vykdo.<br />
Todėl ypač svarbu mokyti<br />
pačius sveikatos priežiūros<br />
specialistus. Su jaunais žmonėmis<br />
dirbantys specialistai<br />
turėtų būti atviri, priimantys<br />
kitokią nuomonę, sąžiningi,<br />
neteisiantys ir kalbantys suprantama<br />
paaugliams kalba.<br />
Jie turėtų mokyti, kaip pastoviai<br />
ir efektyviai naudoti<br />
kontracepciją, taip pat kaip<br />
atidėti lytinio gyvenimo<br />
pradžią.<br />
Masinės informavimo<br />
priemonės taip pat gali būti<br />
įtrauktos į lytinį švietimą.<br />
Efektyvūs yra ir kompiuteriniai<br />
žaidimai, telefono<br />
linijos.<br />
Konsultavimas ir<br />
kontraceptiko<br />
parinkimas<br />
Pirmiausia reikėtų pabrėžti,<br />
kad konsultavimas<br />
kontracepcijos klausimais<br />
nesusijęs su padidėjusiu lytiniu<br />
aktyvumu, partnerių<br />
skaičiumi ar ankstyvesne<br />
lytinio gyvenimo pradžia.<br />
Atvirkščiai, visi veiksmai,<br />
siekiantys sumažinti paauglių<br />
nėštumų ir lytiškai<br />
plintančių infekcijų skaičių,<br />
turėtų būti pradėti anksčiau<br />
negu pradedamas lytinis gyvenimas.<br />
Konsultavimas kontracepcijos<br />
klausimais ir kontraceptiko<br />
parinkimas turėtų<br />
būti lengvai prieinami<br />
paaugliams. Aplinka turėtų<br />
būti palaikanti ir padrąsinanti,<br />
o konsultantai – apmokyti<br />
dirbti su paaugliais.<br />
Tai nebūtinai turi būti šeimos<br />
gydytojas arba gydytojas<br />
akušeris-ginekologas.<br />
Konsultuoti gali slaugytoja,<br />
mokytojas ar kitas išmokytas<br />
žmogus. Svarbiausia<br />
– kad jis mokėtų greitai<br />
užmegzti gerą kontaktą ir<br />
kalbėti paaugliui suprantama<br />
kalba, taip pat užtikrintų<br />
konfidencialumą, išimtis<br />
gali būti gyvybei grėsminga<br />
situacija. Su paciente reikėtų<br />
aptarti ir tai, kaip tam tikras<br />
gydymo būdas bus paaiškintas<br />
tėvams (pvz., skausmingos<br />
menstruacijos ar nereguliarus<br />
mėnesinių ciklas).<br />
Šeimos planavimo tarnybos<br />
turėtų būti prieinamos paaugliams<br />
nepriklausomai<br />
nuo šeimyninės ir finansinės<br />
padėties.<br />
Paaugliams tinka daugelis<br />
kontracepcijos priemonių,<br />
čia reikėtų įvertinti ne<br />
SPECIALISTŲ PATARIMAI<br />
tik galimo nėštumo, bet ir<br />
lytiškai plintančios infekcijos<br />
riziką. Vyrai turėtų būti<br />
įtraukiami į kontracepcijos<br />
parinkimo procesą ir skatinami<br />
naudoti prezervatyvus,<br />
net jei moteris naudoja kitą<br />
kontracepcijos būdą. Taip<br />
pat reikėtų įvertinti kitus<br />
faktorius, tokius kaip socialinius,<br />
kultūrinius ir aplinkos<br />
faktorius, amžių, vaikų<br />
skaičių, lytinio gyvenimo<br />
įpročius (lytinių santykių<br />
dažnį, partnerių skaičių),<br />
galimą neplanuoto nėštumo<br />
riziką, medicinines kontraindikacijas.<br />
Susilaikymas<br />
Tai saugiausias ir efektyviausias<br />
būdas išvengti lytiškai<br />
plintančios infekcijos ir<br />
neplanuoto nėštumo. Todėl<br />
šis metodas turėtų būti propaguojamas,<br />
paaugliai gali<br />
jį pradėti bet kuriuo metu.<br />
Tačiau svarbiausia, kad jie<br />
būtų išmokyti, kaip atsilaikyti<br />
partnerio spaudimui.<br />
Hormoniniai<br />
kontraceptikai<br />
Šiai amžiaus grupei labai<br />
tinka mažų dozių (mažiau<br />
35 mkg etinilestradiolio turinčios)<br />
sudėtinės kontraceptinės<br />
tabletės, pleistrai,<br />
makšties žiedai, kadangi<br />
tai yra labai efektyvūs metodai,<br />
turintys palyginti<br />
mažai pašalinių reiškinių.<br />
Jų naudojimo indikacijos<br />
ir kontraindikacijos yra<br />
tokios pat kaip ir suaugusioms<br />
moterims, tačiau paauglėms<br />
jos turi daugiau<br />
privalumų: gerai reguliuoja<br />
mėnesinių ciklą, sumažina<br />
spuoguotumą, plaukuotumą<br />
ir slopina kiaušidžių cistų<br />
15
<strong>Sveikata</strong> 2005 • 6-7<br />
susidarymą. Rekomenduojant<br />
paauglei hormoninius<br />
metodus, akcentuojama,<br />
kad juos reikia naudoti pastoviai<br />
ir tinkamai, taip pat<br />
kad jie tik iš dalies apsaugo<br />
nuo ūmaus dubens uždegimo,<br />
tačiau neapsaugo nuo<br />
subklinikinės C. trachomatis<br />
sukeltos lytinių organų<br />
infekcijos. Pradėjus naudoti<br />
sudėtinius hormoninius metodus,<br />
pakartotina konsultacija<br />
rekomenduojama po 6<br />
savaičių. Šios konsultacijos<br />
metu matuojamas arterinis<br />
kraujospūdis ir svoris. Aptariami<br />
pasitaikę šalutiniai<br />
reiškiniai, kaip pilvo, galūnių,<br />
krūtinės, galvos skausmas,<br />
regėjimo ir kvėpavimo<br />
sutrikimai, kojų tinimas,<br />
pykinimas, užmirštos išgerti<br />
tabletės, prezervatyvų naudojimas.<br />
Esant reikalui atliekamas<br />
nėštumo testas.<br />
Progesteroninės tabletės<br />
mažiau efektyvios nei sudėtinės<br />
kontraceptinės tabletės,<br />
ypač kai nesilaikoma<br />
naudojimo instrukcijų. Jos<br />
gali sukelti protarpinius<br />
kraujavimus ir nelabai tikti<br />
paauglėms. Tačiau jos labai<br />
tinka paauglėms žindymo<br />
metu.<br />
Prezervatyvai<br />
Prezervatyvai, naudojant<br />
juos tinkamai ir pastoviai,<br />
yra labiausiai rekomenduojamas<br />
kontracepcijos metodas<br />
šioje amžiaus grupėje.<br />
Didžiausias jų privalumas<br />
– saugumas. Be to, jie gerai<br />
apsaugo ne tik nuo neplanuoto<br />
nėštumo, bet jie<br />
taip pat gerai apsaugo ir nuo<br />
lytiškai plintančių infekcijų,<br />
taip pat ir ŽIV. Trūkumai<br />
16 Mus rasite internete: www.sam.lt<br />
– mažesnis efektyvumas<br />
lyginant su hormoniniais<br />
metodais ir spirale. Tačiau<br />
paauglius reikia išmokyti<br />
tinkamai naudotis prezervatyvais,<br />
suteikiant ne tik<br />
rašytinės informacijos, bet<br />
ir nemokamų prezervatyvų<br />
pavyzdžių. Moteriškieji prezervatyvai<br />
paauglystėje nenaudojami.<br />
Skubi kontracepcija<br />
Skubi kontracepcija yra<br />
ypač svarbus šeimos planavimo<br />
metodas paaugliams,<br />
kadangi jiems sunkiau gauti<br />
kontraceptikų, be to, jų lytiniai<br />
santykiai dažniausiai būna<br />
neplanuoti ir neapsaugoti.<br />
Skubi kontracepcija taip pat<br />
turėtų būti papildomas metodas<br />
plyšus prezervatyvui.<br />
Dažniausiai naudojami skubios<br />
kontracepcijos metodai<br />
yra tik progestagenų meto-<br />
Atsitiktiniai lytiniai<br />
santykiai<br />
Prezervatyvas su<br />
spermicidu<br />
SGT<br />
das (išgerti 1 Postinor tabletę<br />
kuo anksčiau, per 72 val.<br />
po nesaugių lytinių santykių<br />
ir dar 1 tabletę – po 12 val.)<br />
arba Juzpe metodas (WHO<br />
Reproductive Health Library<br />
N.6 2003). Rekomenduojama<br />
per 72 val. išgerti<br />
keturias tabletes su 30 mkg<br />
etinilestradiolio ir gestagenu,<br />
paskui dozę kartoti po 12 val.<br />
Kuo anksčiau po nesaugių<br />
lytinių santykių skubi kontracepcija<br />
pradedama naudoti,<br />
tuo šis metodas efektyvesnis.<br />
Tačiau jis sukelia<br />
nemažai pašalinių reiškinių:<br />
pykinimą, vėmimą, neciklinį<br />
kraujavimą, nuovargį, galvos<br />
svaigimą, krūtų tempimą. Jei<br />
paauglę vargina pykinimas,<br />
rekomenduojama gerti tabletes<br />
valgio metu arba prieš<br />
valandą iki pirmosios dozės<br />
išgerti ilgai veikiančių vėmimą<br />
slopinančių vaistų. Jei<br />
Lytiškai aktyvi<br />
Pastovus vienintelis<br />
partneris<br />
Negimdžiusi Gimdžiusi<br />
SGT SGT<br />
Implantas Gimdos spiralė<br />
Barjeriniai<br />
metodai<br />
Implantai<br />
Barjeriniai<br />
metodai<br />
paauglė tabletę išvėmė vieną<br />
valandą po kontraceptiko išgėrimo,<br />
rekomenduojama<br />
pakartotinai išgerti dar vieną<br />
tabletę.<br />
Naudojantys skubią kontracepciją<br />
paaugliai turėtų<br />
nepamiršti pasitikrinti dėl<br />
galimo nėštumo, jei menstruacijos<br />
neprasidėjo po trijų<br />
savaičių po gydymo. Šios<br />
konsultacijos metu reikėtų<br />
taip pat aptarti tolimesnius<br />
kontracepcijos poreikius.<br />
Be to, skubios kontracepcijos<br />
negalima vartoti dažnai.<br />
Jei reikia, paauglei parinkti<br />
kurį nors nuolatinės kontracepcijos<br />
būdą.<br />
Paaugliams rekomenduojama<br />
vengti naudoti<br />
skubiai kontracepcijai vidinę<br />
gimdos spiralę. Taip pat<br />
nėra duomenų apie mifepristono<br />
(RU-486) vartojimą<br />
paauglystėje.<br />
Didelė rizika – daug partnerių<br />
Partnerio įpročiai rizikingi<br />
SGT ir<br />
prezervatyvas su<br />
spermicidu<br />
Implantas ir<br />
prezervatyvas<br />
su spermicidu<br />
Vengti spiralės
Ilgalaikiai hormoniniai<br />
metodai<br />
Kadangi paaugliams<br />
dažniausiai sunku naudoti<br />
geriamąsias tabletes tinkamai<br />
ir pastoviai, tinkamos<br />
alternatyvos gali būti<br />
poodiniai implantai, kurių<br />
nereikia naudoti kasdien.<br />
Jie tinka toms paauglėms,<br />
kurioms reikia ilgalaikės<br />
kontracepcijos. Naudojimo<br />
indikacijos ir kontraindikacijos<br />
yra tokios pat kaip<br />
ir suaugusių moterų, tačiau<br />
jie ypač tinka psichiškai<br />
atsilikusioms paauglėms,<br />
kurioms didelė seksualinės<br />
prievartos rizika.<br />
Injekuojamieji progestageniniai<br />
kontraceptikai<br />
paauglėms sukelia hipoestrogeninį<br />
poveikį ir kaulų<br />
tankio sumažėjimą, todėl<br />
nerekomenduojami.<br />
Naudojant šiuos kontracepcijos<br />
būdus gali pasitaikyti<br />
menstruacinio ciklo<br />
sutrikimų, gausių kraujavimų.<br />
Šie kontraceptikai<br />
gali turėti įtakos svorio padidėjimui<br />
arba odos spuoguotumui.<br />
Naudojančios<br />
implantus merginos turėtų<br />
būti tikrinamos kasmet.<br />
Užsitęsus ilgiau nei 1 m.<br />
amenorėjai, reikėtų įvertinti<br />
kaulų tankį. Paauglės<br />
turėtų žinoti, kad nutrau-<br />
kus šių metodų vartojimą<br />
vaisingumas sugrįš tik po<br />
kurio laiko.<br />
Gimdos spiralės<br />
Šis metodas netinka paauglėms,<br />
kurioms yra padidėjusi<br />
rizika sirgti lytiškai<br />
plintančiomis infekcijomis,<br />
t.y. turinčioms daugiau nei<br />
vieną lytinį partnerį. Manoma,<br />
kad lytiškai aktyvios<br />
netekėjusios paauglės labiau<br />
rizikuoja sirgti lytiškai plintančiomis<br />
infekcijomis ir<br />
spiralė gali padidinti dubens<br />
uždegimo bei tolimesnio nevaisingumo<br />
riziką. Spiralė<br />
tiktų gimdžiusioms paauglėms,<br />
kurioms reikia ilgalaikės<br />
apsaugos ir kurioms<br />
maža lytiškai plintančių infekcijų<br />
rizika. Nėra pakankamai<br />
duomenų ir apie hormoninių<br />
spiralių naudojimą<br />
paauglystėje.<br />
Kiti metodai<br />
Tinkamas ir pastovus<br />
makštinės diafragmos naudojimas<br />
reikalauja didelės<br />
motyvacijos ir įgūdžių, tinkamo<br />
konsultavimo, mokymo<br />
ir detalių instrukcijų.<br />
Diafragmos plovimas ir saugojimas<br />
gali sukelti problemų,<br />
jei paauglė nori išlaikyti<br />
paslaptį. Be to, diafragma<br />
turėtų būti naudojama tik su<br />
Mirtis yra didžioji lygybė ir kartu didžioji laisvė.<br />
V.Hugo<br />
Jei nebūtų mirties, gyvenimas mums neatrodytų toks gražus.<br />
N.Gogolis<br />
Žmogus, kol nepripras prie mirties, kol mąstys apie ją taip, tartum<br />
ji turėtų ateiti rytoj, negyvens taip, kaip dera, t.y. neatidėdamas<br />
nieko kitai dienai.<br />
N.Gogolis<br />
Siaubinga yra sielos tamsa, deja, pamatome tai tik tuomet, kai<br />
mirtis pažvelgia į akis.<br />
N.Gogolis<br />
Vienintelis dalykas, kuris paguodžia mus mūsų varguose, - tai<br />
kitu barjeriniu metodu (pvz.,<br />
kontraceptiniu kremu, putomis,<br />
žele ar kempine).<br />
Kontraceptinė kempinė<br />
yra efektyvus, nesukeliantis<br />
šalutinių reiškinių ir neveikiantis<br />
makšties bei gimdos<br />
kaklelio epitelio būdas.<br />
Priemonė pasižymi spermicidiniu,<br />
antibakteriniu ir<br />
priešvirusiniu poveikiu, todėl<br />
gerai apsaugo ir nuo ŽIV.<br />
Apie gimdos kaklelio<br />
kepurėlės naudojimą paauglystėje<br />
pakankamai duomenų<br />
nėra. Jos rekomenduojamos<br />
išsilavinusioms<br />
ir motyvuotoms moterims,<br />
kurios netoleruoja sudėtinių<br />
kontraceptinių tablečių<br />
ar joms kontraindikuotinos<br />
gimdos spiralės.<br />
Spermicidus (t.y. chemines<br />
medžiagas, inaktyvuojančias<br />
spermatozoidus) paprastai<br />
yra lengva gauti ir tai<br />
gali būti tinkamas metodas<br />
paaugliams. Taip pat jie apsaugo<br />
nuo kai kurių lytiškai<br />
plintančių infekcijų. Tačiau<br />
naudojant vien tik spermicidus,<br />
jų efektyvumas yra mažas<br />
ir jie neturėtų būti rekomenduojami<br />
kaip vienintelis<br />
metodas, o naudojami kartu<br />
su kitu barjeriniu metodu.<br />
Priemonės su spermicidu<br />
nerekomenduojamos žmonėms,<br />
sergantiems ŽIV ar<br />
SPECIALISTŲ PATARIMAI<br />
AIDS, kadangi spermicidas<br />
gali padidinti ŽIV perdavimo<br />
galimybę.<br />
Kai kuriais atvejais nutrauktas<br />
lytinis aktas gali būti<br />
vienintelis prieinamas metodas,<br />
tačiau paaugliai turėtų<br />
būti gerai informuoti apie<br />
techniką ir mažą šio metodo<br />
patikimumą.<br />
Natūralūs šeimos planavimo<br />
metodai taip pat nėra<br />
tinkamiausi, kadangi paauglės<br />
menstruacinis ciklas dažnai<br />
nėra reguliarus ir sunku<br />
nustatyti ovuliacijos laiką.<br />
Tai pat jie netinka, jei lytiniai<br />
santykiai atsitiktiniai.<br />
Makšties plovimas – tai<br />
ne kontracepcijos būdas, kadangi<br />
spermijai į gimdą patenka<br />
per 30-40 sekundžių.<br />
Atvirkščiai, tai yra papildomas<br />
rizikos veiksnys, didinantis<br />
ascendentinės infekcijos<br />
ir negimdinio nėštumo<br />
riziką. Makšties plovimas<br />
silpnina natūralias apsaugines<br />
funkcijas, taip pat gali<br />
padidinti bakterijų patekimo<br />
į gimdos ertmę, kiaušintakius<br />
ar pilvo ertmę tikimybę.<br />
Sterilizacija labai retai<br />
yra indikuotina šioje amžiaus<br />
grupėje ir turi būti atlikta<br />
tik pagal medicinines<br />
indikacijas. ▲<br />
pramoga. Tačiau pramoga mums suteikia smagumo ir nejučiomis<br />
artina prie mirties.<br />
B.Paskalis<br />
Joks blogis nėra didelis, jei jis paskutinis. Atėjo pas tave mirtis? Ji<br />
būtų baisi, jei galėtų būti su tavimi, bet ji arba nepasirodys, arba<br />
greitai bus praeityje, jokiu būdu ne kitaip.<br />
Seneka<br />
Pati blogiausia iš blogybių, mirtis, mūsų niekaip neliečia: kai mes<br />
esame, tai mirties dar nėra, o kada mirtis ateina, tai mūsų jau<br />
nebėra.<br />
Epikūras<br />
17
<strong>Sveikata</strong> 2005 • 6-7<br />
SKAUSMINGOS MĖNESINĖS<br />
VILMA VASJANOVA<br />
Problema<br />
Žodis “dismenorėja”<br />
yra kilęs iš lotynų kalbos<br />
ir reiškia skausmą<br />
mėnesinių metu. Kitas<br />
medicinos literatūroje<br />
sutinkamas terminas<br />
“algomenorėja” reiškia<br />
tą patį. Tai viena dažniausių<br />
paauglių kreipimosi<br />
į akušerį-ginekologą<br />
ar šeimos gydytoją<br />
priežasčių. Epidemiologinių<br />
tyrimų duomenimis,<br />
šia problema<br />
įvairiose šalyse skundžiasi<br />
nuo 60 iki 90<br />
proc. paauglių merginų,<br />
ir ne mažiau kaip 20<br />
proc. šių merginų patiria<br />
ypač stiprius mėnesinių<br />
skausmus. Tačiau<br />
kai kurie faktai taip pat<br />
rodo, kad tik maždaug<br />
15 proc. kenčiančių dėl<br />
šios patologijos kreipiasi<br />
pagalbos.<br />
Gydytoja Vilma Vasjanova 1986<br />
metais baigė Kauno medicinos<br />
institutą, gydomosios medicinos<br />
specialybę. Nuo 1990 metų dirba<br />
Vilniaus miesto Šeškinės poliklinikoje<br />
gydytoja akušere-ginekologe,<br />
nuo 1995 m.-moterų konsultacijos<br />
skyriaus vedėja. Stažavosi Olandijoje,Čekijoje,<br />
Austrijoje. Domėjimosi<br />
sritys - vaikų ir paauglių ginekologija,<br />
kontracepcija, seksologija.<br />
Biografinės knygos “Aleksandras<br />
Venckauskas.Visuomet Jūsų” autorė,<br />
mokomųjų knygų “Vaikų ir<br />
paauglių ginekologija”, “Akušerijos<br />
ir ginekologijos praktikos vadovas”<br />
bei “Akušerija ir ginekologija šeimos<br />
gydytojo praktikoje” bendraautorė.<br />
Darbo tel. 246 86 49.<br />
18 Mus rasite internete: www.sam.lt<br />
Dismenorėjos pradžia<br />
paprastai yra<br />
10-16-ti mergaitės<br />
chronologinio amžiaus metai.<br />
Tačiau, nors ir yra pastebėta,<br />
kad ne mažiau 35 proc.<br />
merginų dėl dismenorėjos<br />
praleidžia pamokas ir paskaitas,<br />
tik pusė iš jų reguliariai<br />
naudoja medikamentus<br />
nuo skausmo. Tai leidžia<br />
įtarti, kad net ir pačios merginos,<br />
ir jų mamos neįvertina<br />
skausmo reikšmės ir<br />
laiko tai neišvengiama jų<br />
gyvenimo norma. Tai trukdo<br />
laiku kreiptis į gydytoją,<br />
anksti nustatyti priežastį ir<br />
ją gydyti.<br />
Dismenorėjos priežastys<br />
ir rizikos<br />
veiksniai<br />
Skausmingos mėnesinės<br />
Vilma Vasjanova.<br />
Zenono Glavecko nuotr.<br />
gali būti pirminis arba antrinis<br />
reiškinys. Pirminė dismenorėja<br />
yra tada, kai nenustatoma<br />
jokia kita vidinių<br />
genitalijų patologija. Nors ir<br />
nėra visiškai aišku, manoma,<br />
kad pirminė dismenorėja<br />
yra susijusi su kai kuriais<br />
rizikos faktoriais: rūkymu,<br />
antsvoriu, piktnaudžiavimu<br />
alkoholiu, labai ankstyva<br />
mėnesinių pradžia (menarchė),<br />
dismenorėjos faktais<br />
tarp artimų giminaičių (motinos,<br />
sesers).<br />
Kadangi dismenorėja<br />
sergančių merginų mėnesinių<br />
kraujyje ir periferiniame<br />
kraujyje buvo rasta padidėjęs<br />
prostaglandinų F2 alfa<br />
kiekis, tai leido padaryti ir<br />
pagrįsti prielaidą, kad būtent<br />
ši biologiškai aktyvi<br />
medžiaga ir yra atsakinga<br />
už mėnesinių skausmų atsiradimą.<br />
Prostaglandiną<br />
F2-alfa gamina pati gimdos<br />
gleivinė, o jo veikiamas<br />
gimdos raumuo spazmiškai<br />
susitraukinėja, sutrikdoma<br />
raumens mityba, vystosi išemija,<br />
o tai ir pasireiškia<br />
skausmais.<br />
Antrinės dismenorėjos<br />
atveju visuomet randama<br />
priežastis. Tai dažniausiai<br />
vidinių lytinių organų vystymosi<br />
anomalijos, endometriozė,<br />
navikai, gimdos<br />
kaklelio stenozė, gimdos<br />
retroverzija, dubens uždegimai.<br />
Dismenorėjos klinikiniai<br />
požymiai<br />
Pagrindinis, bet ne vienintelis<br />
dismenorėjos požymis<br />
yra įvairaus intensyvumo<br />
skausmas. Skausmas<br />
paprastai prasideda 1-4 val.<br />
iki mėnesinių kraujavimo<br />
pradžios ir trunka 24-48<br />
valandas. Kartais prasideda<br />
1-2 paras iki mėnesinių ir<br />
tetrunka 2-3 paras. Skausmo<br />
intensyvumas įvairuoja nuo<br />
maudžiančio, buko tempimo<br />
iki primenančio sąrėmius ar<br />
kolikas. Dažniausia skausmo<br />
lokalizacija – pilvo centrinė<br />
apatinė dalis, dubens<br />
sritis, kryžmens sritis, jis<br />
gali plisti į lytinių lūpų sritį,<br />
kirkšnis, kojas. Skausmas<br />
– subjektyvus pojūtis. Jo ju-<br />
Nukelta į 35 p.
Pirmosios mėnesinės.<br />
Normalus mėnesinių ciklas<br />
ir jo sutrikimai<br />
ŽANA BUMBULIENĖ<br />
Pirmosios mėnesinės.<br />
Pirmųjų mėnesinių<br />
atsiradimas priklauso<br />
nuo genetinių, socialinių,<br />
ekonominių<br />
ir kitų veiksnių. Mergaičių<br />
lytinio brendimo<br />
pradžiai turi įtakos<br />
tam tikra kūno<br />
masė, ypač tam tikras<br />
riebalinio audinio<br />
kiekis. Kritinė kūno<br />
masės riba, kuri reikalinga,<br />
kad atsirastų<br />
pirmosios mėnesinės,<br />
yra 46-48 kg. Valgymo<br />
sutrikimai, netinkama<br />
mityba, mažakraujystė,<br />
chroninės<br />
ligos, psichinė įtampa<br />
gali sutrukdyti mergaičių<br />
augimą ir neigiamai<br />
atsiliepti kūno<br />
masei, o tai savo<br />
ruožtu įtakoja hormonų<br />
sekreciją.<br />
Pirmosios mėnesinės<br />
atsiranda praėjus 1–2<br />
metams po spartaus<br />
mergaitės augimo periodo,<br />
kai per metus ji paauga<br />
6–10 cm. Kalendorinis<br />
pirmųjų mėnesinių amžius<br />
platus nuo 11 iki 16 metų.<br />
Tais pačiais pasinio amžiaus<br />
metais gali būti įvairus mergaičių<br />
lytinių požymių išsivystymas.<br />
J.Tutkuvienės duomenimis,<br />
Lietuvoje pirmųjų mėnesinių<br />
atsiradimo mergaitėms<br />
amžiaus vidurkis 13,3<br />
metų mieste ir 13,8 metų<br />
kaime.<br />
Normalus mėnesinių<br />
ciklas<br />
Mėnesinių ciklas – tai<br />
pogumburio–hipofizės–<br />
kiaušidžių sistemos reguliuojami<br />
taisyklingi cikliniai<br />
pokyčiai moters organizme.<br />
Taisyklingas menstruacinis<br />
ciklas – tai reguliarūs<br />
kraujavimai iš gimdos su<br />
ciklo trukme nuo 21 iki 35<br />
dienų, kai kraujavimas tęsiasi<br />
nuo 2 iki 6 dienų (dažniausiai<br />
5 dienos), fiziologinis<br />
kraujo netekimas 30-70<br />
ml. Mėnesinio ciklo trukmė<br />
skaičiuojama nuo pirmos<br />
kraujavimo dienos iki paskutinės<br />
dienos prieš sekančių<br />
mėnesinių atsiradimą.<br />
Taisyklingas mėnesinių<br />
ciklas yra dvifazis, ovuliacinis,<br />
t.y. susideda iš folikulinės<br />
ir liuteininės fazės,<br />
jas skiria ovuliacija. Pirma<br />
mėnesinių diena – tai naujo<br />
ciklo pradžia, nuo tos dienos<br />
galima stebėti charakteringus<br />
požymius, būdingus<br />
cikliniams lyties organų pokyčiams.<br />
Mėnesinių pradžioje<br />
kiaušidėje pradeda augti folikulas,<br />
augdamas jis išskiria<br />
estrogenus, pasiekus tam<br />
tikrą estrogenų kiekį kraujo<br />
plazmoje folikulas plyšta,<br />
įvyksta ovuliacija. Folikulo<br />
viduje susidaręs geltonkūnis<br />
pradeda gaminti progesteroną<br />
bei prostaglandinus.<br />
Folikulinės fazės trukmė labiau<br />
svyruoja (nuo jos ir priklauso<br />
ciklo ilgumas), ji vidutiniškai<br />
tęsiasi 14 dienų, o<br />
pilnavertės liuteininės fazės<br />
trukmė 12-14 dienų.<br />
Ciklinius mėnesinių pokyčius<br />
labiausiai atspindi<br />
gimdos gleivinė, jos kitimus<br />
galima suskirstyti į 4 fazes:<br />
SPECIALISTŲ PATARIMAI<br />
1. Regeneracijos fazė<br />
prasideda baigiantis mėnesinėms,<br />
gleivinės atsinaujinimą<br />
skatina estrogenai.<br />
2. Proliferacijos fazėje<br />
didėjant estrogenų koncentracijai<br />
storėja funkcinis<br />
gleivinės sluoksnis, jame<br />
atsiranda liaukų.<br />
3. Sekrecijos fazė prasideda<br />
ovuliacija ir tęsiasi<br />
iki mėnesinių. Progesterono<br />
poveikyje funkcinis sluoksnis<br />
storėja, liaukų spindis<br />
platėja – gimdos gleivinė<br />
ruošiasi nėštumui.<br />
4. Deskvamacijos fazė<br />
– neįvykus apvaisinimui<br />
prasideda mėnesinės, nykstant<br />
geltonkūniui vyksta<br />
destrukciniai gleivinės pokyčiai<br />
ir jos atsidalijimas.<br />
Mėnesinių ciklo pokyčius<br />
galima stebėti matuojant<br />
bazinę kūno temperatūrą,<br />
stebint gimdos kaklelio<br />
gleives, tiriant ultragarsu ar<br />
paimant kraują hormonų nustatymui.<br />
Mėnesinių ciklo<br />
sutrikimai<br />
Literatūroje vartojamos<br />
kelios mėnesinių ciklo sutrikimų<br />
klasifikacijos:<br />
19
<strong>Sveikata</strong> 2005 • 6-7<br />
Simptominė klasifikacija<br />
remiasi klinikiniu vaizdu.<br />
Patogenetinė klasifikacija<br />
skirsto sutrikimus pagal<br />
tai, kokiu lygiu – pogumburio,<br />
posmegeninės liaukos,<br />
kiaušidžių ar gimdos – stebimas<br />
pakenkimas.<br />
Etiologinė klasifikacija<br />
sudaryta sutrikimą sukėlusios<br />
priežasties pagrindu.<br />
Sudėtinga surasti pirminę<br />
mėnesinių ciklo sutrikimo<br />
priežastį, nes pagrindas<br />
– tai pogumburio–hipofizės–kiaušidžių<br />
funkcijos<br />
sutrikusios reguliacijos išdava,<br />
o brendimo metu pogumburio<br />
centrai yra ypač<br />
jautrūs neigiamiems endo-<br />
ir egzogeninių faktorių poveikiams.<br />
Simptominė mėnesinių<br />
ciklo sutrikimų<br />
klasifikacija<br />
Nereguliarios mėnesinės<br />
– kraujavimai įvairiais<br />
intervalais, bet ilgesniais<br />
nei 21 ir trumpesniais nei 35<br />
dienos.<br />
Dažnos menstruacijos<br />
– mėnesinių ciklas trumpesnis<br />
nei 21 diena.<br />
Retos menstruacijos<br />
– ciklas trunkantis ilgiau nei<br />
35 dienos.<br />
Cikliniai, gausūs 7-8 dienas<br />
trunkantys kraujavimai,<br />
vadinami menoragijomis,<br />
daugiau būdingi organinei<br />
gimdos patologijai (gimdos<br />
miomoms, endometriumo<br />
polipams).<br />
Disfunkciniai kraujavimai<br />
– tai netaisyklingi<br />
(nevienodo reguliarumo ir<br />
intensyvumo) kraujavimai<br />
iš gimdos be organinės ar sisteminės<br />
patologijos.<br />
Juveniliniai kraujavi-<br />
20 Mus rasite internete: www.sam.lt<br />
mai – tai acikliniai kraujavimai<br />
iš gimdos dėl funkcinių<br />
mėnesinių reguliacijos sutrikimų,<br />
būdingi paauglėms<br />
iki trejų metų nuo mėnesinių<br />
atsiradimo.<br />
Ovuliaciniai kraujavimai<br />
tęsiasi nuo kelių valandų<br />
iki 2 dienų, dažniausiai<br />
12-16 ciklo dienomis, juos<br />
neretai lydi pilvo apačios<br />
skausmai. Priežastis – preovuliacinis<br />
estrogenų koncentracijos<br />
sumažėjimas.<br />
Amenorėja – menstruacinio<br />
kraujavimo nebuvimas.<br />
Fiziologinė – vaikystės<br />
ir postmenopauziniu laikotarpiu,<br />
nėštumo ir laktacijos<br />
metu.<br />
Pirminė amenorėja įtariama,<br />
jeigu 14 metų amžiuje<br />
neprasidėjęs brendimas ir<br />
nėra mėnesinių arba 16 metų<br />
amžiuje nėra mėnesinių,<br />
nors vystosi krūtys ir lytinis<br />
plaukuotumas.<br />
Antrinė amenorėja tai<br />
tokia būklė, kai mėnesinių<br />
nėra per laiką, būdingą 3<br />
ankstesniems ciklams arba<br />
mėnesinių nėra 6 mėnesius<br />
(jei anksčiau ciklai buvo 60<br />
dienų ar ilgesni).<br />
Skausmingos mėnesinės<br />
(dismenorėja):<br />
Pirminė dismenorėja<br />
pasireiškia tik ovuliacinio<br />
ciklo metu, tai fiziologinė<br />
būklė, nes nėra jokios organinės<br />
dubens organų patologijos.<br />
Antrinę dismenorėją<br />
sukelia organinė lytinių organų<br />
patologija.<br />
P r e m e n s t r u a c i n i s<br />
sindromas (PMS) – tai<br />
psichinių ir endokrininių<br />
simptomų kompleksas, atsirandantis<br />
cikliškai antroje<br />
mėnesinių ciklo fazėje ir iš-<br />
nykstantis mėnesinių metu.<br />
Patogenetinė mėnesinių<br />
ciklo sutrikimų<br />
klasifikacija<br />
Patogenetinė klasifikacija<br />
skirsto sutrikimus į keturis<br />
lygius – gimdos, kiaušidžių,<br />
hipofizės, CNS ir pogumburio<br />
srities.<br />
Pirmas lygis: įgimti ir<br />
įgyti gimdos pokyčiai.<br />
Antras lygis – kiaušidžių<br />
kilmės sutrikimai (lytinių<br />
chromosomų anomalijos,<br />
priešlaikinis kiaušidžių<br />
funkcijos išsekimas; hormonus<br />
produkuojantys kiaušidžių<br />
augliai ir kt.).<br />
Trečias lygis – hipofizės<br />
priekinės dalies veiklos sutrikimas<br />
(hipofizės hormonų<br />
deficitas ar perteklius).<br />
Ketvirtas lygis – pogumburio<br />
ir CNS kilmės sutrikimai<br />
(įgimti sindromai,<br />
psichogeninės priežastys,<br />
funkciniai pokyčiai, pakenkiantys<br />
šią sritį navikai,<br />
spindulinė terapija).<br />
Iš visų galimų anksčiau<br />
išvardintų sutrikimų aptarsime<br />
dažniausiai pasitaikančius<br />
brendimo laikotarpiu.<br />
Brendimo laikotarpio<br />
mėnesinių ciklo<br />
sutrikimai<br />
Mėnesinių ciklo sutrikimai<br />
– dažnas reiškinys tarp<br />
paauglių. Pasaulinės sveikatos<br />
organizacijos duomenimis,<br />
3 mėnesius nuo<br />
pirmųjų mėnesinių atsiradimo<br />
reguliariai menstruoja<br />
tik 19% mergaičių, tuo tarpu<br />
7-tą mėnesį reguliarios<br />
menstruacijos stebėtos 52%<br />
mergaičių.<br />
Normali mėnesinių ciklo<br />
fazių kaita priklauso nuo<br />
visų ciklą reguliuojančių<br />
grandžių veiklos. Mėnesinių<br />
ciklo sutrikimai paauglėms<br />
neretai yra fiziologinė būklė,<br />
dažniausiai tik po kelerių<br />
metų nusistovi reguliarūs ir<br />
taisyklingi ciklai.<br />
Pagrindinė mėnesinių<br />
ciklo sutrikimo priežastis<br />
– tai sutrikusi tarpusavio<br />
hipotaliamo-hipofizės-kiaušidžių<br />
ašies reguliacija.<br />
Pirmosios mėnesinės – tai<br />
estrogenų protrūkio kraujavimas.<br />
Ilgą laiką veikiant<br />
nedidėlėms estrogenų dozėms<br />
gimdos gleivinė auga,<br />
per daug išbujojusi gleivinė<br />
tampa trapi, gali savaime atplyšti<br />
ir kraujuoti – taip atsiranda<br />
pirmieji reti anovuliaciniai<br />
kraujavimai.<br />
Mėnesinių reguliavimosi<br />
laikotarpis, pereinamas<br />
laikotarpis nuo pirmųjų mėnesinių<br />
atsiradimo iki pilnaverčių<br />
ciklų, tęsiasi apie 3<br />
metus. Pradžioje ciklai būna<br />
be ovuliacijos, todėl jie nereguliarūs.<br />
Laikui bėgant<br />
atsiranda pavienės ovuliacijos,<br />
progesterono sekrecija<br />
auga palaipsniui, liuteininė<br />
fazė ilgėja – šiam procesui<br />
būdingi individualūs svyravimai.<br />
Vis dar stebimas<br />
fiziologinis geltonkūnio<br />
funkcijos nepakankamumas:<br />
arba antra ciklo fazė<br />
per trumpa, arba per žemas<br />
progesterono lygis. Jau<br />
1969 metais matuojant bazinę<br />
kūno temperatūrą nustatyta,<br />
kad tik 16% mergaičių<br />
15-17 metų amžiuje stebimi<br />
dvifaziai ciklai.<br />
Fiziologinį liuteininės<br />
fazės nepakankamumą paauglėms<br />
patvirtina ir progesterono<br />
tyrimai. Anovuliaciniuose<br />
cikluose proges-
terono lygis yra žemesnis.<br />
Nustatyta, kad ovuliacinių<br />
ciklų pirmaisiais metais atsiradus<br />
mėnesinėms yra 15%,<br />
trečiaisiais – 41% ir šeštaisiais<br />
– 74%.<br />
Ovuliaciniai ciklai patvirtina<br />
mergaitės lytinio<br />
brendimo pabaigą. Lytinės<br />
brandos kriterijai: praėjo<br />
3-5 metai nuo pirmųjų mėnesinių,<br />
ciklai – reguliarūs,<br />
ovuliaciniai, tai patvirtina<br />
pakilusi 10 dienų bazinė<br />
temperatūra ar progesterono<br />
lygis.<br />
Diagnozuojant mėnesinių<br />
ciklo sutrikimus būtina<br />
išsiaiškinti mergaitės mitybos<br />
įpročius, įtampos, streso<br />
buvimą, įvertinti fizinį krū-<br />
vį, lėtines ligas, operacijas,<br />
paveldimas ligas šeimoje.<br />
Svarbu, kada atsirado pirmosios<br />
mėnesinės, ciklo<br />
ir mėnesinių trukmė, kada<br />
prasidėjo ciklo pokyčiai,<br />
svarbūs ir lytinio gyvenimo<br />
ypatumai.<br />
Įvertinamas kūno sudėjimas,<br />
lytinio plaukuotumo<br />
ir krūtų išsivystymas, riebios<br />
odos, spuogų, vyriško<br />
tipo plaukuotumo buvimas.<br />
Matuojamas ūgis, svoris,<br />
apskaičiuojamas kūno masės<br />
indeksas. Atliekamas ginekologinis<br />
ir ultragarsinis<br />
tyrimas. Reikalui esant tiriamas<br />
hormonų kiekis kraujuje<br />
pagal ciklo fazes.<br />
Gydymo principai<br />
Mėnesinių ciklo sutrikimų<br />
gydymo taktika priklauso<br />
nuo patologiją sukėlusios<br />
priežasties išaiškinimo ir<br />
galimybės ją pašalinti. Kadangi<br />
pagrindinė mėnesinių<br />
ciklo sutrikimų priežastis<br />
hormoninė, todėl ir gydymui<br />
taikomi hormoniniai<br />
preparatai: gestagenai, pakaitinė<br />
hormonų terapija<br />
ar sudėtinės kontraceptinės<br />
tabletės.<br />
Anovuliacija ir geltonkūnio<br />
funkcijos nepakankamumas<br />
gydomi gestagenų<br />
preparatais liuteininėje ciklo<br />
fazėje nuo 16 iki 25 ciklo<br />
dienos.<br />
Jei anovuliacijos prie-<br />
SPECIALISTŲ PATARIMAI<br />
žastis hiperprolaktinemija,<br />
gydoma dopamino agonistais.<br />
Dozė parenkama pagal<br />
gautą gydomąjį efektą<br />
– menstruacinio ciklo susireguliavimą,<br />
prolaktino<br />
kiekio kraujuje susinormalizavimą.<br />
Gydymo trukmė<br />
individuali.<br />
Esant tam tikrai patologijai,<br />
kai yra mažas moteriškų<br />
hormonų kiekis – tam, kad<br />
suformuotume taisyklingą<br />
moterišką fenotipą, antrinių<br />
lytinių požymių ir vidinių<br />
lyties organų išsivystymą,<br />
būtina skirti pakaitinę lytinių<br />
hormonų terapiją.<br />
Hiperandrogeninės būklės<br />
(riebi oda, hirsutizmas,<br />
spuogai, retos mėnesinės)<br />
21
<strong>Sveikata</strong> 2005 • 6-7<br />
gydomos sudėtinėmis kontraceptinėmis<br />
tabletėmis,<br />
kurių sudėtyje yra progestinai<br />
su antiandrogeniniu poveikiu.<br />
Disfunkciniai juveniliniai<br />
kraujavimai<br />
Juveniliniai kraujavimai<br />
– tai acikliniai kraujavimai<br />
iš gimdos paauglėms dėl<br />
funkcinių mėnesinių reguliacijos<br />
sutrikimų, susiję<br />
su anovuliacija ir hipotaliamo-hipofizio-kiaušidžių<br />
sistemos nebrandumu, nesant<br />
nėštumo ar organinių<br />
patologinių pakitimų. Atsiranda<br />
pirmaisiais šešiais<br />
menstruavimo mėnesiais<br />
(64 proc.), bet dažniausiai<br />
pirmųjų mėnesinių metu (44<br />
proc.).<br />
Dėl patologinių kraujavimų<br />
pirmų 3 metų nuo<br />
pirmųjų mėnesinių atsiradimo<br />
kreipiasi iki 50-65 proc.<br />
paauglių mergaičių, 15-17<br />
proc. atvejų nustatomi “sunkaus<br />
tipo” kraujavimai, sąlygojantys<br />
mažakraujystę.<br />
Pagal tipą juveniliniai<br />
kraujavimai – tai 2<br />
rūšių santykinio estrogenų<br />
pertekliaus (santykinės<br />
hiperestremijos) protrūkio<br />
kraujavimai:<br />
1) ilgai užsitęsus mažam<br />
estrogenų lygiui atsiranda<br />
negausūs, bet ilgai užtrunkantys<br />
kraujavimai;<br />
2) ilgą laiką veikiant<br />
padidėjusiam estrogenų kiekiui,<br />
gleivinė labai išvešėja<br />
ir gali sąlygoti gausius profuzinius<br />
kraujavimus. Netolygus<br />
gimdos gleivinės atsidalijimas<br />
pasireiškia kraujavimais.<br />
Santykinė hiperestremija<br />
pirmus 3-5 metus po pirmų-<br />
22 Mus rasite internete: www.sam.lt<br />
jų mėnesinių yra fiziologinė<br />
būklė. Mėnesinių ciklo<br />
reguliavimosi laikotarpiui<br />
būdingas pagumburio-hipofizio–kiaušidžių<br />
funkcinių<br />
ryšių nebrandumas ir anovuliacija.<br />
Taigi patologiniams<br />
kraujavimams paauglystėje<br />
yra fiziologinės prielaidos.<br />
Neretai užsitęsus pirmosioms<br />
menstruacijoms išryškėja<br />
kraujo ligos ar kraujo<br />
krešumo sutrikimai. Gausios<br />
mėnesinės, menoragija<br />
ar juveniliniai kraujavimai<br />
būdingi Willebrando ligai,<br />
trombocitopenijai ir afibrinogenemijai.<br />
Juvenilinių kraujavimų<br />
klinikai būdingi įvairaus pobūdžio<br />
patologiniai mėnesinių<br />
kraujavimai (nuo nežymių<br />
tepimų iki profuzinių<br />
kraujavimų), prasidedantys<br />
po tam tikro amenorėjos<br />
laikotarpio. Kraujavimai sukelia<br />
mažakraujystę, kraujo<br />
spaudimo pakitimus, atsiranda<br />
nuovargis, silpnumas,<br />
nervingumas, mieguistumas.<br />
Disfunkcinių juvenilinių<br />
kraujavimų diagnostika remiasi<br />
anamneze: dažniausiai<br />
tai pirmieji menstruavimo<br />
metai, iki šiol mėnesinių<br />
ciklai buvę nereguliarūs.<br />
Matuojamas ūgis, svoris, arterinis<br />
kraujospūdis, tiriama<br />
skydliaukė. Atliekamas ginekologinis<br />
ir ultragarsinis<br />
tyrimai. Ultragarsinio tyrimo<br />
metu vertiname gimdos gleivinės<br />
storį: būdingas požymis<br />
- platus endometras, gimda ir<br />
kiaušidės dažniausiai normalaus<br />
pagal amžių dydžio.<br />
Rekomenduojama atlikti<br />
ir laboratorinius tyrimus:<br />
- kraujo tyrimą (hemoglobino,<br />
eritrocitų kie-<br />
kio, hematokrito ir trombocitų<br />
kiekio);<br />
- koaguliogramą, pageidautina<br />
atlikti Willebrand<br />
faktoriaus tyrimą;<br />
- feritino tyrimą;<br />
- hormonų tyrimus.<br />
Disfunkcinis juvenilinis<br />
kraujavimas nustatomas atmetimo<br />
būdu, būtina paneigti<br />
kitas galimas kraujavimo<br />
priežastis: organinę<br />
gimdos patologiją, piktybinius<br />
gimdos ir makšties navikus,<br />
vulvovaginitą, lytinių<br />
organų traumas, makšties<br />
svetimkūnį, kraujo krešumo<br />
sutrikimus, skydliaukės<br />
ligas, lytiškai aktyvioms<br />
- nėštumo komplikacijas ar<br />
kontraceptikų poveikį.<br />
Gydymo principai:<br />
• kraujavimo stabdymas;<br />
• mėnesinių ciklą reguliuojantis<br />
gydymas - ovuliacinio<br />
ciklo formavimas,<br />
disfunkcinio kraujavimo<br />
kartojimosi profilaktika;<br />
• mažakraujystės gydymas.<br />
Gydymo taktika priklauso<br />
nuo kraujavimo stiprumo,<br />
mažakraujystės buvimo,<br />
lytinių ir kitų organų<br />
patologijos.<br />
Simptominis gydymas<br />
skiriamas esant negausiam<br />
kraujavimui be mažakraujystės:<br />
rekomenduojamos<br />
vaistažolių arbatos (medetkų<br />
žiedų, dilgėlių arba „ginekologinė<br />
arbata – vaistažolių<br />
mišinys kraujavimų gydymui“),<br />
homeopatiniai preparatai,<br />
antifibrinoliziniai vaistai,<br />
trombocitų agregaciją<br />
gerinantys vaistai, prostaglandinų<br />
inhibitoriai (venatoniniai<br />
vaistai Cyclo 3 Fort).<br />
Esant stipriam kraujavimui<br />
naudojama hormoninė<br />
hemostazė: monoterapija<br />
estrogenais, gestagenais<br />
arba estrogenų-gestagenų<br />
deriniais. Labai plačiai šiuo<br />
metu hemostatiniam gydymui<br />
naudojamos vienfazės<br />
sudėtinės kontraceptinės<br />
tabletės, turinčios ne mažiau<br />
30 mg etinilestradiolio<br />
(pvz., Femoden, Lindynette<br />
30, Regulon, Marvelon, Rigevidon,<br />
Cilest). Mažakraujystės<br />
gydymui skiriami geležies<br />
preparatai (Tardyferon<br />
po 1-2 tab.), folio rūgštis<br />
3-6 mėnesius.<br />
Baigus hemostatinį gydymo<br />
kursą papildomai dar<br />
3 mėnesiams skirtas gydymas<br />
vienfazėmis sudėtinėmis<br />
kontraceptinėmis tabletėmis<br />
leidžia tikėtis, kad<br />
kraujavimai ateityje nesikartos<br />
ir buvusio nukraujavimo<br />
padariniai bus sumažinti iki<br />
minimumo.<br />
Gimdos ertmės abrazija<br />
jauno amžiaus, ypač neturinčioms<br />
lytinio gyvenimo,<br />
mergaitėms atliekama itin<br />
retai. Indikacijos abrazijai:<br />
gyvybei pavojingas tebesitęsiantis<br />
kraujavimas, sąlygojantis<br />
ryškią mažakraujystę;<br />
nepakankamas hemostatinis<br />
efektas skiriant kitus hemostazės<br />
metodus ir progresuojant<br />
mažakraujystei;<br />
įtariant organinę endometro<br />
patologiją.<br />
Gimdos ertmės abrazija<br />
užtikrina greitą kraujavimo<br />
sustabdymą, įgalina vertinti<br />
endometro histologinę<br />
struktūrą ir po to skirti etiopatogenetinį<br />
gydymą, tačiau<br />
tai yra invazinis gydymo<br />
metodas. ▲
<strong>Sveikata</strong> 2005 • 6-7<br />
VULVOVAGINITAI<br />
RITA JAKUBČIONYTĖ Vulvovaginitas – tai<br />
vulvos ir makšties<br />
audinių uždegi-<br />
telis plonas, sausas ir turi tik<br />
kelis sluoksnius. Didelis pH<br />
(6,0-8,0). Nėra apsauginę<br />
mas. Vaikams pirmiausia funkciją makšties prieangy-<br />
pažeidžiama vulva ir tik po je atliekančių vulvos riebalų<br />
to makštis, arba vulvos pa- ir gaktos plaukų, o mažosios<br />
žeidimas gali būti antrinis. lytinės lūpos santykinai ma-<br />
Vulvitas – izoliuotas vulvos žos, todėl tai puikios sąlygos<br />
audinių uždegimas. visiems mikroorganizmams,<br />
Normali makšties taip pat ir gonokokams dau-<br />
Prasidėjus lytiniam fiziologija<br />
gintis. Mažėja laktobacilų, o<br />
brendimui makšties Gimstančios mergaitės pradeda vyrauti difteroidai,<br />
gleivinė vis labiau es- makštis yra sterili, o pH – A ir B grupės streptokokai,<br />
trogenizuojama. Ji<br />
storėja, rausvėja ir<br />
drėgnėja, o pH mažėja<br />
(3,5-4,5). Kaip atsakas<br />
į cirkuliuojančius<br />
estrogenus iki<br />
menstruacijų pradžios<br />
prasideda fiziologinė<br />
leukorėja iš<br />
makšties, kuri gali išlikti<br />
keletą metų. Išskyros<br />
gausios, bespalvės<br />
ar baltos, tąsios<br />
ir bekvapės. Išskyras<br />
sudaro deskvamavusios<br />
makšties<br />
ląstelės, makšties<br />
transudatas ir endocervikso<br />
gleivės, bet<br />
jose nėra infekcijos.<br />
Lytiškai subrendusių<br />
mergaičių makšties<br />
flora ir fiziologija<br />
yra tokios pat kaip ir<br />
suaugusių moterų ir<br />
priklauso nuo menstruacinio<br />
ciklo fazės,<br />
vaistų bei kontraceptikų<br />
vartojimo.<br />
kaip amniono vandenų. Tuoj<br />
po gimimo, ypač natūraliais<br />
gimdymo takais, makštis<br />
kolonizuojama bakterijomis.<br />
Trumpą laiką po gimimo<br />
ir žindymo laikotarpiu<br />
mergaitės organizmą veikia<br />
motinos estrogenai. Todėl<br />
makšties epitelis yra ryškus<br />
ir panašus į suaugusios moters<br />
makšties epitelį. Išskyros<br />
būna baltos, gleivėtos ir<br />
bekvapės. Vieno dominuojančio<br />
mikroorganizmo nėra,<br />
yra tik nedidelis skaičius<br />
Gram (+) kokų ir Gram (-)<br />
lazdelių. Reliatyviai pH neutralus<br />
– 4,8-5,7.<br />
Sumažėjus estrogenų lygiui<br />
lyties organai iki lytinės<br />
brandos hormonais stimuliuojami<br />
labai mažai. Todėl<br />
makštyje beveik nėra laktobacilų<br />
ir glikogeno, specifinių<br />
antikūnų, padedančių<br />
kovoti su infekcija, ir makšties<br />
sekrecinės ir apsauginės<br />
savybės labai neryškios. Epi-<br />
E.coli. Nutrūkus estrogenų<br />
stimuliacijai į endometriumą<br />
išskyros pirmąsias dienas<br />
gali tapti kraujingos.<br />
Po naujagimystės periodo<br />
sveikai mergaitei iki lytinio<br />
brendimo pradžios išskyrų<br />
nebūna.<br />
Prasidėjus lytiniam brendimui<br />
makšties gleivinė vis<br />
labiau estrogenizuojama. Ji<br />
storėja, rausvėja ir drėgnėja,<br />
o pH mažėja (3,5-4,5). Kaip<br />
atsakas į cirkuliuojančius<br />
estrogenus iki menstruacijų<br />
pradžios prasideda fiziologinė<br />
leukorėja iš makšties,<br />
kuri gali išlikti keletą metų.<br />
Išskyros gausios, bespalvės<br />
ar baltos, tąsios ir bekvapės.<br />
Išskyras sudaro deskvamavusios<br />
makšties ląstelės,<br />
makšties transudatas ir endocervikso<br />
gleivės, bet jose<br />
nėra infekcijos.<br />
Lytiškai subrendusių<br />
mergaičių makšties flora<br />
ir fiziologija yra tokios pat<br />
24 Mus rasite internete: www.sam.lt<br />
kaip ir suaugusių moterų ir<br />
priklauso nuo menstruacinio<br />
ciklo fazės, vaistų bei kontraceptikų<br />
vartojimo. Šio<br />
amžiaus mergaitės jau tiriamos<br />
ir gydomos pagal suaugusiųjų<br />
tyrimo bei gydymo<br />
schemas. Lytiškai pradėjusi<br />
gyventi mergaitė rizikuoja<br />
užsikrėsti lytiškai plintančia<br />
infekcija, kuri pasireiškia<br />
būdingais specifiniam vulvovaginitui<br />
požymiais.<br />
Sergamumo priežastys<br />
ir predisponuojantys<br />
veiksniai<br />
Vulvovaginitai sudaro<br />
nuo 80 iki 90 proc. vaikų<br />
ginekologinių ligų laikotarpiu<br />
iki lytinio brendimo.<br />
Mergaitės palyginti su suaugusiomis<br />
moterimis yra labiau<br />
linkusios sirgti vulvos<br />
ir makšties infekcinėmis ligomis.<br />
Taip atsitinka dėl keleto<br />
priežasčių: anatominių<br />
ir fiziologinių ypatybių bei<br />
tam tikrų elgsenos įpročių.<br />
Mergaičių vulvos odelė<br />
esti gana plona, nepadengta<br />
plaukų ir neapsaugota gausiomis<br />
riebalų liaukomis,<br />
todėl lengviau pažeidžiama.<br />
Lytinių hormonų ramybės<br />
laikotarpiu estrogenų neveikiama<br />
makšties gleivinė<br />
yra atrofiška, o šarminis<br />
pH palankus patologiniams<br />
mikroorganizmams daugintis.<br />
Prisideda ir netinkami<br />
asmens higienos įgūdžiai
ei įprotis dažnai liesti lytinių<br />
organų sritį nešvariomis<br />
rankomis. Kiti potencialūs<br />
rizikos veiksniai – nutukimas,<br />
sisteminės ligos (įskaitant<br />
cukrinį diabetą), dažnas<br />
lytinių organų plovimas,<br />
kai vartojami dezodoruoti<br />
muilai, šampūnai, detergentai,<br />
taip pat maceracija dėl<br />
vystyklų ar įklotų, neretai ir<br />
žarnyno parazitai. Vulvovaginitų<br />
išsivystymą vaikystėje<br />
predisponuoja tai, kad<br />
vaikai šliaužioja grindimis,<br />
sėdi ant žemės ar smėlio,<br />
todėl mažos svetimkūnių<br />
dalelės ar mikroorganizmai<br />
patenka ant lyties organų ir<br />
sukelia infekcinę reakciją.<br />
Be to, šlaplės, tiesiosios žarnos<br />
ir išorinė makšties angos<br />
yra gana arti, todėl infekcija<br />
gana greitai gali patekti<br />
į šlapimo takus ar makštį.<br />
Pvz., šlapimo takų infekcijos<br />
dažnis 2-5 m. berniukų<br />
ir mergaičių grupėje yra 1:8.<br />
Šis santykis greitai mažėja<br />
artėjant lytinio brendimo<br />
pradžiai.<br />
Klasifikacija<br />
Mergaičių vulvovaginitai,<br />
atsižvelgiant į priežastį,<br />
skirstomi į nespecifinius,<br />
antrinius ir specifinius (1<br />
lentelė). Visų trijų rūšių vulvovaginitas<br />
pasitaiko maždaug<br />
vienodai dažnai.<br />
Klinika<br />
Simptomų ryškumas priklauso<br />
nuo vaiko amžiaus ir<br />
vulvovaginito priežasties.<br />
Kūdikiui pasireikš dirglumas,<br />
jis verks šlapinimosi<br />
metu ir jausis geriau, kai<br />
keičiami vystyklai, o tarpvietė<br />
neliečiama ir nespaudžiama.<br />
Pradedantys vaikščioti<br />
vaikai skųsis skausmu<br />
(mažam vaikui “skausmas”<br />
reiškia ir perštėjimą, ir deginimą,<br />
ir skausmą), kasysis<br />
lytinių organų ir tarpvietės<br />
sritį, kartais iki kraujavimo,<br />
ar draskys drabužius. Vyresnės<br />
mergaitės jau gali nurodyti<br />
vulvos ligos simptomus<br />
ir skųstis niežuliu, skausmingu<br />
šlapinimusi, deginimu<br />
ar blogu kvapu. Ligos<br />
simptomai gali būti įvairaus<br />
intensyvumo - nuo nedidelio<br />
diskomforto iki intensyvaus<br />
tarpvietės niežulio.<br />
Ūmus vulvovaginitas<br />
gali apnuoginti ploną vulvos<br />
ar makšties gleivinę, tačiau<br />
kraujavimas dažnai būna<br />
minimalus. Dažniausiai pasitaiko<br />
gleivėtos – pūlingos<br />
ar pūlingos išskyros, kurios<br />
gali būti tiek minimalios,<br />
tiek ir gausios, uždegimui<br />
esant apatinėje makšties dalyje.<br />
Ant vaiko drabužių gali<br />
būti matomos dėmės ar išskyros,<br />
kartais su kvapu.<br />
Ligai progresuojant pirminis<br />
vulvos uždegimas<br />
gali pakilti aukštyn ir apimti<br />
viršutinę makšties dalį. Arba<br />
progresuojant pirminiam<br />
vaginitui dėl nuolatinės<br />
drėgmės ir maceracijos atsiranda<br />
antrinis vulvos pažeidimas.<br />
Lėtinės ar besikartojančios<br />
infekcijos atvejais gali<br />
atsirasti mažųjų lytinių lūpų<br />
sąaugos ar paveiktoje vietoje<br />
išplonėti oda.<br />
Nors vulvos niežulys būdingas<br />
simptomas vaikystėje,<br />
čia nereikėtų taip pat<br />
pamiršti spalinių infekcijos,<br />
kuri dažniausiai pasireiškia<br />
naktiniu niežuliu.<br />
Diagnostika<br />
Daug informacijos apie<br />
ligą suteikia gerai surinkta<br />
25
<strong>Sveikata</strong> 2005 • 6-7<br />
anamnezė. Renkant duomenis<br />
atkreipiamas dėmesys į<br />
simptomų pradžią ir tikslų<br />
jų pobūdį. Jei simptomai<br />
pasireiškia kelis mėnesius,<br />
metus – tai būdinga nespecifiniam<br />
vulvovaginitui.<br />
Trumpesnė nei 1 mėn. trukmės<br />
simptomatika būdinga<br />
bakteriniam susirgimui.<br />
Kraujingos išskyros būdingos<br />
svetimkūniui, šigelai,<br />
A grupės β hemoliziniam<br />
streptokokui, traumai, vulvos<br />
nukasymui, kondilomoms,<br />
retai – priešlaikiniam<br />
lytiniam brendimui<br />
ar navikui. Žalios išskyros<br />
būdingos stafilokokams ar<br />
streptokokams, Haemophylus<br />
influenzae, gonorėjai ar<br />
svetimkūniui. Nemalonaus<br />
kvapo išskyros būdingos<br />
svetimkūniui, vaginitui.<br />
26 Mus rasite internete: www.sam.lt<br />
Tai pat išsiaiškinamos<br />
gretutinės ligos ir infekcijos<br />
(kvėpavimo takų, odos, šlapimo<br />
takų, žarnyno, ausų),<br />
persirgtos ligos (žarnyno parazitai,<br />
odos ir autoimuninės<br />
ligos), mergaitės augimas ir<br />
vystymasis, gyvenimo sąlygos,<br />
laikomi naminiai gyvūnai,<br />
kelionės, mėgstamos sėdėjimo<br />
vietos (ar nėra kontakto<br />
su gyvulių išmatomis),<br />
higienos priemonės (muilai,<br />
putos, milteliai, dezodorantai<br />
ir kt.), alergija (vaistams,<br />
higienos priemonėms, detergentams,<br />
drabužiams ir<br />
maistui), vartojami vaistai,<br />
vaistų poveikis vaisiui esant<br />
gimdoje, t.y. visos sąlygos,<br />
kurios galėjo vulvovaginitą<br />
sukelti ar sąlygoti.<br />
Apžiūrint makšties prieangį,<br />
lytinį plyšį, lytines<br />
lūpas, tarpvietę, išangės ir<br />
sėdynės sritį matomi tipiški<br />
vulvitui uždegiminiai pakitimai<br />
– paraudimas ar žaizdos,<br />
kurios gali būti tiek minimalios,<br />
tiek ir plačiai plintančios<br />
link šlaunų ar tiesiosios<br />
žarnos angos. Esant<br />
vulvovaginitui stebimos negausios<br />
išskyros, paraudęs<br />
makšties prieangis, lytinių<br />
lūpų apnašos. Dauguma pacienčių<br />
skundžiasi deginimu<br />
šlapimui tekant per uždegimo<br />
pažeistus audinius.<br />
Iš makšties apatinės dalies<br />
paimtame tepinėlyje<br />
randama daug leukocitų ir<br />
kartais eritrocitų. Makšties<br />
išskyrų pasėlis kai kada<br />
leidžia identifikuoti uždegimą<br />
sukėlusias bakterijas ar<br />
grybus, ypač tais atvejais,<br />
kai ligos simptomai vangūs<br />
arba trunka ilgai. Tikslinga<br />
tirti ir dėl parazitų kiaušinėlių,<br />
ypač spalinukių.<br />
Ausies, gerklės ar odos<br />
infekcijos buvimas padeda<br />
identifikuoti dominuojantį<br />
mikroorganizmą, kuris turėtų<br />
būti gydomas specifiniu<br />
antibiotiku.<br />
Kai vulvovaginitas recidyvuoja,<br />
vangiai gyja,<br />
atliekama echoskopija ir<br />
vaginoskopija ieškant svetimkūnio<br />
ar naviko. Lytiškai<br />
aktyvios paauglės tiriamos<br />
dėl lytiškai plintančių infekcijų.<br />
Diferencinė<br />
diagnostika<br />
Mergaičių vulvoje pasireiškia<br />
ne tik infekcinės,<br />
bet ir odos, sisteminės ligos.<br />
Todėl pastebėjus vulvovaginitą<br />
kartais įtariamos ir odos
ligos (seborėja, egzema,<br />
psoriazė), mergaitė siunčiama<br />
dermatovenerologo<br />
konsultacijai. Vulvovaginito<br />
simptomai (paraudimas, paburkimas)<br />
būdingi ir lytinių<br />
lūpų sąaugoms, lytinių organų<br />
traumai, lytinei prievartai.<br />
Sergant kai kuriomis<br />
urologinėmis ligomis, pvz.,<br />
šlaplės iškritimu ar polipu,<br />
atsiradęs ryškus paraudimas<br />
taip pat gali priminti vulvovaginitą.<br />
Diferencijuojant ligos<br />
priežastis pirmiausia atmetama<br />
galima seksualinė<br />
prievarta, sklerozuojanti<br />
vulvos atrofijas bei normali<br />
naujagimės ir paauglės fiziologinė<br />
leukorėja.<br />
Gydymas<br />
Daugeliu nespecifinių<br />
vulvovaginitų atvejų geresnė<br />
asmens higiena, rankų<br />
plovimas, tarpvietės plovimas<br />
po tuštinimosi nuo<br />
makšties link tiesiosios žarnos,<br />
vengiant dirginančių<br />
medžiagų (muilų, šampūnų),<br />
sintetinių ir aptemptų<br />
drabužių padeda numalšinti<br />
simptomus ir išvengti pakartotinos<br />
infekcijos. Gerą<br />
efektą gali duoti ir trumpalaikės<br />
10-15 min. sėdimosios<br />
vonelės, 2-3 dienas.<br />
Siūloma naudoti ir apsauginius<br />
kremus (pvz., Destin,<br />
Bepanten), aliejus su vit. A<br />
ir D, vaistažolėmis (ramunėlių,<br />
medetkų, jonažolių),<br />
migdolais.<br />
Jei pagerėjimo nebūna<br />
per 48 val., įvertinama, ar<br />
nėra spalinių ir skiriamas<br />
empirinis gydymas mebendazoliu.<br />
Persistentinis nespecifinis<br />
vulvovaginitas gydomas<br />
pagal antibiotikogramą, dažniausiai<br />
geriamųjų antibiotikų<br />
amoksicilino arba amoksicilino<br />
klavualnato (20-40<br />
mg/kg/d., paros dozę padalijus<br />
į tris dalis), cefalosporinų<br />
10-14 d. kursu. Vienai<br />
savaitei gali būti skiriami ir<br />
vietiškai mikroorganizmus<br />
ir grybus veikiantys kremai.<br />
Retais atvejais gali būti atliekama<br />
vulvos biopsija.<br />
Esant ryškiai infekcijai<br />
ir matomam išplitusiam<br />
gleivinės pažeidimui galima<br />
trumpam skirti estrogeno<br />
kremą nakčiai, skatinant<br />
vulvos ir makšties audinių<br />
gijimą. Tačiau kartu vertinama,<br />
ar neatsiranda sisteminių<br />
absorbcijos simptomų<br />
(pvz., krūtų padidėjimo).<br />
Esant ryškiam sudirginimui<br />
niežuliui palengvinti taikomi<br />
hidrokortizono, prednizolono<br />
kremai.<br />
Specifiniai vulvovaginitai<br />
gydomi nustačius sukėlėją,<br />
pagal specifinių sukėlėjų<br />
gydymo schemas.<br />
• Candida sukeltas<br />
vulvovaginitas gydomas<br />
nistatino ar sintetinių imidazolų<br />
(pvz., Lomexin) tepalais<br />
vietiškai 7-14 dienų<br />
kursu. Galima skirti ir sisteminį<br />
gydymą triazolais.<br />
• Bakterinė vaginozė<br />
gydoma geriamuoju metronidazoliu<br />
ar klindamicinu<br />
7 dienas. Lytinį gyvenimą<br />
gyvenančioms merginoms<br />
vaistai skiriami ir į makštį.<br />
• Trichomonas vaginalis<br />
sukeltas vaginitas<br />
gydomas geriamuoju metronidazoliu<br />
7-10 dienų. Gydymas<br />
kartu skiriamas ir lytiniam<br />
partneriui.<br />
• Gonokokų sukeltas<br />
vaginitas gydomas II arba<br />
III kartos cefalosporinų<br />
(pvz., ceftriaksono, cefoksitino,<br />
cefotetano, cefuroksimo)<br />
doze. Kartu skiriamas<br />
empirinis gydymas dėl chlamidijų<br />
infekcijos.<br />
• Chlamydia trachomatis<br />
sukeltas vulvovaginitas<br />
vyresnei nei 8 metų mergaitei<br />
gydomas doksaciklinu<br />
7 dienas arba azitromicino<br />
vienkartine doze, arba eritromicinu<br />
7 dienas.<br />
1 lentelė. Vulvovaginitų klasifikacija pagal priežastis.<br />
SPECIALISTŲ PATARIMAI<br />
• Herpes virusinė infekcija<br />
gydoma acikloviro<br />
kremu vietiškai arba geriamosiomis<br />
tabletėmis, sausa<br />
šiluma ir simptominiu gydymu.<br />
• Svetimkūniai šalinami<br />
plaunant makštį šiltu<br />
vandeniu arba skystu antiseptiku.<br />
Profilaktika<br />
Jau maža mergaitė turi<br />
būti mokoma taisyklingų<br />
asmens higienos įgūdžių:<br />
taisyklingai (nuo priekio išangės<br />
link) valytis tualetiniu<br />
popieriumi, paskui nusiplauti<br />
rankas. Prausiantis odelės<br />
nereikia smarkiai šveisti ir<br />
trinti, o šluostantis – brūžinti.<br />
Kai oda jautresnė, netinka<br />
naudoti vonios putas, šampūnus,<br />
dezodoruotus muilus.<br />
Reikia vengti sintetinių kelnaičių<br />
bei pėdkelnių, naudoti<br />
medvilninius, gerai išskalautus<br />
apatinius drabužėlius.<br />
Mama turėtų prižiūrėti, kad<br />
mergaitė nekramtytų nagų,<br />
nekištų pirštų į burną, turėtų<br />
savo atskirą rankšluostėlį<br />
ir pati rūpintųsi savo lytinių<br />
organų švara. ▲<br />
Nespecifinis vulvovaginitas<br />
Polimikrobinë infekcija, susijusi su pakitusia homeostaze: antriniai pakitimai dël blogos<br />
tarpvietës higienos, alergijos ar svetimkûnio<br />
Antrinis vulvovaginitas<br />
Makðties infekcija, atsiradusi dël infekavimo kitø organizmo daliø patogenais, tiesioginio<br />
kontakto arba kraujo keliu: antrinë virðutiniø kvëpavimo takø (A grupës â-hemolitinis<br />
streptokokas, Haemophilus influenzae), �arnyno (Enterobius vermicularis, Shigella,<br />
typhoid), odos (impetiga, nieþai, utelës) ar ðlapimo takø infekcija<br />
Specifinis vulvovaginitas<br />
� Neplintantys lytiškai: bakterijos (Escherichia coli, Haemophilus vaginalis,<br />
Proteus, Staphylococcus, hemolitiniai streptokokai, pneumokokai), pirmuonys<br />
(trichomonos), grybai (Candida, Tinea), virusai (Varicella- zoster, adenovirusas,<br />
echovirusas)<br />
� Plintantys lytiškai: bakterijos (gonokokai), pirmuonys (Trichomonos),<br />
mikoplazmos (Chlamydia trachomatis, Mycoplazma hominis, Ureaplazma<br />
urealyticum), virusai (papilomos, herpes, molluscum contagiosum, �mogaus T<br />
làsteliø 3 tipo limfocitinis, citomegalo virusas), spirochetos (Treponema pallidum).<br />
27
<strong>Sveikata</strong> 2005 • 6-7<br />
Jaunatviniai spuogai,<br />
hirsutizmas…<br />
ŽANA BUMBULIENĖ<br />
Silpni hiperandrogenemijos<br />
simptomai (jaunatviniai<br />
spuogai ar<br />
seborėja) būdingi paauglėms<br />
ir dažnai susiję su nereguliariomis<br />
mėnesinėmis. Dažnai<br />
tai yra laikina būklė, rodanti<br />
pogumburio-hipofizės-kiaušidžių<br />
ašies nebrandumą pirmaisiais<br />
metais po menarchės.<br />
Anovuliacinių ciklų metu<br />
testosterono, androstendiono<br />
ir LH kiekis kraujyje būna didesnis<br />
negu ovuliacinių ciklų<br />
metu, todėl atsiranda spuogai<br />
ir seborėja.<br />
Reguliuojantis mėnesinių<br />
ciklui, po 1-2 metų nuo<br />
mėnesinių atsiradimo hiperandrogenemijos<br />
simptomai<br />
savaime be jokio gydymo išnyksta.<br />
Kitoms paauglėms aknė<br />
ir seborėja ne tik nepraeina,<br />
bet dar blogėja, atsiranda hirsutizmas<br />
(nenormalus kūno ir<br />
veido plaukuotumas), sutrinka<br />
kiaušidžių ar antinksčių funkcija,<br />
nustatomas policistinių<br />
kiaušidžių sindromas.<br />
Paprastieji spuogai (acne<br />
vulgaris) – tai riebalų liaukos<br />
ir plauko maišelio uždegimas,<br />
kylantis tose kūno vietose, kur<br />
gausu riebalų liaukų: ant veido,<br />
krūtinės, nugaros, pečių. Spuogų<br />
patogenezėje svarbus yra<br />
padidėjęs androgenų aktyvumas,<br />
kuris turi įtakos seborėjai,<br />
hirsutizmui ir alopecijai (plikimui)<br />
atsirasti. Spuogai ne tik<br />
28 Mus rasite internete: www.sam.lt<br />
palieka matomas žymes veide<br />
– randus, keloidus ar pigmentacijos<br />
sutrikimus, bet ir labai<br />
veikia jaunos merginos psichiką,<br />
yra nepasitikėjimo savimi,<br />
nevisavertiškumo kompleksų<br />
priežastis. Todėl šios problemos<br />
nereiktų ignoruoti.<br />
Sudėtines kontraceptines<br />
tabletes (SKT) rekomenduojama<br />
skirti vidutinio sunkumo<br />
ir sunkiais aknė atvejais,<br />
kai nėra pakankamo atsako į<br />
vietinį gydymą. SKT sumažina<br />
testosterono produkciją,<br />
padidina lytinius hormonus<br />
surišančio globulino (SHBG)<br />
koncentraciją, todėl sumažėja<br />
laisvojo testosterono kiekis ir<br />
dihidrotestosterono produkcija.<br />
Geriausias efektas gaunamas<br />
vartojant vienfazes SKT<br />
su antiandrogeniniu poveikiu<br />
pasižyminčiais progestinais:<br />
ciproterono acetatu (Femina–35,<br />
Diane-35), dienogestu<br />
(Jeanine) ir drospirenonu (Yarina).<br />
Hirsutizmas – tai moterų<br />
hiperandrogeninė būklė, pasireiškianti<br />
padidėjusiu plaukuotumu.<br />
Hirsutizmas gali būti<br />
pirminis (šeiminis, būdingas<br />
atskiroms etninėms grupėms)<br />
ar antrinis – kitų sutrikimų<br />
pasekmė. Atsiranda dėl padidėjusios<br />
vyriškų hormonų<br />
produkcijos (kiaušidžių ar antinksčių<br />
patologijos) ar dėl padidėjusio<br />
laisvųjų androgenų<br />
kiekio kraujyje.<br />
Gydymas priklauso nuo<br />
hiperandrogenemijos priežas-<br />
ties. Svarbiausia atmesti sunkias<br />
virilizuojančias priežastis,<br />
pvz., antinksčių ar kiaušidžių<br />
naviką ar neklasikinę įgimtą<br />
antinksčių hiperplaziją.<br />
Toliau reikėtų nustatyti, ar<br />
hiperandrogenemijos priežastis<br />
yra fiziologinė ir praeinanti<br />
puberteto būklė, ar tai pirmasis<br />
kiaušidžių arba antinksčių<br />
kilmės sutrikimo požymis. Jei<br />
be spuogų yra ir kitų androgenezės<br />
(vyriško vystymosi) požymių:<br />
hirsutizmas, anovuliacija,<br />
oligomenorėja (retos mėnesinės),<br />
būdingi hormoniniai<br />
ir ultragarsiniai duomenys,<br />
reikėtų kuo anksčiau pradėti<br />
antiandrogeninį gydymą.<br />
Kiaušidžių kilmės androgenams<br />
slopinti plačiai<br />
vartojamos sudėtinės kontraceptinės<br />
tabletės. Progestinai,<br />
slopindami gonadotropinų<br />
sekreciją, slopina estrogenų ir<br />
androgenų sintezę kiaušidėse.<br />
Estrogenai, esantys tablečių<br />
sudėtyje, kepenyse skatina<br />
lytinius hormonus surišančio<br />
globulino (SHBG) sintezę,<br />
taip sumažindami laisvojo testosterono<br />
kiekį.<br />
Stipriausiai antiandro-<br />
geniškai veikia ciproterono<br />
acetatas, kuris iki šiol laikomas<br />
auksiniu standartu androgenezės<br />
būklėms gydyti.<br />
Ciproterono acetato turinčios<br />
kontraceptinės piliulės plačiai<br />
vartojamos policistiniam<br />
kiaušidžių sindromui gydyti,<br />
androgenezės simptomams<br />
– spuogams, seborėjai ir alopecijai<br />
– šalinti.<br />
Antiandrogeniškai veikia<br />
ir dienogestas, jo antiandrogeninis<br />
poveikis prilygsta 40%<br />
ciproterono acetato poveikiui.<br />
Drospirenono antiandrogeninis<br />
poveikis prilygsta 30%<br />
ciproterono acetato poveikiui.<br />
Apibendrinimas<br />
Mėnesinių ciklo sutrikimai,<br />
jaunatviniai spuogai,<br />
hirsutizmas efektyviausiai<br />
gydomi hormoniniais preparatais.<br />
Nedvejojant galima<br />
skirti šį saugų, patogų ir efektyvų<br />
būdą jaunoms moterims<br />
gydyti, tik reikia išmanyti,<br />
kokį preparatą pasirinkti. Pagrindinė<br />
kontraceptinių vaistų<br />
indikacija – apsauga nuo nepageidaujamo<br />
nėštumo – gali<br />
būti tik dar vienas papildomas<br />
preparato privalumas. ▲<br />
Ilgamečiam “Sveikatos” žurnalo bendradarbiui,<br />
laikraščio “Kvėpavimo džiaugsmas”<br />
vyriausiajam redaktoriui med. dr. Geniui<br />
Alfonsui Norvaišui reiškiame nuoširdžią<br />
užuojautą dėl mylimos žmonos mirties.<br />
Þurnalø “<strong>Sveikata</strong>” ir “Sveikatos mokslai”<br />
darbuotojai
<strong>Sveikata</strong> 2005 • 6-7<br />
KRŪTIES VĖŽYS<br />
DAIVA VAITKIENĖ<br />
Krūties vėžys – dažniausia<br />
moterų onkologinė<br />
liga. Ypač šia<br />
liga serga 45-75 metų<br />
amžiaus moterys.<br />
Krūties vėžys užima<br />
pirmą vietą tarp<br />
onkologinėmis ligomis<br />
sergančių moterų<br />
mirtingumo rodiklių.<br />
Kas penkta moteris,<br />
serganti onkologine<br />
liga, miršta nuo<br />
krūties vėžio. Sergamumas<br />
krūties vėžiu<br />
nuolat didėja.<br />
Ligos pradžioje dažniausiainepasireiškia<br />
jokie simptomai.<br />
Kartais pastebima<br />
pakitusi ar nesimetriška<br />
krūties forma,<br />
įtrauktas, įdubęs ar<br />
pasisukęs kita kryptimi<br />
spenelis, čiuopiami<br />
padidėję pažasties<br />
limfmazgiai, sukietėjimai<br />
ar kitokie<br />
dariniai krūtyje.<br />
Visuomet reikia stebėti,<br />
ar nėra išskyrų<br />
iš spenelio, ypač<br />
kraujingų ir tik iš<br />
vienos krūties. Krūties<br />
skausmas – gana<br />
retas krūties vėžio<br />
simptomas.<br />
30 Mus rasite internete: www.sam.lt<br />
Pastebėję bet kokių<br />
krūtų pasikeitimų, reguliariai<br />
jas čiuopiant<br />
ar apžiūrint, radę mazgelių<br />
ar sustandėjimų, kurie nesumažėja<br />
po mėnesinių,<br />
būtinai kreipkitės į gydytoją,<br />
kad būtų atlikti tyrimai,<br />
patikslinantys šių pokyčių<br />
kilmę.<br />
Ligos priežastys<br />
Krūties vėžio atsiradimo<br />
priežastys nėra visiškai ištirtos<br />
ir aiškios, bet tiksliai<br />
žinoma, kad kai kurių moterų<br />
polinkis susirgti krūties<br />
vėžiu yra gerokai didesnis.<br />
Veikiant įvairiems rizikos<br />
veiksniams, ląstelės,<br />
iškloję pieno liaukų skiltis,<br />
ar dar dažniau – latakus,<br />
mutuoja ( kinta) ir besidaugindamos<br />
suformuoja naviką.<br />
Krūties vėžys dažniausiai<br />
prasideda krūties centre<br />
esančiame audinyje aplink<br />
spenelį.<br />
Vėžys susiformuoja tuomet,<br />
kai ląstelės pradeda nenormaliai<br />
daugintis ir plinta<br />
visame organizme. Tai nulemia<br />
ląstelių augimą reguliuojančių<br />
ląstelių genų mutacijos.<br />
Praktiškai kiekviename<br />
organizmo audinyje<br />
gali būti vėžio ląstelių, kai<br />
kuriuose net keleto skirtingų<br />
vėžio rūšių ląstelių. Visgi,<br />
vėžys dažniausiai atsiranda<br />
ląstelėse, kurios dauginasi<br />
ir dalijasi greičiausiai. Paprastai<br />
ląstelių dauginimasis<br />
organizme vyksta pagal tam<br />
tikrą tvarką, ir už tai atsako<br />
genai arba jas supančios kitos<br />
ląstelės. Vėžio ląstelės<br />
nepaklūsta įprastai kontrolei<br />
ir dauginasi pagal savo individualų<br />
planą. Jos sugeba<br />
judėti iš vienos organizmo<br />
vietos į kitą, implantuotis<br />
atokiuose organuose ir ten<br />
formuoti auglius, kurie vadinami<br />
metastazėmis.<br />
Rizikos veiksniai<br />
Žinoma daug rizikos<br />
veiksnių, kuriems veikiant<br />
padidėja tikimybė susirgti<br />
krūties vėžiu. Visi jie skirstomi<br />
į koreguojamuosius ir<br />
nekoreguojamuosius.<br />
Nekoreguojamieji rizikos<br />
veiksniai:<br />
○ lytis (moterys serga<br />
100 kartų dažniau nei vyrai);<br />
○ amžius (77 proc.<br />
moterų, sergančių krūties<br />
vėžiu, yra vyresnės nei 50<br />
metų);<br />
○ genetiniai rizikos<br />
veiksniai (nuo 5 iki 10 proc.<br />
krūties vėžio atvejų nulemia<br />
genai, kurie gali būti paveldėti<br />
tiek iš motinos, tiek iš<br />
tėvo. Šie genai taip pat didina<br />
kiaušidžių vėžio riziką<br />
moterims ir prostatos vėžio<br />
– vyrams). Nustatyta, kad<br />
moterys, kurios genetiškai<br />
paveldi riziką susirgti, krūties<br />
vėžiu suserga iki 45 m.;<br />
○ giminėje diagnozuotas<br />
krūties vėžys (ne vi-<br />
sada toje pačioje giminėje<br />
diagnozuoti krūties vėžio<br />
atvejai yra paveldimi. Kartais<br />
vienos giminės žmonių<br />
sergamumą tomis pačiomis<br />
ligomis nulemia jų žalingi<br />
įpročiai, netinkama mityba<br />
ar tam tikros gyvenimo sąlygos);<br />
○ anksčiau buvęs<br />
krūties vėžys (moteriai su<br />
krūties vėžiu vienoje krūtyje<br />
yra 3-4 kartus didesnė rizika,<br />
kad vėžys gali išsivystyti<br />
ir kitoje krūtyje);<br />
○ rasė (baltaodės<br />
moterys turi didesnę riziką<br />
susirgti, lyginant su juodaodėmis,<br />
o azijietės ir ispanų<br />
tautų moterys turi žymiai<br />
mažesnę);<br />
○ anksčiau buvusi išvešėjusi<br />
krūties liga;<br />
○ praeityje buvęs<br />
krūties spindulinis gydymas<br />
(vaikystėje ar jaunystėje taikyta<br />
spindulinė terapija krūtinės<br />
ląstos srityje);<br />
○ ankstyvos pirmosios<br />
menstruacijos ir vėlyva<br />
menopauzė (moterims, kurioms<br />
mėnesinės prasidėjo<br />
anksčiau nei 11 metų, o<br />
menopauzė – vėliau nei 52<br />
m.).<br />
Koreguojamieji rizikos<br />
veiksniai:<br />
○ negimdžiusios moterys<br />
ir tos, kurios pirmą<br />
vaiką pagimdė vyresnės nei<br />
30 metų amžiaus;<br />
○ nemaitinimas krūtimi;
<strong>Sveikata</strong> 2005 • 6-7<br />
1 pav. Krūtų apžiūros I pozicija. 2 pav. Krūtų apžiūros II pozicija<br />
3 pav. Palpuojama krūtų sritis. 4 pav. 5 pav.<br />
6 pav. Krūtų palpacijos metodikos.<br />
○ ilgalaikis geriamųjų<br />
hormoninių kontraceptikų<br />
ar pakaitinės lytinių hormonų<br />
terapijos vartojimas (5-7<br />
metai ir ilgiau);<br />
○ kai kurie gyvensenos<br />
ypatumai (rūkymas,<br />
gausus riebaus maisto, alkoholio<br />
vartojimas, nutukimas,<br />
mažas fizinis aktyvumas);<br />
○ kenksmingi aplinkos<br />
veiksniai (radiacija,<br />
elektromagnetiniai laukai,<br />
cheminės medžiagos).<br />
Profilaktika<br />
Krūties vėžio riziką mažina<br />
sveika mityba (daug<br />
32 Mus rasite internete: www.sam.lt<br />
skaidulinio maisto, o riebalai<br />
maiste neturėtų viršyti 20<br />
proc. raciono, kad reikšmingai<br />
sumažintų krūties vėžio<br />
riziką), reguliari mankšta,<br />
antioksidantų (vitaminų A,<br />
C, E, seleno ir kt.) vartojimas,<br />
žinomų rizikos veiksnių<br />
(alkoholio ir rūkymo)<br />
vengimas.<br />
Antrinė profilaktika padeda<br />
anksti diagnozuoti pakitimus<br />
krūtyse. Tai savityra<br />
– krūtų apčiuopa ir apžiūra.<br />
Klinikinį krūtų tyrimą atlieka<br />
gydytojas ar kitas specialiai<br />
apmokytas sveikatos<br />
priežiūros specialistas, taip<br />
pat naudojama mamografija<br />
(krūtų tyrimas rentgenu).<br />
Moterims pačioms apžiūrėti<br />
ir čiuopti krūtis patariama<br />
jau nuo 20 metų<br />
amžiaus. Tai reikėtų atlikti<br />
kiekvieną mėnesį tuoj pat<br />
po menstruacijų. Klinikinis<br />
krūtų tyrimas rekomenduojamas<br />
kartą per trejus metus.<br />
Po 40 metų šį tyrimą rekomenduojama<br />
atlikti kasmet.<br />
Krūtys apžiūrimos atsistojus<br />
prieš veidrodį keliomis<br />
pozomis:<br />
○ I pozicija: rankos<br />
ant klubų, pečiai palinkę<br />
į priekį. Kiekviena<br />
krūtis apžiūrima atskirai.<br />
Stebima, ar nepasikeitė<br />
dydis, forma, spalva, paviršiaus<br />
simetrija, krūtų ir<br />
spenelių padėtis (1 pav.);<br />
○ II pozicija: rankos<br />
virš galvos. Apžiūrimos<br />
abi krūtys atskirai,<br />
pasisukant šonu į kairę<br />
ir dešinę pusę (2 pav.);<br />
○ III pozicija: rankos<br />
ant klubų , bet kūnas – palinkęs<br />
žemyn, kad krūtys<br />
laisvai būtų pasvirę žemyn.<br />
Krūtų apčiuopą galima<br />
atlikti stovint, sėdint ar gulint.<br />
Palpuojama sritis apribota<br />
raktikaulio, krūtinkaulio,<br />
šonkaulio po krūtimi ir<br />
vidurinės pažasties linijos<br />
(3 pav.). Švelniai spaudžiami<br />
speneliai ir tikrinama, ar<br />
neišsiskiria sekreto. Truputį<br />
pasilenkus į priekį čiuopiama<br />
pažastų sritis.<br />
Atsigulus ir čiuopiant<br />
krūties pusėje, po petimi<br />
reikėtų pakišti pagalvę, ranką<br />
pakelti už galvos. Krūtis<br />
palpuojama priešingos rankos<br />
plaštakos trijų viduriniųjų<br />
pirštų pagalvėlėmis<br />
(4 pav.). Spausti reikia tvirtai:<br />
švelniai, vidutiniškai ir<br />
smarkiai. Spaudžiant pirštai<br />
juda mažais 5 centų dydžio<br />
apskritimais (5 pav.).<br />
Švelniai spaudžiant, reikia<br />
ieškoti mazgelių. Krūtis<br />
tikrinama pirštams judant<br />
apskritimais, vertikaliomis<br />
eilėmis, horizontaliomis eilėmis<br />
ar pleištais (6 pav.).<br />
Įtarus pirmuosius pokyčius<br />
krūtyse, būtina nedelsiant<br />
kreiptis į gydytoją.<br />
Vyresnėms kaip 50 metų<br />
amžiaus moterims kartą per<br />
1-2 metus rekomenduojama<br />
atlikti mamografiją – krūtų<br />
tyrimą rentgenu.<br />
Kaip nustatoma<br />
diagnozė<br />
Pacienčių gyvenimo<br />
trukmė tiesiogiai priklauso<br />
nuo ligos diagnozavimo laiko:<br />
penkerius metus išgyvena<br />
80-90 proc. sergančiųjų<br />
I stadijos, 60-70 proc. – II,<br />
40-50 proc. – III ir 10-15<br />
proc. – IV stadijos krūties<br />
vėžiu.
Be jau aukščiau minėtų<br />
rizikos veiksnių išaiškinimo,<br />
apžiūros bei apčiuopos<br />
ir mamografijos, dar gali<br />
būti atliekami ir kiti papildomi<br />
tyrimai: echoskopija,<br />
kompiuterinė tomografija,<br />
branduolių magnetinis rezonansas,<br />
sukietėjimo punkcija<br />
ar biopsija.<br />
Krūtų tyrimas ultragarsu<br />
ypač efektyvus tiriant jaunas<br />
moteris, kurių krūties<br />
audinys storas ir tankus. Šis<br />
tyrimas padeda apsispręsti,<br />
ar reikalinga biopsija. Krūties<br />
biopsija - vienintelis būdas<br />
patvirtinti arba paneigti<br />
vėžio diagnozę. Jos metu<br />
imamas audinio gabalėlis ir<br />
tiriamas mikroskopu. Kaulų<br />
scintigrafija, pilvo organų<br />
echoskopija, rentgenologinis<br />
plaučių tyrimas atliekami<br />
siekiant nustatyti vėžio<br />
išplitimą į kitus organus.<br />
Gydymas<br />
Krūties vėžio gydymas<br />
susideda iš operacijos, spindulinės<br />
terapijos, chemo-<br />
terapijos bei hormoninio<br />
gydymo. Gydymo būdai<br />
bei jų eiliškumas priklauso<br />
nuo ligos išplitimo, stadijos,<br />
morfologijos bei prognozinių<br />
veiksnių.<br />
Chirurginis gydymas.<br />
Jo metu pašalinamas navikinis<br />
audinys su sveikų audinių<br />
dalimi. Atsižvelgiant į<br />
proceso išplitimą, gali būti<br />
pašalinamas tik navikas ir<br />
aplinkiniai audiniai (sektorinė<br />
rezekcija) ar visa krūtis<br />
(mastektomija). Jei pieno<br />
liauka visiškai pašalinama,<br />
tos pačios operacijos metu<br />
ar po tam tikro laiko gali būti<br />
atliekama plastinė rekonstruojamoji<br />
krūties operacija.<br />
Krūtį tausojančių operacijų<br />
rezultatai tokie pat geri kaip<br />
ir mastektomijų.<br />
Spindulinis gydymas.<br />
Jis dažniausiai skiriamas po<br />
operacijos. Jo metu aparatų<br />
sukurta aukštos energijos<br />
spinduliuotė žudo vėžio ląsteles.<br />
Taip užkertamas kelias<br />
vėžio atkryčiui likusiuose<br />
krūties audiniuose bei jo išplitimui<br />
į limfmazgius.<br />
Chemoterapija. Tai vėžio<br />
ląstelių naikinimas stipriai<br />
veikiančiais vaistais.<br />
Chemoterapija gali būti skiriama<br />
prieš operaciją, siekiant<br />
sumažinti naviko dydį<br />
ir sudaryti galimybę atlikti<br />
krūtį tausojančią operaciją<br />
(neoadjuvantinė chemoterapija)<br />
arba po operacijos, norint<br />
stabdyti vėžinių ląstelių<br />
augimą bei dauginimąsi (adjuvantinė<br />
chemoterapija).<br />
Dažniausiai gydoma kombinuotai.<br />
Taip gydomas visas<br />
kūnas, o ne vien pažeista<br />
krūties dalis.<br />
Hormonų terapija. Skiriama<br />
moterims, kurioms,<br />
padarius hormonų receptorių<br />
testą, naviko audinyje<br />
randama estrogenų ir/ar progesterono<br />
receptorių. Skiriama<br />
estrogenų receptorius<br />
blokuojančių ar estrogenų<br />
gamybą slopinančių vaistų.<br />
Imunoterapija. Metodas,<br />
sutelkiantis organizmo<br />
Tinsta kojos, išsiplečia venos...<br />
Kojų sunkumas, tinimas,<br />
išsiplėtusios kojų venos (vadinamoji<br />
varikozė) – daugybės<br />
žmonių problema. Kodėl<br />
iškyla tokių problemų?<br />
Apie 40 proc. žmonių<br />
skundžiasi kojų nuovargiu,<br />
sunkumu ir tinimu. Šie simptomai<br />
būna ne dėl kojų raumenų<br />
nuovargio, o sutrikus<br />
kojų venų kraujotakai. Kraujas<br />
užsistovi venose, sunkiau<br />
nuteka širdies link, todėl ir<br />
atsiranda kojų sunkumo jausmas,<br />
tinimas, pasimato poo-<br />
imunines (apsaugos) savybes<br />
kovojant su vėžiu.<br />
Kombinuotas gydymas.<br />
Jis taikomas dažniausiai,<br />
derinant du ar kelis gydymo<br />
metodus.<br />
Pacientės stebėjimas<br />
Pacienčių stebėjimas<br />
po gydymo priklauso nuo<br />
jų amžiaus ir prognozinių<br />
veiksnių. Rekomenduojama<br />
kontrolė:<br />
○ pirmus trejus metus<br />
– kas 3 mėnesius;<br />
○ ketvirtais penktais<br />
metais – kas 4-6 mėn.;<br />
○ iki 10 m. – kartą per<br />
metus.<br />
Internetiniai informacijos apie<br />
krūties vėžį šaltiniai:<br />
• Steven Dunn’s Cancer<br />
Guide<br />
http://www.cancerguide.org<br />
• The National Cancer Institute<br />
http://www.nci.nih.gov<br />
• Breast Cancer Calculators<br />
http://www.halls.md/breast/risk.<br />
htm<br />
• Breast Health Quiz<br />
http://www.breastcancerinfo.<br />
com/<br />
Į “Sveikatos” žurnalo klausimus atsako kraujagyslių chirurgė gydytoja ILONA TALUNTIENĖ<br />
dinės venos.Simptomai ypač<br />
išryškėja antroje darbo dienos<br />
pusėje, o kelionių metu kojos<br />
darosi sunkios ir tinsta ilgiau<br />
pasėdėjus, daugiau pavaikščiojus.<br />
Dažniausiai tai moterų bėda,<br />
nes jos varikoze serga keturis<br />
kartus dažniau nei vyrai.<br />
Sunku išskirti vieną priežastį,<br />
kodėl atsiranda šie nemalonūs<br />
simptomai.Išvardinsiu<br />
dažniausias.<br />
Veninė kojų kraujotaka<br />
blogėja dėl nuolatinio stovi-<br />
mo ar sėdimo darbo. Tai aktualu<br />
žmonėms, kurie kiaurą<br />
dieną nepakyla nuo rašomojo<br />
stalo (biurų tarnautojos, buhalterės,<br />
mokytojos, gydytojos<br />
ir kt.) arba atvirkščiai<br />
– visą dieną yra “ant kojų”<br />
(pardavėjos, kirpėjos, vaistininkės<br />
ir kt.). Situaciją dar<br />
labiau pablogina aukštakulnių<br />
batelių avėjimas. Simptomai<br />
ypač sustiprėja šiltuoju metų<br />
laiku, nes aukštesnėje temperatūroje<br />
susilpnėja venų sienelių<br />
tonusas, jos suglemba,<br />
SPECIALISTŲ PATARIMAI<br />
netenka elastingumo ir susidaro<br />
puikios sąlygos atsirasti<br />
kojų sunkumui, tinimui bei<br />
venų išsiplėtimui.<br />
Kodėl moterys serga<br />
dažniau nei vyrai?<br />
Kad moterys serga dažniau<br />
negu vyrai, kalti hormonai.<br />
Per pirmuosius nėštumo mėnesius<br />
keičiasi hormonų pusiausvyra<br />
– ji ir nulemia, kad<br />
kojų venų sienelės ima silpnėti.<br />
Kita priežastis – didėdama<br />
gimda ima spausti giliąsias ve-<br />
33
<strong>Sveikata</strong> 2005 • 6-7<br />
nas ir sutrikdo kraujo tekėjimą<br />
iš kojų širdies link.<br />
Kraujagyslių sienelių tvirtumą<br />
mažina ir kontraceptiniai<br />
vaistai bei kiti preparatai,<br />
kurių sudėtyje yra moteriškų<br />
hormonų.<br />
Kita vertus, daugybė<br />
žmonių paveldi polinkį sirgti<br />
kraujagyslių ligomis, jų kraujagyslių<br />
sienelės yra silpnos.<br />
Kokie yra sutrikusios kojų<br />
kraujotakos požymiai?<br />
Iš pradžių vargina kojų<br />
sunkumas, nuovargis ir maudžiantis<br />
skausmas. Dažnai<br />
pacientai skundžiasi, kad jų<br />
kojos sunkios, lyg švininės.<br />
Ligai progresuojant kojos vis<br />
dažniau tinsta, susidaro paviršinis<br />
kraujagyslių tinkelis,<br />
vėliau išryškėja veniniai mazgai.<br />
Ilgainiui atsiranda mėšlungiškas<br />
skausmas, kyla pavojingos<br />
komplikacijos: odos<br />
uždegimas, venų uždegimai,<br />
egzema. Galutinai sutrikus<br />
odos mitybai, ji išplonėja ir<br />
atsiveria sunkiai užgyjančios<br />
opos, gali prasidėti kraujavimas<br />
iš išpampusių veninių<br />
mazgų, o vienam kitam ligoniui<br />
opos supiktybėja.<br />
Kokių profilaktikos priemonių<br />
reiktų imtis, kad liga<br />
Kojų kraujotakos sutrikimai.<br />
... Apie 40 proc. pasaulio žmonių vargina kojų kraujotakos sutrikimai.<br />
... 1 proc. žmonių pasaulyje serga paskutine veninio nepakankamumo<br />
stadija – tropinėmis opomis.<br />
... Moterys venų varikoze (kraujagyslių išsiplėtimu) serga keturiskart<br />
dažniau nei vyrai.<br />
... Maždaug kas antrai daugiau nei du vaikus pagimdžiusiai moteriai<br />
atsiranda venų nepakankamumas.<br />
... Varikozė – jaunų žmonių liga. Sergančiųjų amžiaus vidurkis –<br />
42,5 metų, be to, liga vis dažniau neaplenkia studentiško amžiaus<br />
jaunuolių.<br />
... 66 proc. ligonių venų nepakankamumą yra paveldėję.<br />
... 94 proc. žmonių dažnai jaučia sunkumą kojose. Apie 80 proc.<br />
skundžiasi pabrinkusiomis kojomis, apie 70 proc. – jaučia mėšlungį.<br />
34 Mus rasite internete: www.sam.lt<br />
neprasidėtų ar prasidėjusi<br />
neprogresuotų?<br />
Vienas apsaugos būdų<br />
– vadinamoji kompresinė terapija,<br />
t.y. reikėtų mūvėti specialias<br />
elastines kojines arba<br />
pėdkelnes.<br />
Kita varikozės profilaktikos<br />
priemonė – tai tepalai,<br />
kurių sudėtyje yra heparino.<br />
Daugiausia heparino savo sudėtyje<br />
turi Lioton 1000 Gel.<br />
Užteptas ant kojų, jis maloniai<br />
vėsina, greit susigeria,<br />
gerina kojų venų kraujotaką<br />
ir sumažina sunkumą bei tinimą.<br />
Lioton 1000 gel tepti kojas<br />
reikia 1- 3 kartus per dieną<br />
(tai priklauso nuo simptomų<br />
sunkumo). Išspaudus iš tūtelės<br />
5-10 cm gelio, masažuojančiais<br />
judesiais trinti nuo<br />
pėdos kelio link. Jeigu tinsta<br />
visa koja, tuomet visą ją ir reikia<br />
įtrinti. Skirtingai nuo kitų<br />
tepalų, šis vaistas turi lakiųjų<br />
medžiagų, todėl ne tik gydo,<br />
bet ir drėkina odą, be to – gerai<br />
įsigeria, netepa drabužių,<br />
yra malonaus kvapo.<br />
Prasta kraujo apytaka<br />
kojose yra dažna nėščiųjų<br />
problema. Bet ar joms galima<br />
naudoti heparino turinčius<br />
vaistus?<br />
Lioton 1000 gel gali naudoti<br />
ir nėščiosios, ir vaikai.<br />
Toks tepalas tinka ir tuomet,<br />
kai reikia tik pagerinti kraujotaką<br />
pavargusiose kojose, ir<br />
tuomet, kai atsiranda pirmieji<br />
venų nepakankamumo požymiai<br />
(nuovargis, sunkumas,<br />
skausmas kojose), ir vėlesnėse<br />
varikozės stadijose – po įvairių<br />
procedūrų, venų operacijų bei<br />
esant kraujagyslių ligų komplikacijoms,<br />
pavyzdžiui, poodžio<br />
venų uždegimui. Bet jo negalima<br />
tepti ant opų, atvirų bei pūliuojančių<br />
žaizdų, gleivinių.<br />
Beje, Lioton 1000 gel puikiai<br />
tinka “mėlynėms” gydyti.<br />
Tepant “mėlynę” šiuo vaistu,<br />
ji išnyksta žymiai greičiau.<br />
Kaip dar būtų galima atgaivinti<br />
pavargusias kojas?<br />
Grįžus namo, pravartu<br />
Ilona Taluntienė.<br />
keletą minučių pagulėti kojas<br />
pakėlus aukštyn. Manau,<br />
kad derėtų nepamiršti tokios<br />
kojų kraujotaką gerinančios<br />
procedūros kaip kontrastinio<br />
vandens dušas: pradedant<br />
nuo pėdos, kelio link, pilamas<br />
šaltas vanduo, po to – karštas,<br />
vėl šaltas ir taip kartojama<br />
keletą kartų. Procedūra baigiama<br />
šaltu vandeniu. Nusišluosčius<br />
kojas rankšluosčiu,<br />
jas švelniai patepkime Lioton<br />
1000 gel ir pagulėkime.<br />
Be to, norėčiau priminti,<br />
kad atsiradus pirmiesiems<br />
venų kraujotakos sutrikimų<br />
požymiams nereikėtų ilgai<br />
kaitintis saunoje ar karštoje<br />
vonioje, taip pat ilgai degintis<br />
saulėje. Dėl karščio mažėja<br />
venų tonusas, didėja kraujagyslių<br />
sienelių pralaidumas, o<br />
tuomet ir kojos tinsta greičiau.
Atkelta iš 18 p.<br />
timą apsprendžia paauglės<br />
charakteris, centrinė nervų<br />
sistema, gyvenimo būdas,<br />
socialinė aplinka. Todėl<br />
kaip ir kiekvieną reiškinį,<br />
turintį subjektyvią prigimtį,<br />
jį sunku vertinti. Dėl to sugalvotos<br />
standartizuotos klinikinės<br />
dismenorėjos skalės,<br />
kad būtų galima kokybiškai<br />
apibūdinti skausmo intensyvumą<br />
ir vertinti gydymo<br />
efektą.<br />
Skausmus dažnai lydi ir<br />
kiti požymiai, dažniausiai<br />
susiję su prostaglandinų sisteminiu<br />
poveikiu centrinei<br />
nervų sistemai ir virškinimo<br />
organams. Tai dirglumas,<br />
irzlumas, nuovargis, galvos<br />
skausmai, pykinimas, vėmimas,<br />
viduriavimas, pilvo<br />
pūtimas. Tyrimais nustatyta,<br />
kad dažniausi dismenorėjos<br />
klinikiniai požymiai yra keturi<br />
– dubens skausmas, šono<br />
skausmas, išreikšta astenija<br />
ir emocinis nestabilumas.<br />
Vidutinį ir intensyvų skausmą<br />
nurodo 96 proc., asteniją<br />
70 proc., šono skausmus 59<br />
proc., irzlumą 57 proc., pykinimą<br />
ir vėmimą – 30 proc.<br />
dismenorėją patiriančių paauglių.<br />
Pirminės ir antrinės<br />
dismenorėjos diagnostika<br />
Diagnozė nustatoma<br />
remiantis nusiskundimais,<br />
ligos eiga, objektyvaus ginekologinio<br />
tyrimo duomenimis.<br />
Neretai naudojami<br />
ir papildomi diagnostikos<br />
metodai, o dažniausiai<br />
– ultragarsinis tyrimas, laparoskopija.<br />
Ultragarsinė<br />
diagnostika vaikų ir paauglių<br />
ginekologijoje yra viena<br />
svarbiausių, padedanti nustatyti<br />
genitalijų vystymosi<br />
anomalijas, cistas ir palengvina<br />
diferencijuoti pirminę<br />
ir antrinę dismenorėją.<br />
Pagrindinis diagnostinis<br />
pirminės ir antrinės dismenorėjos<br />
kriterijus – skausmo<br />
atsiradimo laikas. Pirminė<br />
dismenorėja paprastai<br />
pasireiškia 6-24 mėnesių<br />
laikotarpiu nuo menarchė<br />
pradžios. Atlikus bendrą<br />
ginekologinį tyrimą dažniausiai<br />
jokios patologijos<br />
nerandama. Antrinę dismenorėją<br />
reikėtų įtarti tada, kai<br />
mėnesinių skausmai atsiranda<br />
praėjus 2 metams po menarchė<br />
pradžios. Ji atsiranda<br />
įvairių ginekologinių susirgimų<br />
fone arba yra ginekologinių<br />
ligų simptomas.<br />
Dažniausiai antrinė dismenorėja<br />
yra vienas iš endometriozės<br />
simptomų. Dismenorėja<br />
esant endometriozei<br />
yra kiek švelnesnė, skausmai<br />
maudžiančio, spaudžiančio<br />
pobūdžio, jie yra pastovesni<br />
nei pirminės dismenorėjos<br />
atveju. Dalis pacienčių<br />
skausmais skundžiasi nuolat,<br />
prieš mėnesines ir mėnesinių<br />
metu jie tik suintensyvėja.<br />
Dažna merginų mėnesinių<br />
skausmo priežastis – vidinių<br />
genitalijų raidos ydos,<br />
dėl kurių sutrinka menstruacinio<br />
kraujo nutekėjimas.<br />
Tai dviragė gimda, pilna arba<br />
nepilna gimdos pertvara,<br />
rudimentinis gimdos ragas,<br />
mergystės plėvės užakusi<br />
anga, makšties pertvara ir<br />
kitos retesnės ydos.<br />
Skausmingų mėnesinių<br />
priežastimi gali tapti kiaušidžių<br />
funkcinės cistos ir<br />
navikai.<br />
Didelių matmenų cistos<br />
ir navikai, spausdami gimdą,<br />
sutrikdo audinių mitybą<br />
ir kraujo apytaką, sukeldami<br />
išemiją ir skausmą.<br />
Be to, skausmų priežastimi<br />
gali tapti mažojo dubens<br />
uždegimo sukeltos mažojo<br />
dubens sąaugos.<br />
Dismenorėjos gydymo<br />
galimybės<br />
Kokį gydymą pasirinkti<br />
dažnai priklauso nuo pacientės<br />
amžiaus, skausmų<br />
intensyvumo, susirgimo<br />
trukmės, taip pat nuo to, ar<br />
sutrikęs ciklas, ar ne, emocinės<br />
būklės ir lydinčių susirgimų<br />
buvimo.<br />
Labiausiai veiksmingas<br />
yra gydymas nesteroidiniais<br />
priešuždegiminiais preparatais.<br />
Teigiamas nesteroidinių<br />
priešuždegiminių preparatų<br />
poveikis dismenorėjos<br />
atveju buvo pastebėtas<br />
dar tada, kai nebuvo atrasti<br />
patys prostaglandinai. Šie<br />
preparatai slopina prostaglandinų<br />
sintezę ir palengvina<br />
dismenorėjos simptomus<br />
75 proc. paauglių. Skiriama<br />
dexketoprofenas (Dolmen)<br />
po 12,5 mg kas 4-6 val. arba<br />
po 25 mg kas 8 val., ibuprofenas<br />
po 400 mg kas 4-6<br />
val., naproksenas po 250 mg<br />
kas 6 val., diklofenakas 50<br />
mg kas 12 val., indometacinas<br />
po 25 mg kas 4-6 val.,<br />
mefenaminė rūgštis 250 mg<br />
kas 6 val. Šie medikamentai<br />
skiriami dieną prieš mėnesines<br />
ir ūmaus skausmo metu.<br />
Kita dismenorėjai gydyti<br />
siūloma medikamentų<br />
grupė – hormoninės sudėtinės<br />
kontraceptinės tabletės.<br />
Šiuo atveju slopinama<br />
ovuliacija, nevyksta endometro<br />
augimas, tuo būdu<br />
nuslopinamas ir endometro<br />
gebėjimas gaminti prostaglandinus.<br />
Tačiau manoma,<br />
kad sudėtines kontracep-<br />
SPECIALISTŲ PATARIMAI<br />
tines tabletes geriau skirti<br />
vyresnėms, seksualiai<br />
aktyvioms paauglėms.<br />
Skiriant nesteroidinius<br />
priešuždegiminius preparatus<br />
arba sudėtines kontraceptines<br />
tabletes, arba šių<br />
dviejų grupių medikamentų<br />
kombinaciją, dismenorėja<br />
pagerėja 95 proc. atvejų.<br />
Yra pavienių tyrimų rezultatų,<br />
kurie tvirtina, kad dismenorėjos<br />
simptomai gali<br />
sumažėti laikantis vegetariškos<br />
mažai riebalų turinčios<br />
dietos, naudojant 500 IU per<br />
dieną vitamino E, darant šiltų<br />
sausų kompresų aplikacijas,<br />
atliekant psichoterapiją<br />
ar lengvą mankštą.<br />
Perspėjimai šeimai<br />
ir dismenorėjos profilaktika<br />
Skausmingos mėnesinės<br />
veikia bendrą paauglių<br />
savijautą, sutrikdo įprastinį<br />
jų gyvenimo ritmą. Pats<br />
skausmas, jo laukimas daro<br />
paaugles jautresnes, dirglesnes,<br />
o tai labai pablogina jų<br />
santykius kolektyve. Atsiranda<br />
sunkumų bendraujant<br />
ne tik su bendraamžiais, bet<br />
ir su tėvais, pedagogais. Ir<br />
nors, kaip jau buvo minėta,<br />
dismenorėja pažeidžia iki<br />
90 proc. paauglių, yra duomenų,<br />
kad egzistuoja tam<br />
tikras merginų psichologinis<br />
fenotipas, kuriam esant<br />
dismenorėja pasitaiko žymiai<br />
dažniau. Tai asteninio<br />
kūno sudėjimo, emociškai<br />
labilios, tingios, nesportuojančios,<br />
labai priklausomos<br />
nuo motinos, labai jautriose<br />
šeimose gyvenančios mergaitės.<br />
Dėl to dismenorėjos<br />
problema laikoma ne tik<br />
medicinine, bet ir socialine,<br />
kurią būtina spręsti. ▲<br />
35
<strong>Sveikata</strong> 2005 • 6-7<br />
LYTINĖ PRIEVARTA<br />
VILMA VASJANOVA<br />
Problema<br />
Tik šiek tiek daugiau<br />
nei du dešimtmečiai<br />
medicinos ir psichologijosliteratūroje<br />
nagrinėjama lytinės<br />
prievartos vaikų<br />
ir paauglių atžvilgiu<br />
problema. Daugumos<br />
JAV ir kai kurių<br />
Europos šalių medicinos<br />
priežiūros ir psichologinės<br />
pagalbos<br />
įstaigų šios problemos<br />
diagnostiką įdiegė<br />
į medicinos ir mokymo<br />
praktiką. Daugybė<br />
specializuotų<br />
centrų įgijo ženklią<br />
patirtį teikdami pagalbą<br />
lytinę prievartą<br />
patyrusiems vaikams<br />
ir paaugliams, spausdinamosrekomendacijos<br />
specialistams ir<br />
nukentėjusių vaikų<br />
artimiesiems.<br />
36 Mus rasite internete: www.sam.lt<br />
Situacija Rytų Europos<br />
šalyse, tarp jų ir<br />
Lietuvoje, nėra tokia<br />
patenkinama. Niekaip<br />
neapsisprendžiama, kas<br />
šią problemą turėtų spręsti<br />
– pediatrai, ginekologai,<br />
šeimos gydytojai, psichologai<br />
ar teisininkai, kadangi<br />
vieningos, visaapimančios<br />
sistemos nėra. Sutariama,<br />
kad medicinos pagalbą turi<br />
suteikti paauglių ir vaikų<br />
ginekologai, psichologinę<br />
– psichologai, teisinę – teisininkai.<br />
Tačiau praktikoje<br />
dažnai vaikas siuntinėjamas<br />
iš vienos įstaigos į kitą, kur<br />
papildomai patiria stresą.<br />
Priešingai visuomenės<br />
nuomonei, lytinė prievarta<br />
dažniausiai vyksta dalyvaujant<br />
mergaitei gerai pažįstamiems<br />
asmenims: tėvui,<br />
patėviui, dėdei, broliui,<br />
įbroliui, pusbroliams, seneliams<br />
ir kitiems. Tai sudaro<br />
net 90 proc. lytinės prievartos<br />
atvejų. Dažniau prievartautojai<br />
– vyriškos lyties asmenys.<br />
Aukos – dažniausiai<br />
prepubertinio mokyklinio<br />
amžiaus mergaitės. Tikslios<br />
statistikos daugelyje šalių<br />
nėra dėl kelių priežasčių<br />
– gėdimasi šią problemą<br />
paviešinti, remiamasi tik<br />
teisinėse įstaigose užregistruotais<br />
atvejais ir kt. Litera-<br />
tūroje pateikiami duomenys<br />
rodo, kad vaikystėje patyrę<br />
lytinę prievartą apklausiami<br />
nurodo 15-20 proc. moterų<br />
ir 5-10 proc. vyrų. Didžiausia<br />
šios problemos ekspertė<br />
Europoje F.Navratil teigia,<br />
kad šis skaičius – ne mažiau<br />
kaip 15-25 proc. visų asmenų<br />
iki 18 metų amžiaus.<br />
Dar vienas visuomenėje<br />
sklandantis mitas, kad lytinė<br />
prievarta negali vykti<br />
išoriškai padoriose šeimose,<br />
dažnai taip pat apsunkina ją<br />
atpažinti ir laiku suteikti pagalbą<br />
vaikui.<br />
Lytinės prievartos<br />
būdai<br />
Nėra vieningo seksualinės<br />
prievartos apibrėžimo.<br />
Įvairiuose literatūros šaltiniuose<br />
galima rasti ir kitus<br />
šios sąvokos atitikmenis<br />
– lytinė prievarta, lytinis<br />
(seksualinis) smurtas, tvirkinamieji<br />
veiksmai. Tai nesubrendusio<br />
vaiko ar paauglio<br />
įtraukimas į seksualinę<br />
veiklą siekiant seksualinio<br />
pasitenkinimo. Seksualinė<br />
veikla seksualinės prievartos<br />
atveju apima įvairius veiksmus,<br />
pradedant neinvaziniais<br />
veiksmais (pornografinių<br />
paveikslėlių, nuotraukų,<br />
vaizdajuosčių, interneto svetainių<br />
žiūrėjimas ir demons-<br />
travimas), liečiamaisiais<br />
veiksmais (savo arba vaiko<br />
genitalijų lietimas, savo<br />
genitalijų demonstravimas,<br />
prašymas liesti, glostymas,<br />
oraliniai ir genitaliniai kontaktai,<br />
abipusė masturbacija),<br />
baigiant prasiskverbiančiais<br />
kontaktais (genitalinė,<br />
analinė ir oralinė penetracija<br />
(įsiskverbimas).<br />
Lytinės prievartos<br />
atpažinimas<br />
Apie vaikų patiriamą<br />
lytinę prievartą galima sužinoti,<br />
kai vaikas pasisako<br />
pats, išsisako netiesiogiai<br />
arba stebint įvairiausius požymius,<br />
būdingus seksualinę<br />
prievartą patyrusiems<br />
vaikams.<br />
Nėra vieno požymio, kuriuo<br />
remiantis galima būtų<br />
pasakyti, jog vaikas tikrai<br />
patiria lytinę prievartą, tačiau<br />
galima išskirti požymių<br />
grupes. Tai fiziniai, psichologiniai,<br />
elgesio ir specifiniai<br />
lytinės prievartos požymiai.<br />
Fiziniai lytinės prievartos<br />
požymiai:<br />
1. Smurto žymės ant<br />
kūno – patinimas, kraujavimas,<br />
mėlynės.<br />
2. Pasikartojantys be<br />
aiškios priežasties nusiskundimai<br />
– skausmas pilvo apa-
čioje, bendras silpnumas,<br />
pykinimas.<br />
3. N u s i s k u n d i m a s<br />
skausmu ir niežėjimu genitalijų<br />
srityje.<br />
Psichologiniai lytinės<br />
prievartos požymiai:<br />
1. Įkyrios baimės, padidėjęs<br />
bendras dirglumas<br />
be aiškios priežasties.<br />
2. Nepasitikėjimas<br />
savimi ir kitais žmonėmis,<br />
žemas savęs vertinimas.<br />
3. Nuolat pablogėjusi<br />
nuotaika, depresija, nerimas,<br />
suicidinės mintys.<br />
4. Staiga nemotyvuotai<br />
pasikeitę jausmai konkrečiam<br />
žmogui.<br />
Elgesio požymiai, būdingi<br />
lytinei prievartai:<br />
1. Staigūs elgesio pokyčiai<br />
be aiškios, motyvuotos<br />
priežasties – perdėtas<br />
agresyvumas ar perdėtas<br />
nuolankumas.<br />
2. Seksualizuotas elgesys<br />
– kalbos ir veiksmai,<br />
aiškiai neatitinkantys vaiko<br />
amžiaus ir esamų interesų.<br />
3. Blogi santykiai su<br />
bendraamžiais.<br />
4. Staiga atsiradęs<br />
išsiblaškymas, pablogėję<br />
mokslo rodikliai.<br />
5. Apetito, miego sutrikimai.<br />
6. Save žalojantis elgesys.<br />
Svarbu atsiminti, kad<br />
net ir pastebėjus seksualinei<br />
prievartai būdingų požymių,<br />
tai lieka tik įtarimu ir nėra<br />
įrodymas.<br />
Lytinės prievartos<br />
diagnostika<br />
Ginekologo vaidmuo<br />
diagnozuojant lytinę prie-<br />
vartą patyrusios mergaitės<br />
ar paauglės sutrikimus yra<br />
dvejopas. Jeigu mergaitė<br />
pirmiausia pateko pas ginekologą,<br />
tai jo vaidmuo<br />
– suteikti pagalbą, išgydyti,<br />
jei reikia, pažeidimus,<br />
stebėti dėl galimų lytiniu<br />
būdu plintančių infekcijų ir<br />
galimo nėštumo, o vėliau<br />
nukreipti socialinėms ir teisinėms<br />
tarnyboms. Jeigu<br />
mergaitė jau buvo nukreipta<br />
iš minėtų tarnybų, tai ginekologo<br />
vaidmuo apsiriboja<br />
tik medicinos pagalba.<br />
Medicinos pagalbos<br />
principai – surinkti detalią<br />
anamnezę, nustatyti ir išgydyti<br />
pažeidimus, surinkti<br />
prievartos įrodymus, paimti<br />
tyrimus. Būtina anamnezė<br />
renkama ir iš vaiko, ir iš jį<br />
atlydėjusių asmenų. Duomenys<br />
ir radiniai turi būti<br />
kruopščiai dokumentuojami<br />
juos aprašant, fotografuojant,<br />
vaizduojant schemomis.<br />
Atliekant ginekologinę<br />
apžiūrą reikia stengtis, kad<br />
apžiūrintysis nebūtų vyras.<br />
Rekomenduojama, kad apžiūroje<br />
dalyvautų gydytojas,<br />
asistentas (arba du gydytojai)<br />
ir lydintis asmuo.<br />
Nuosekliai apžiūrima<br />
vulva, lytinės lūpos, mergystės<br />
plėvė, apatinis makšties<br />
trečdalis ir išangės sritis.<br />
Apžiūrint vertinama paraudimai,<br />
žaizdelės, sumušimų<br />
žymės, mergystės plėvės<br />
storis, forma, pažeidimai,<br />
angos plotis, kraujosruvos,<br />
cianozė. Išangės srityje vertinama<br />
perianalinių raukšlelių<br />
pobūdis (storis, gylis),<br />
išangės iškritimas, angos<br />
plotis. Apžiūrima, ar nėra<br />
svetimkūnių – nagų, lako atplaišų,<br />
plaukų ir kt.<br />
Labai svarbu nesuklysti<br />
interpretuojant radinius<br />
lytinių organų ir išangės<br />
srityje. Šios srities ekspertai<br />
tvirtina, kad labai ryškių<br />
pakitimų, akivaizdžių pažeidimų,<br />
penetracijos į makštį<br />
ar išangę požymių, spermos<br />
lytinių organų srityje mergaitėms,<br />
patyrusioms lytinę<br />
prievartą, dažniausiai nerandama.<br />
Profesorius D.Muram<br />
(JAV) radinius lytinių organų<br />
srityje skirsto į keturias<br />
kategorijas:<br />
• Normalūs lytiniai<br />
organai.<br />
• Nespecifiniai radiniai.<br />
• Specifiniai radiniai.<br />
• Nepaneigiami įrodymai.<br />
Normalūs radiniai ar<br />
normos variacijos stebimi ir<br />
kitais su lytine prievarta nesusijusiais<br />
atvejais:<br />
• Nukarę mergystės<br />
plėvės kraštai, storos briaunos,<br />
ši plėvė išsigaubusi, su<br />
pertvara.<br />
• Periuretrinės sąaugos.<br />
• Pailgos intravagininės<br />
raukšlės.<br />
• Vulvos paraudimas,<br />
paryškėjusios kraujagyslės,<br />
maceracijos žymės.<br />
• Šlaplės dilatacija,<br />
paraudimas.<br />
• Išangės pigmentacija.<br />
Nespecifiniai radiniai<br />
stebimi ir kitais su lytine<br />
prievarta nesusijusiais atvejais:<br />
• Lytinių lūpų pa-<br />
SPECIALISTŲ PATARIMAI<br />
raudimas, paburkimas, sugrubęs<br />
paviršius, bėrimas,<br />
patinimas.<br />
• Lytinių lūpų sąaugos.<br />
• Makšties prieangio<br />
paraudimas, smulki, vos<br />
įžiūrima laceracija, išplonėjusi<br />
gleivinė.<br />
• Mergystės plėvės<br />
paraudimas.<br />
• Išskyros, nelytiškai<br />
plintančios infekcijos.<br />
• Šlaplės prolapsas.<br />
• Išangės raukšlių<br />
pigmentacija.<br />
Specifiniai lytinių organų<br />
srities pokyčiai vertintini<br />
kaip pagrįstas lytinės prievartos<br />
įtarimas. Jiems priskiriama:<br />
• Mergystės plėvės<br />
pokyčiai: pažeidimas ties<br />
6-ąja valanda (įtrūkimas aštriais<br />
kraujuojančiais arba<br />
užapvalėjusiais kraštais),<br />
žiedo dilatacija >1 cm skersmens,<br />
suplonėję kraštai, paryškėjęs<br />
kraujagyslių tinklas,<br />
paraudimas, nelygūs,<br />
grublėti kraštai.<br />
• Makšties angos dilatacija,<br />
skersinės raukšlės.<br />
• Randai – sąaugos<br />
buvusių sužalojimų vietose<br />
(tipinė vieta – užpakalinė<br />
jungtis, tarpas tarp makšties<br />
įeigos ir išangės).<br />
• Išangės dilatacija<br />
(>2 cm skersmens), įtrūkimai,<br />
perianalinių audinių<br />
susiraukšlėjimas ir hiperpigmentacija.<br />
• Lytiškai plintančios<br />
infekcijos.<br />
Nepaneigiami radiniai,<br />
įrodantys lytinės prievartos<br />
faktą:<br />
• Sperminų radimas.<br />
37
<strong>Sveikata</strong> 2005 • 6-7<br />
• Nėštumas.<br />
Pažymėtina, kad beveik<br />
8 iš 10 mergaičių, patyrusių<br />
lytinę prievartą, nustatoma<br />
normalių ar nespecifinių radinių,<br />
ir tai galima paaiškinti.<br />
Lytinės prievartos atveju<br />
penetracija atliekama retai,<br />
dažniausiai praktikuojami<br />
nepenetraciniai kontaktai,<br />
lytinių organų audiniai iš<br />
lėto užgyja, nepalikdami<br />
liekamųjų radinių. Neretai<br />
lytinės prievartos vaikystėje<br />
pažeidimų paauglystėje jau<br />
nebūna, nes estrogenų veikiama<br />
mergystės plėvė pasikeičia.<br />
Svarbu atminti, kad lytinės<br />
prievartos fakto negalima<br />
patvirtinti, o ypač<br />
paneigti vien tik iš apžiūros<br />
duomenų, būtina įvertinti<br />
anamnezę ir lydinčiojo asmens<br />
informaciją. Neradus<br />
lytinei prievartai būdingų<br />
specifinių požymių, lytinės<br />
prievartos fakto taip pat<br />
negalima atmesti. Mergaitei<br />
būtina vaikų psichologo<br />
specializuota konsultacija.<br />
38 Mus rasite internete: www.sam.lt<br />
Visoms mergaitėms, turėjusioms<br />
nors vienerias<br />
mėnesines ir lytinių organų<br />
kontaktą, skiriama skubi<br />
kontracepcija apsisaugoti<br />
nuo nėštumo. Taip pat atliekama<br />
lytiškai plintančių<br />
infekcijų profilaktika (prieš<br />
sifilį, N.gonorrhoea, C.trachomatis):<br />
skiriama ceftriaksono<br />
25 mg + metronidazolio<br />
2 g vieną kartą +<br />
azitromicino 1 g vieną kartą<br />
arba doksiciklino 2 kartus<br />
po 100 mg 10 parų. Tolesnis<br />
ištyrimas dėl lytiškai<br />
plintančių infekcijų: po 12<br />
savaičių lytinės prievartos<br />
fakto – sifilio ir ŽIV serologinės<br />
reakcijos.<br />
Nukentėjusiųjų<br />
reabilitacija<br />
Pažeidimai greitai užgyja,<br />
tačiau vaiko psichologijos<br />
pažeidimas, patyrus<br />
lytinę prievartą, lieka ilgam.<br />
Pagalba nukentėjusiam<br />
vaikui turi praeiti etapais.<br />
Pirmiausia – intensyvi pagalba<br />
krizinės situacijos at-<br />
Likimas – tai bevalių sielų pasiteisinimas.<br />
R.Rolanas<br />
Trys dalykai niekada negrįžta: paleista strėlė, ištartas žodis ir<br />
praėjusios dienos.<br />
G.F.Daumeris<br />
Likimas atskleidžia mūsų gerąsias savybes ir trūkumus, panašiai<br />
kaip šviesa – apšviečiamus daiktus.<br />
F. de Larošfuko<br />
Likimas aklas tik tiems, kuriems nepalankus.<br />
F. de Larošfuko<br />
Likimas visada išmintingųjų pusėje.<br />
Euripidas<br />
Laikas mūsų nekeičia, tik tobulina.<br />
M.Frišas<br />
Laikas – pats sąžiningiausias kritikas.<br />
Metai moko daugelio dalykų, apie kuriuos dienos nė<br />
nežino.<br />
R.V.Emersonas<br />
Žmogus neturėtų skųstis laikais: iš to nieko neišeis.<br />
veju, ji gali trukti 1-2 mėnesius.<br />
Kalbama su šeima,<br />
užtikrinamas vaiko saugumas.<br />
Toliau – palaikymas ir<br />
stebėjimas, kai formuojami<br />
vaiko savisaugos įgūdžiai.<br />
Esant reikalui šeimos nariams<br />
turėtų būti sudarytos<br />
galimybės gauti specializuotą<br />
pagalbą. Pagalba nukentėjusiam<br />
vaikui ir jo šeimai<br />
neretai teikiama mėnesiais<br />
ir metais.<br />
Lytinės prievartos<br />
profilaktika ir<br />
patarimai šeimoms<br />
Dažniausiai lytinės prievartos<br />
aukos yra mergaitės,<br />
tačiau ją patiria ir berniukai.<br />
Visuomenėje paplitęs požiūris,<br />
kad seksualiai išnaudojamos<br />
yra tik bręstančios<br />
paauglės, tačiau taip nėra.<br />
Vaikai patiria seksualinę<br />
prievartą ir ankstyvoje vaikystėje<br />
ir net kūdikystėje.<br />
Vyrauja požiūris, kad prievartautojai<br />
dažniausiai yra<br />
nepažįstami vyrai. Tačiau<br />
seksualiai išnaudoti vaiką<br />
gali ir moterys, nors tokių<br />
atvejų žinoma tik 3-10 proc.<br />
Prievartautojai retai elgiasi<br />
spontaniškai. Dažniausiai<br />
jie ne tik ilgai planuoja<br />
ir apsvarsto visas aplinkybes,<br />
kaip prisivilioti vaiką,<br />
bet ir stengiasi, kad vaikas<br />
niekam neprasitartų apie savo<br />
patirtį.<br />
Ko mokyti vaikus, kad<br />
jie galėtų apsisaugoti nuo<br />
seksualinės prievartos? Pirmiausia,<br />
vaiko kūnas priklauso<br />
tik jam ir niekas neturi<br />
teisės jo skaudinti ar liesti<br />
netinkamu būdu. Vaikas turi<br />
mokytis atskirti gerus ir blogus<br />
prisilietimus, turi teisę<br />
pasakyti “ne” net ir artimam<br />
giminaičiui ar draugui, jeigu<br />
jo elgesys verčia jaustis nejaukiai.<br />
Vaikas turi žinoti,<br />
kad bet kada gali kreiptis į<br />
suaugusįjį pagalbos, papasakoti<br />
apie prievartą. Laiku<br />
pastebėtos problemos padės<br />
greičiau organizuoti pagalbą<br />
ir išvengti ilgalaikių lytinės<br />
prievartos pasekmių vaiko<br />
asmenybei. ▲<br />
Blogas laikas – na, ką gi, tam ir yra žmogus, kad jį<br />
pagerintų.<br />
T.Karlailis<br />
Minutės ilgos, o metai trumpi.<br />
A.F.Amjelis<br />
Vidutiniam žmogui rūpi laiką prastumti, o talentingasis stengiasi<br />
laiku pasinaudoti.<br />
A.Šopenhaueris<br />
Kiekvienas žmogus turi tris jaunystes: kūno, širdies ir<br />
proto. Nelaimei, jos niekad nesutampa.<br />
F.Fenelonas<br />
Branda dažnai esti kvailesnė už jaunystę, be to,<br />
nepaprastai neteisinga jos atžvilgiu.<br />
T.A.Edisonas<br />
Jauni žmonės žavisi ir myli kaip tik taip, kaip reikia<br />
žavėtis ir mylėti, tai yra be saiko.<br />
A.Fransas<br />
Jaunimo išradingumas vertas senių patirties.<br />
Ž. de Knor
Ankstyva gimdos kaklelio vėžio<br />
diagnostika<br />
LAIMA VAIDOTIENĖ<br />
Gimdos kaklelio vėžio<br />
atsiradimo priežastis<br />
nėra visiškai<br />
aiški, bet jo atsiradimuididžiausią<br />
reikšmę turi žmogaus<br />
papilomos virusas<br />
(ŽPV). Nustatyta<br />
apie 150 ŽPV tipų,<br />
bet gimdos kaklelio<br />
vėžį dažniausia sukelia<br />
16-to ir 18-to tipų<br />
virusai. Į gimdos kaklelio<br />
epitelį patekusio<br />
viruso DNR pakeičia<br />
ląstelės genomą ir<br />
paleidžia onkoproteinus,<br />
kurie yra svarbūs<br />
normaliai ląstelei<br />
transformuojantis<br />
į vėžinę.<br />
Gyd. Laima Vaidotienė 1982 metais<br />
baigė Kauno medicinos instituto<br />
Gydomąjį fakultetą ir po 1982-<br />
1983 m. atliktos internatūros įgijo<br />
akušerės-ginekologės specialybę.<br />
Nuo 1983 m. dirba Kauno medicinos<br />
universiteto klinikose gydytoja<br />
akušere-ginekologe bei Kauno<br />
medicinos universitete asistente.<br />
Kvalifikaciją kėlė Švedijos Upsalos<br />
bei Lundo universitetuose, nuolat<br />
dalyvauja Europos ginekologinės<br />
onkologijos draugijos renginiuose.<br />
Domėjimosi sritys - onkoginekologija,<br />
sergančiųjų onkoginekologinėmis<br />
ligomis gyvenimo kokybė. Dirba<br />
KMUK moterų konsultacijoje.<br />
Darbo tel.: (8-37) 326927, (8-37)<br />
326827.<br />
El. paštas: tapati@one.lt<br />
Pasaulyje gimdos kaklelio<br />
vėžys yra antras,<br />
o Lietuvoje ketvirtas<br />
pagal dažnumą moterų vėžys.<br />
Kasmet pasaulyje diagnozuojama<br />
apie 450 tūkst.<br />
naujų gimdos kaklelio vėžio<br />
atvejų. Lietuvoje 2002 m.<br />
buvo užregistruoti 468 šios<br />
ligos atvejai ir 44% atvejų ši<br />
liga diagnozuota III-IV stadijos.<br />
Sergamumas gimdos<br />
kaklelio vėžiu 2002m buvo<br />
25,3 / 100 tūkst. gyventojų.<br />
Dažniausiai šia liga Lietuvoje<br />
serga 40-44 metų moterys.<br />
Lietuvos vėžio registro<br />
duomenimis (2002 m.),<br />
gimdos kaklelio vėžys nustatytas<br />
moterims iki 35 m.<br />
– 8,8%, 35-49 m. – 36,1%,<br />
50-64 m. – 29,7%, 65-74<br />
m. – 13,9% atvejų. Mirtingumas<br />
dėl gimdos kaklelio<br />
vėžio mūsų šalyje vienas iš<br />
didžiausių Europoje. Ankstyvas<br />
ikivėžinių ligų nustatymas<br />
ir gydymas padeda<br />
sumažinti sergamumo ir<br />
mirtingumo rodiklius.<br />
Ligos atsiradimo<br />
priežastys<br />
Gimdos kaklelio vėžio<br />
atsiradimo priežastis nėra<br />
visiškai aiški, bet jo atsiradimui<br />
didžiausią reikšmę turi<br />
žmogaus papilomos virusas<br />
(ŽPV). Nustatyta apie 150<br />
ŽPV tipų, bet gimdos kaklelio<br />
vėžį dažniausia sukelia<br />
16-to ir 18-to tipų virusai. Į<br />
gimdos kaklelio epitelį patekusio<br />
viruso DNR pakeičia<br />
ląstelės genomą ir paleidžia<br />
onkoproteinus, kurie yra<br />
svarbūs normaliai ląstelei<br />
transformuojantis į vėžinę.<br />
Kiti faktoriai, pvz., rūkymas,<br />
didelis lytinių partnerių<br />
skaičius, bloga socialinė<br />
būklė taip pat turi įtakos vėžio<br />
vystymuisi.<br />
SPECIALISTŲ PATARIMAI<br />
Laima Vaidotienė.<br />
Diagnostika<br />
Gimdos kaklelio vėžio<br />
klinikinė diagnozė nustatoma<br />
po kruopštaus klinikinio<br />
tyrimo, remiantis simptomais<br />
ir atliktų tyrimų rezultatais.<br />
Gimdos kaklelio<br />
vėžys neturi specifinių šiai<br />
ligai simptomų. Sergančios<br />
šia liga ankstyvoje stadijoje<br />
moterys dažniausiai neturi<br />
jokių nusiskundimų. Tačiau<br />
gali skųstis kraujavimu iš<br />
genitalijų, kuris gali reikš-<br />
39
<strong>Sveikata</strong> 2005 • 6-7<br />
tis po lytinių santykių, kaip<br />
sutrikęs mėnesinių ciklas ar<br />
kraujavimas menopauzės<br />
laikotarpiu. Vėlesnėse ligos<br />
stadijose atsiranda daugiau<br />
simptomų: skausmas pilvo<br />
apačioje; gausus kraujavimas<br />
iš makšties; kraujavimas iš<br />
šlapimo pūslės ir šlapinimosi<br />
sutrikimai; kraujavimas<br />
iš tiesiosios žarnos; svorio<br />
kritimas. Diagnozė patvirtinama<br />
atliekant citologinį<br />
tepinėlį, kolposkopiją bei<br />
biopsiją ir histologinį medžiagos<br />
tyrimą. Šie trys tyrimai<br />
laikomi gimdos kaklelio<br />
vėžio diagnostikos auksiniu<br />
standartu. Nustačius gimdos<br />
kaklelio vėžį, atliekama nemažai<br />
tyrimų stadijai patikslinti:<br />
ginekologinis ir pilvo<br />
ultragarsiniai tyrimai; plaučių<br />
rentgenograma; cistoskopija;<br />
rektoskopija; kompiuterinė<br />
tomografija (CT) ar<br />
branduolių magnetinis rezonansas<br />
(BMR).<br />
Veiksniai, turintys įtakos<br />
gimdos kaklelio vėžio prognozei:<br />
� stadija;<br />
� naviko diferenciacijos<br />
laipsnis;<br />
� naviko histologinis<br />
tipas;<br />
40 Mus rasite internete: www.sam.lt<br />
� naviko invazija į<br />
kraujagysles ir limfagysles;<br />
� metastazavimas į<br />
sritinius limfmazgius.<br />
Gydymas<br />
Gimdos kaklelio vėžio<br />
gydymas yra trijų tipų:<br />
chirurginis, spindulinis,<br />
chemoterapija. Gydymo<br />
metodo pasirinkimas priklauso<br />
nuo ligos stadijos.<br />
Esant ankstyvam gimdos<br />
kaklelio vėžiui, pirmo pasirinkimo<br />
gydymo būdas yra<br />
chirurginis. Esant ankstyvam<br />
neinvaziniam vėžiui,<br />
rekomenduojama atlikti<br />
konservatyviausią operaciją<br />
– išpjauti pakitusią gimdos<br />
kaklelio dalį. Diagnozavus<br />
gilesnę vėžio invaziją, atliekama<br />
radikali operacija<br />
– pašalinama ne tik gimda<br />
su kakleliu, bet ir dalis<br />
makšties, priegimdžių bei<br />
sritinių limfmazgių. Jei nustatytas<br />
pažengęs gimdos<br />
kaklelio vėžys – gydoma<br />
spinduliais: nuotoline radioterapija<br />
bei intraertmine<br />
brachiterapija (spindulinis<br />
gydymas pro makštį). Taip<br />
pat kartu skiriama chemoterapija.<br />
Kai navikas perauga<br />
šlapimo pūslę ar tiesiąją žar-<br />
1-2 pav. Gimdos kaklelio tepinėlio paėmimas užtrunka tik kelias<br />
minutes. Tai neskausminga, bet galima pasijusti nemaloniai. Mentele<br />
arba šepetėliu nuo gimdos kaklelio nugramdomos ląstelės.<br />
Paimta medžiaga užtepama ant objektyvinio stiklelio ir siunčiama<br />
gydytojui citopatologui.<br />
ną – gydoma simptomiškai.<br />
Baigus gimdos kaklelio<br />
vėžio gydymą, pacientės<br />
turi būti tikrinamos pirmais<br />
ir antrais metais – kas tris<br />
mėnesius, trečiais-penktais<br />
metais – du kartus per<br />
metus, vėliau iki dešimties<br />
metų – kiekvienus metus.<br />
Šis stebėjimas yra būtinas,<br />
kad, ligai atsinaujinus, būtų<br />
galima laiku diagnozuoti ir<br />
pradėti gydymą.<br />
Profilaktika<br />
Pasaulio sveikatos organizacijos<br />
(PSO) ekspertų<br />
duomenimis, efektyviai<br />
vykdant ir kontroliuojant<br />
vėžio profilaktiką, ankstyvą<br />
diagnostiką bei gydymą, iki<br />
2020 m. sergamumą piktybiniais<br />
navikais galima<br />
sumažinti 25%, o mirtingumą<br />
nuo jų 50%. Gimdos<br />
kaklelio vėžio profilaktikos<br />
pagrindas yra savalaikė ikivėžinių<br />
būklių diagnostika.<br />
Jas nustačius ir pašalinus,<br />
užkertamas kelias vėžiui atsirasti<br />
bei vystytis. Atrankinis<br />
moterų patikrinimas dėl<br />
gimdos kaklelio patologijos<br />
Suomijoje pradėtas vykdyti<br />
daugiau kaip prieš 40 metų.<br />
Jo rezultatai akivaizdūs:<br />
Suomijos moterų sergamumas<br />
gimdos kaklelio vėžiu<br />
4-5 kartus mažesnis nei<br />
3 pav. Gimdos kaklelio vėžys.<br />
Lietuvos moterų. Lietuvos<br />
sveikatos apsaugos ministro<br />
įsakymu nuo 2004 m. liepos<br />
16 d. pradėta gimdos kaklelio<br />
vėžio patikros programa.<br />
Šios programos tikslas yra<br />
informuoti Lietuvos moteris<br />
apie gimdos kaklelio vėžio<br />
patikros naudą, pakviesti<br />
atvykti į gydymo įstaigą<br />
tyrimui atlikti bei gautiems<br />
rezultatams įvertinti, o prireikus<br />
– nukreipti savalaikiam<br />
ligos gydymui. Patikroje<br />
turėtų dalyvauti visos<br />
30-60 m. amžiaus moterys.<br />
Pagrindinis patikros metodas<br />
– onkocitologinis tepinėlis<br />
nuo gimdos kaklelio<br />
(vadinamasis Pap testas).<br />
Tyrimas yra neskausmingas,<br />
tinkamiausias laikas jį atlikti<br />
yra 10-20 menstruacinio<br />
ciklo diena, jis neatliekamas<br />
menstruacijų metu. 24 val.<br />
prieš Pap testą moteris neturi<br />
naudoti tamponų, intravagininių<br />
preparatų, vengti<br />
lytinių santykių ir neplauti<br />
makšties. Pap tepinėlis ištiriamas<br />
citologinėje laboratorijoje.<br />
Nesant tyrimo pakitimų,<br />
Pap testas kartojamas<br />
po trejų metų. Esant blogiems<br />
tyrimo rezultatams,<br />
moteris siunčiama pas specialistą<br />
– akušerį-ginekologą<br />
arba onkoginekologą.<br />
Taigi vienas iš svarbiausių<br />
veiksnių, lemiančių ligos<br />
baigtį, yra nepavėluotas<br />
kreipimasis į gydytoją. Tik<br />
rūpinimasis savo sveikata<br />
ir objektyvi bei suprantama<br />
informacija padės sumažinti<br />
didelį gana jaunų moterų<br />
mirčių nuo gimdos kaklelio<br />
vėžio skaičių. ▲
Gimdos gleivinės vėžys<br />
SOFIJA UGIANSKYTĖ<br />
Endometriumo (gimdos<br />
gleivinės) vėžys<br />
yra piktybinis auglys,<br />
kuris dažniausiai prasideda<br />
iš gimdos kūno<br />
ir sąsmaukos endometriumoepitelio<br />
arba liaukų spindžio<br />
prizminio epitelio.Vieni<br />
autoriai<br />
šį auglį vadina gimdos<br />
kūno vėžiu, kiti<br />
– endometriumo vėžiu.<br />
Antrasis terminas<br />
yra tikslesnis, nes<br />
pirminis židinys gali<br />
susidaryti ne tik gimdos<br />
dugne ir jos kampuose,<br />
bet ir gimdos<br />
sąsmaukos gleivinėje.<br />
Gyd. Sofija Ugianskytė 1971 m.<br />
baigė Kauno medicinos instituto<br />
Medicinos fakultetą. Paskirta dirbti<br />
Skuodo r. ligoninėje. 1974 – 1976<br />
m. mokėsi Kauno medicinos instituto<br />
klinikinėje ordinatūroje. 1976<br />
– 1984 m. dirbo KMI Perinatologijos<br />
laboratorijoje, o nuo 1984 m. -<br />
asistente KMI Akušerijos ir ginekologijos<br />
katedroje. 1995 m. suteikta<br />
aukščiausia kvalifikacinė kategorija.<br />
Domėjimosi sritys: onkoginekologija,<br />
gimdos kaklelio patologija. 32 mokslinių<br />
straipsnių autorė. Stažavosi<br />
Vilniaus onkologijos centre, Sankt<br />
Peterburge Petrovo onkologijos institute.<br />
Kvalifikaciją kelia dalyvaudama<br />
Rusijos, Europos ir pasaulio onkologų<br />
konferencijose, kongresuose.<br />
Šiuo metu dirba Kauno medicinos<br />
universiteto Akušerijos ir ginekologijos<br />
klinikos onkologijos sektoriuje.<br />
Darbo tel. (8-37) 326875;<br />
El. paštas: sofija@hotline.lt<br />
Sofija Ugianskytė.<br />
Sergamumas gimdos<br />
kūno vėžiu Lietuvoje<br />
didėja: Lietuvos<br />
vėžio registro duomenimis,<br />
iš 100 tūkst. gyventojų<br />
1992m. sirgo – 16,6, 1999<br />
m. – 23,4, 2003 m. – 29,5<br />
moterys. Dažniausiai moterys<br />
gimdos kūno vėžiu serga<br />
menopauzės metu, 55-65metų<br />
amžiaus. Jaunesnėms<br />
nei 40 metų moterims jis<br />
pasitaiko retai. Kiti gimdos<br />
kūno piktybiniai augliai pasitaiko<br />
retai.<br />
LIGOS PRIEŽAS-<br />
TYS. Endometriumo vėžys<br />
atsiranda sergant ikivėžine<br />
liga – netipine gimdos gleivinės<br />
hiperplazija. Endometriumo<br />
hiperplazija ir gimdos<br />
kūno vėžys priklauso nuo<br />
hormoninių veiksnių, kurie<br />
reiškiasi mėnesinių funkcijos<br />
sutrikimu: neįvyksta<br />
ovuliacija, susidaro neplyšęs<br />
folikulas, daugiau ga-<br />
minasi moteriškų hormonų<br />
estrogenų, slopinama antra<br />
mėnesinių ciklo (liuteininė)<br />
fazė. Dėl padidėjusio estrogenų<br />
kiekio užsitęsia gimdos<br />
gleivinės vešėjimas,<br />
kuris pereina į vėžį.<br />
RIZIKOS VEIKS-<br />
NIAI. Gimdos kūno vėžiu<br />
dažniau serga nutukusios,<br />
ypač esant III-IV° nutukimui,<br />
sergančios cukriniu<br />
diabetu, padidėjusio kraujospūdžio<br />
liga. Taip pat serga<br />
moterys, kurioms buvo<br />
netipinis padidėjęs gimdos<br />
gleivinės ląstelių dauginimasis,<br />
vyresnės nei 40 metų<br />
moterys su sutrikusio ciklo<br />
kraujavimais, vartojančios<br />
estrogenus ar antiestrogenus,<br />
esant vėlyvai menopauzei,<br />
neovuliaciniams<br />
ciklams prieš menopauzę,<br />
negimdžiusios.<br />
LIGOS EIGA. Ligos<br />
pradžioje simptomų gali nebūti.<br />
Ligai progresuojant,<br />
atsiranda necikliniai krau-<br />
Gimda su priklausiniais.<br />
SPECIALISTŲ PATARIMAI<br />
javimai ar gausios mėnesinės<br />
prieš menopauzę arba<br />
pasirodo kraujingų išskyrų<br />
ar prasideda kraujavimas iš<br />
lyties organų, praėjus keleriems<br />
arba keliolikai metų<br />
po paskutinių mėnesinių.<br />
75% gimdos vėžio atvejų<br />
amžiaus vidurkis 60 metų.<br />
90% atvejų kraujavimas<br />
prieš menopauzę ar menopauzės<br />
metu yra vienintelis<br />
nusiskundimas. Jei navikas<br />
peraugo į gretimus organus:<br />
šlapimo pūslę, tiesiąją<br />
žarną, priegimdžius, būna<br />
kruvinas šlapimas, kraujavimas<br />
iš tiesiosios žarnos,<br />
šlapimo takų užspaudimas,<br />
sukeliantis inkstų vandenę.<br />
Procesui išplitus į gimdos<br />
priklausinius, atsiranda infiltratų<br />
mažajame dubenyje<br />
ir skausmas.<br />
DIAGNOZĖ. Nustatoma<br />
apklausus ligonę:<br />
atkreipti dėmesį į ligonės<br />
artimų giminaičių ligas, moteriai<br />
atliktų abrazijų histo-<br />
41
<strong>Sveikata</strong> 2005 • 6-7<br />
loginių ir onkocitologinių<br />
tyrimų duomenis, ne lyties<br />
organų ligas, ypač padidėjusį<br />
kraujospūdį ar cukrinį<br />
diabetą. Tyrimas atliekamas<br />
pro makštį, įvertinamas<br />
išskyrų pobūdis, gausumas,<br />
vidinių lyties organų būklė,<br />
gimdos dydis, konsistencija,<br />
paslankumas. Ultragarso tyrimu<br />
per pilvo sieną ar pro<br />
makštį matuojamas gimdos<br />
gleivinės storis. Svarbiausias<br />
tyrimo būdas yra histeroskopija<br />
(gimdos ertmės<br />
apžiūrėjimas iš vidaus pro<br />
42 Mus rasite internete: www.sam.lt<br />
specialų optinį prietaisą<br />
– histeroskopą) ir gimdos<br />
ertmės audinio paėmimas<br />
bei gautos medžiagos histologinis<br />
tyrimas. Ši procedūra<br />
atliekama ligoninėje,<br />
taikant bendrąją intraveninę<br />
nejautrą. Pagalbinis tyrimo<br />
būdas yra gimdos gleivinės<br />
biopsija plastikine kaniule,<br />
atliekamas moterų konsultacijoje.<br />
E N D O M E T R I U M O<br />
VĖŽIO GYDYMAS<br />
Gimdos kūno vėžio gydymo<br />
būdai:<br />
Europos Sąjungoje<br />
kasmet kiaušidžių<br />
vėžiu suserga 17 iš<br />
100 tūkst., o miršta 12 iš<br />
100 tūkst. moterų. Lietuvo-<br />
� pagrindinis gydymo<br />
būdas yra operacija (gimdos<br />
ir jos priedų pašalinimas per<br />
pilvo sieną);<br />
� spindulinis gydymas<br />
(makšties bigės spindulinis<br />
gydymas, nuotolinė dubens<br />
srities radioterapija);<br />
� chemoterapija (endometriumo<br />
vėžio atkryčio,<br />
tolimųjų metastazių gydymui,<br />
nes gimdos gleivinės<br />
vėžys priskiriamas iš dalies<br />
jautriems chemoterapijai<br />
navikams);<br />
� hormonų terapija<br />
je sergamumas ir mirštamumas<br />
nuo šios ligos yra šiek<br />
tiek didesnis (atitinkamai<br />
25 ir 16 šimtui tūkstančių<br />
moterų). Kiaušidžių vėžys<br />
(esant blogai prognozei dėl<br />
ligos išplitimo, ligai progresuojant,<br />
kai ligonės negalima<br />
gydyti kitu būdu).<br />
Gydymas skiriamas atsižvelgiant<br />
į ligos stadiją, jos<br />
išplitimą, naviko diferenciaciją,<br />
pacientės būklę ar gretutinių<br />
ligų sunkumą.<br />
STEBĖJIMAS. Pirmaisiais<br />
ir antraisiais metais<br />
po gydymo moteris tikrinama<br />
kas 3 mėnesius. Trečiais-penktais<br />
metais – kas 6<br />
mėnesius.Vėliau iki 10 metų<br />
– kartą per metus. ▲<br />
Kiaušidžių vėžio diagnostikos ir<br />
gydymo tendencijos<br />
DAIVA VAITKIENĖ<br />
Doc. Daiva Vaitkienė 1988 m. baigė<br />
gydomosios medicinos studijas<br />
Kauno medicinos institute, 1989 m.<br />
- akušerijos ir ginekologijos internatūrą,<br />
o 1991 m. - klinikinę akušerijos<br />
ir ginekologijos ordinatūrą Kauno<br />
medicinos akademijos Akušerijos ir<br />
ginekologijos klinikoje. Nuo 1991 m.<br />
dirbo KMA Akušerijos ir ginekologijos<br />
klinikos asistente, Kauno medicinos<br />
centro gydytoja akušere - ginekologe,<br />
vėliau privačioje klinikoje “Bendroji<br />
medicinos praktika” 1998 m. apgynė<br />
daktaro disertaciją. Nuo 1999 m.<br />
- KMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos<br />
docentė, recenzuojamo žurnalo<br />
„Lietuvos akušerija ir ginekologija“<br />
mokslinė redaktorė. Stažavosi JAV,<br />
Švedijoje. Yra paskelbusi daugiau<br />
kaip 25 spausdintus mokslo darbus,<br />
trys straipsniai – tarptautiniuose<br />
recenzuojamuose žurnaluose. Šiuo<br />
metu - Kauno medicinos universiteto<br />
Akušerijos ir ginekologijos klinikos<br />
docentė, onkoginekologijos sektoriaus<br />
vadovė. Domėjimosi sritys: onkoginekologija,<br />
infekcinės ligos akušerijoje ir<br />
ginekologijoje.<br />
Darbo telefonai: (8-37) 326875, (8-<br />
37) 326215.<br />
El. paštas: daiva.vaitkiene@kmuk.lt<br />
Daiva Vaitkienė.<br />
yra penktas pagal dažnį<br />
tarp visų moterų onkologinių<br />
ligų. Per pastarąjį dešimtmetį<br />
šios ligos atvejų<br />
daugėja ypač tarp vyresnių<br />
moterų, piką pasiekia 65-<br />
69 metų amžiaus grupėje.<br />
Tik 1 proc. epitelinio kiaušidžių<br />
vėžio atvejų diagnozuojama<br />
moterims iki 30<br />
metų amžiaus. Anksti šią<br />
ligą diagnozuoti yra sunku,<br />
todėl net 75 proc. ji nustatoma<br />
III ir IV stadijos. Dėl<br />
šios priežasties kiaušidžių<br />
vėžys yra trečias pagal dažnį<br />
tarp moterų mirštamumo<br />
nuo onkologinių ligų priežasčių<br />
(po krūties ir skrandžio<br />
vėžio).<br />
Veiksniai, turintys<br />
įtakos kiaušidžių<br />
vėžiui atsirasti<br />
Kiaušidžių vėžio riziką<br />
didinantys veiksniai:
• ankstyvos pirmosios<br />
mėnesinės (iki 12 m.);<br />
• vėlyva menopauzė<br />
(vyresnėms kaip 52 m.);<br />
• vyresnis amžius;<br />
• kiaušidžių, krūties<br />
vėžio atvejai šeimoje<br />
(BRCA 1, 2 genų nešiotojos);<br />
• n e v a i s i n g u m a s ,<br />
ovuliacijos stimuliacija;<br />
• negimdžiusios.<br />
Kiaušidžių vėžio riziką<br />
mažinantys veiksniai:<br />
• žindymas krūtimi;<br />
• geriamųjų kontraceptikų<br />
vartojimas;<br />
• nėštumai;<br />
• kiaušidžių pašalinimas<br />
esant nepalankiai<br />
šeimos anamnezei.<br />
Diagnozės<br />
nustatymas<br />
Ligos pradžioje specifinių<br />
kiaušidžių vėžio<br />
simptomų nebūna. Navikui<br />
išplitus pilvo ertmėje, dėl<br />
skysčio kaupimosi didėja<br />
pilvo apimtis, sutrinka tuštinimasis,<br />
šlapinimasis tampa<br />
dažnas ir negausus. Dėl<br />
navikinių ląstelių patekimo<br />
į pleuros ertmę ir šių pokyčių<br />
nulemto pleurito atsiranda<br />
dusulys. Galutinėje<br />
ligos stadijoje progresuoja<br />
žarnyno nepraeinamumas.<br />
Tiksli epitelinio kiaušidžių<br />
vėžio diagnozė gali<br />
būti nustatoma tik atlikus<br />
operaciją ir ištyrus operacijos<br />
metu pašalintus audinius.<br />
Pagrindiniai veiksniai,<br />
nuo kurių priklauso ligos<br />
prognozė ir gydymo taktika:<br />
• ligos stadija;<br />
• naviko diferencia-<br />
cijos (piktybiškumo) laipsnis<br />
(G);<br />
• naviko histologinis<br />
tipas;<br />
• skysčio pilvo ertmėje<br />
buvimas ir jo kiekis;<br />
• sąaugų gausumas;<br />
• naviko kapsulės<br />
peraugimas;<br />
• kapsulės plyšimas.<br />
Atsižvelgiant į šiuos<br />
veiksnius, ankstyvo kiaušidžių<br />
vėžio prognozė gali<br />
būti gera arba bloga.<br />
Ankstyvo (I-II stadijos)<br />
epitelinio<br />
kiaušidžių<br />
vėžio gydymas<br />
Geros prognozės.<br />
Ankstyvam epiteliniam<br />
kiaušidžių vėžiui pakanka<br />
vien chirurginio gydymo.<br />
Operacijos metu šalinama<br />
gimda su priedais ir taukinė,<br />
chirurgiškai nustatoma<br />
stadija. Jaunesnėms pacientėms,<br />
kurioms nustatytas<br />
lokalizuotas palankios histologinės<br />
struktūros vienos<br />
pusės navikas ir kurios pageidauja<br />
išlikti vaisingos,<br />
galima pašalinti tik vienos<br />
pusės kiaušidę ir kiaušintakį.<br />
Manoma, kad atlikus<br />
tokios apimties operaciją,<br />
ligos atkryčių tikimybė nepadidėja.<br />
Jei apžiūrint antra<br />
kiaušidė atrodo pakitusi,<br />
reikia paimti jos audinio<br />
histologiniam tyrimui.<br />
Esant geros prognozės<br />
navikams, papildomo gydymo<br />
neskiriama, nes ir be<br />
jo 94-98 proc. sergančiųjų<br />
po operacijos išgyvena penkerius<br />
metus ir ilgiau. Nėra<br />
vieningos nuomonės tik dėl<br />
G2 diferenciacijos navikų<br />
gydymo. Kadangi tiksliai<br />
SPECIALISTŲ PATARIMAI<br />
1 pav. Kiaušidės papilinė serozinė cistadenokarcinoma. Daug papilinių<br />
išaugų vidiniame auglio paviršiuje.<br />
2 pav. Kiaušidės papilinė cistadenokarcinoma išplitusi už kiaušidės<br />
ribų (ant auglio paviršiaus matyti papilinės išaugos). Kadangi<br />
tokiems navikams nebūdingi jokie ankstyvi simptomai, jie dažnai<br />
nustatomi tik pradėjus didėti pacientės pilvo apimčiai ir jau<br />
išplitę į kitus organus (III-IV stadijų).<br />
3 pav. Metastazinis kiaušidžių vėžys – Krukenbergo metastazės<br />
iš pirminio virškinamojo trakto naviko. Didelis auglys dešiniojoje<br />
kiaušidėje ir matomos metastazės kepenyse.<br />
43
<strong>Sveikata</strong> 2005 • 6-7<br />
įvertinti naviko diferenciacijos<br />
laipsnį yra sunku,<br />
kartais šiais atvejais skiriama<br />
pooperacinė papildoma<br />
chemoterapija.<br />
Blogos prognozės.<br />
Ankstyvo epitelinio kiaušidžių<br />
vėžio gydymas yra<br />
kombinuotas – chirurginis<br />
(gimdos ir kiaušidžių pašalinimas,<br />
chirurginis stadijos<br />
nustatymas) bei pooperacinė<br />
chemoterapija<br />
(3-6 papildomi chemoterapijos<br />
kursai). Operacija<br />
turi būti maksimaliai radikali:<br />
kur tik įmanoma, nepalikti<br />
didesnių kaip 1 cm<br />
skersmens naviko židinių.<br />
Penkerių metų išgyvenamumas<br />
po kombinuoto gydymo<br />
siekia 80 proc., per<br />
penkerius metus naviko<br />
atkrytis nustatomas 25-32<br />
proc. ligonių.<br />
Išplitusio (III-IV<br />
stadijos) epitelinio<br />
kiaušidžių vėžio<br />
gydymas<br />
Išplitęs kiaušidžių vėžys<br />
paprastai pradedamas gydyti<br />
nuo operacijos, kurios<br />
metu stengiamasi pašalinti<br />
naviką ir visus jo židinius<br />
arba, nesant galimybių,<br />
kiek įmanoma sumažinti<br />
jų dydį, pašalinti gimdą<br />
su priedais bei taukinę. Po<br />
operacijos sumažėja naviko<br />
masė, pagerėja bendra<br />
ir imuninė organizmo būklė,<br />
naviko ląstelės tampa<br />
jautresnės chemoterapijai.<br />
Po operacijos skiriama<br />
chemoterapija (6 kursai).<br />
Tais atvejais, kai chirurginė<br />
operacija yra techniškai<br />
neįmanoma, galima pradėti<br />
gydyti nuo chemoterapijos<br />
44 Mus rasite internete: www.sam.lt<br />
– skiriami 3 neoadjuvantinės<br />
chemoterapijos kursai.<br />
Prieš chemoterapiją būtina<br />
nustatyti vėžio žymens<br />
CA-125 koncentraciją pacienčių<br />
kraujo serume, citologiškai<br />
ištirti ascito aspiratą<br />
bei kiaušidžių vėžio<br />
diagnozę patvirtinti histologiškai,<br />
atlikus naviko<br />
biopsiją. Sumažėjus naviko<br />
tūriui ir atsiradus geresnėms<br />
sąlygoms, atliekama<br />
naviko pašalinimo arba jo<br />
apimties sumažinimo operacija,<br />
po kurios skiriami<br />
likusieji chemoterapijos<br />
kursai. Jei po pirminės<br />
operacijos lieka didesnių<br />
nei 1 cm naviko židinių,<br />
po 3 chemoterapijos kursų,<br />
įvertinus klinikinę reakciją<br />
į gydymą, gali būti atliekama<br />
antroji operacija, kurios<br />
metu pašalinami naviko likučiai,<br />
o po operacijos tęsiama<br />
chemoterapija (likę<br />
3 kursai).<br />
Gydymo efektyvumo<br />
vertinimas<br />
CA-125 tyrimas gana<br />
tiksliai atspindi gydymo<br />
efektyvumą ir išgyvenamumą.<br />
Šio vėžio žymens<br />
koncentracija kraujo serume<br />
turėtų būti tiriama<br />
prieš kiekvieną chemoterapijos<br />
ciklą. Po 2-3 chemoterapijos<br />
kursų ir baigus<br />
chemoterapiją (6 kursai)<br />
atliekamas ginekologinis<br />
tyrimas. Jeigu prieš pradedant<br />
gydyti buvo rasta<br />
pakitimų kompiuterinėje<br />
dubens ir pilvo organų tomogramoje<br />
(KT), ją reikia<br />
kartoti po šešių gydymo<br />
kursų. Pacientėms, kurių<br />
bazinėje kompiuterinėje<br />
tomografijoje nebuvo pokyčių,<br />
kartoti tyrimą reikia<br />
tik tuomet, kai atsiranda<br />
klinikinių ar laboratorinių<br />
tyrimų rezultatų pokyčių,<br />
padedančių įtarti ligos progresavimą.<br />
Epitelinio kiaušidžių<br />
vėžio atkryčių<br />
gydymas<br />
Jei recidyvuoja I stadijos<br />
chemoterapija negydytas<br />
kiaušidžių vėžys,<br />
gydymo taktika tokia pati,<br />
kaip pirmą kartą nustatyto<br />
išplitusio kiaušidžių vėžio<br />
– chirurginis gydymas ir<br />
pooperacinė chemoterapija.<br />
Jei recidyvavęs vėžys<br />
yra nedidelis, galima tik<br />
chemoterapija. Jei atkrytis<br />
aptinkamas po epitelinio<br />
kiaušidžių vėžio chemoterapijos,<br />
atsakas į naują<br />
chemoterapijos kursą tuo<br />
geresnis, kuo vėliau pasireiškia<br />
recidyvas.<br />
Atkryčio chemoterapija<br />
pradedama šiais atvejais:<br />
• atsiranda simptomų<br />
ir kliniškai nustatomas<br />
recidyvas;<br />
• nėra simptomų, bet<br />
didėja CA-125 ir kliniškai<br />
nustatomas didesnis nei 2<br />
cm navikas;<br />
• kliniškai naviko<br />
nenustatoma, bet atsiranda<br />
simptomų ir didėja CA-<br />
125.<br />
Chemoterapija netikslinga<br />
tuomet, kai išnaudoti<br />
visi galimi chemoterapijos<br />
preparatų deriniai<br />
– chemoterapijos metu liga<br />
progresuoja, nėra atsako ar<br />
navikas atauga per trumpesnį<br />
nei 4 mėn. laikotarpį.<br />
Šiais atvejais galimas tik<br />
simptominis gydymas.<br />
Chirurginio kiaušidžių<br />
vėžio recidyvo gydymo<br />
rezultatai yra prieštaringi.<br />
Klinikiniai tyrimai parodė,<br />
kad antrinės citoredukcinės<br />
operacijos nepagerina<br />
išgyvenamumo, bet jei<br />
tarpas nuo gydymo pabaigos<br />
iki recidyvo yra didelis,<br />
galima citoredukcinė<br />
operacija ir pooperacinė<br />
chemoterapija. Chirurginė<br />
intervencija taip pat būtina<br />
naviko sukeltam žarnyno<br />
nepraeinamumui gydyti.<br />
Pacientės<br />
stebėjimas<br />
Po gydymo ligonės turi<br />
būti reguliariai tikrinamos:<br />
• pirmuosius dvejus<br />
metus – kas 3 mėnesius (4<br />
kartus per metus);<br />
• trečiais ketvirtais<br />
metais – kas 4-6 mėn.;<br />
• nuo 5 iki 10 m.<br />
– kartą per metus.<br />
Kiekvieno apsilankymo<br />
metu atliekamas ginekologinis<br />
ir CA-125 žymens<br />
tyrimas. Kompiuterinė dubens<br />
ir pilvo organų tomografija<br />
atliekama tuomet,<br />
kai atsiranda simptomų ar<br />
pradeda didėti CA-125 žymens<br />
kiekis. Po ankstyvo<br />
geros prognozės epitelinio<br />
kiaušidžių vėžio tausojančio<br />
chirurginio gydymo<br />
CA-125 tyrimas atliekamas<br />
kas 2 mėn., o dubens ir pilvo<br />
organų KT – kas 6 mėn.<br />
Jei stebėjimo metu CA-125<br />
didėja, bet ligos simptomų<br />
nėra, tikslinga atlikti diagnostinę<br />
laparoskopiją arba<br />
laparotomiją. ▲
VULVOS VĖŽYS<br />
RIČARDAS AUGUSTIS<br />
Vulvos vėžys yra piktybinis<br />
vulvos navikas.<br />
Vulva – tai moters<br />
išoriniai lyties<br />
organai, kuriems<br />
anatomiškai priklauso<br />
gakta, didžiosios<br />
ir mažosios lyties lūpos,<br />
varputė, makšties<br />
prieangis su liaukomis<br />
ir mergystės<br />
plėvė.<br />
Gyd. Ričardas Augustis 1980 m.<br />
baigė Kauno medicinos institutą,<br />
dirbo gydytoju akušeriu- ginekologu<br />
Telšių ligoninėje. 1983- 1985 m.<br />
buvo Telšių moterų konsultacijos<br />
vedėjas. 1985-1987 m. mokėsi<br />
Kauno medicinos instituto akušerijos-ginekologijos<br />
klinikinėje ordinatūroje.<br />
Nuo 1987 m. dirba KMUK<br />
Akušerijos ir ginekologijos klinikoje.<br />
1995 m. suteikta aukščiausia gydytojo<br />
akušerio- ginekologo kvalifikacinė<br />
kategorija.<br />
Pagrindinės domėjimosi sritys: onkoginekologija,<br />
makšties plastinė<br />
chirurgija, ginekologinė endoskopija.<br />
Darbo telefonas: (8-37) 326875.<br />
El. paštas: ric@xxx.lt<br />
Ričardas Augustis.<br />
Ligos priežastys<br />
Vulvos vėžio priežastis<br />
nėra visiškai aiški.<br />
Vulvos vėžys pasitaiko gana<br />
retai, tarp kitų moters<br />
lytinių organų vėžio formų<br />
užima ketvirtąją vietą<br />
ir sudaro apie 5-3 proc.<br />
Dažniau serga vyresnio amžiaus<br />
moterys, sulaukusios<br />
60-70 metų.<br />
Ši liga labai dažnai būna<br />
kartu su sklerozine kerplige,<br />
intraepiteline vulvos neoplazija.<br />
Vulvos vėžio atsiradimui<br />
turi reikšmės infekciniai<br />
faktoriai (žmogaus papilomos,<br />
Herpes simplex II tipo<br />
virusai), genetiniai faktoriai<br />
(aprašyti šeimyniniai vulvos<br />
vėžio atvejai), autoimuninės<br />
būklės.<br />
Ligos eiga<br />
Pirminis navikas dažniausiai<br />
atsiranda didžiosiose<br />
ir mažosiose lyties<br />
lūpose (50 proc. atvejų),<br />
rečiau – užpakalinėje lyties<br />
lūpų jungtyje ir tarpvietėje<br />
(30 proc. atvejų), rečiausiai<br />
– varputės srityje (20<br />
proc. atvejų). 5 proc. atvejų<br />
vulvos vėžys gali prasidėti<br />
keliais atskirais židinukais<br />
vienu metu įvairiose išorinių<br />
lyties organų vietose.<br />
Ligos pradžioje atsiranda<br />
išaugos, primenančios karputes,<br />
spuogelius. Vėlesnėje<br />
ligos stadijoje tai gali būti išvešėjęs<br />
darinys, primenantis<br />
žiedinio kopūsto skiltelę arba<br />
nepaslankus mazgas, kuris<br />
eina gilyn į audinius ir tolydžio<br />
didėja. Vėliau minėtų<br />
darinių paviršiuje atsiranda<br />
viena ar kelios nedidelės<br />
opos. Opos dugnas standus,<br />
kraštai sustorėję. Navikas iš<br />
lėto plinta į šalis, iš jo pradeda<br />
skirtis kraujingos išskyros.<br />
Prisidėjus infekcijai,<br />
išskyros tampa dvokiančios,<br />
pūlingos, kraujingos. Išopėjęs<br />
varputės srities vėžys gali<br />
labai smarkiai kraujuoti.<br />
Iš pradžių jokio skausmo<br />
nebūna, vargina tik įkyrus<br />
niežulys. Vėliau, navikui<br />
išopėjus, pradeda skaudėti.<br />
Skausmas stiprėja šlapinantis,<br />
pakliuvus šlapimui ant<br />
SPECIALISTŲ PATARIMAI<br />
išopėjusio paviršiaus. Vienas<br />
iš vulvos vėžio simptomų<br />
yra sritinių (šlaunų,<br />
kirkšnių, klubinių) limfmazgių<br />
padidėjimas: pati moteris<br />
gali apčiuopti vienpusiai<br />
ar abipus kirkšnių srityje<br />
žirnio, pupos, riešuto ar didesnius<br />
darinius, kurie paprastai<br />
yra neskausmingi,<br />
nelygūs, standūs, gruoblėti,<br />
nepaslankūs, susiliejantys<br />
tarpusavyje ir po truputį augantys.<br />
Plitimo būdai<br />
Vulvos vėžys plinta<br />
trimis būdais: tiesioginiu<br />
būdu, peraugdamas greta<br />
esančius organus (apatinį<br />
makšties trečdalį, šlaplę,<br />
tarpvietę, tiesiąją žarną su<br />
išangės rauku, šlaunų odą);<br />
limfos keliu (vėžio ląstelės,<br />
patekusios į limfagysles,<br />
nunešamos į paviršinius ir<br />
giliuosius kirkšnių limfmazgius,<br />
šlaunų limfmazgius, išorinius<br />
ir vidinius klubinius<br />
limfmazgius, kurie padidėję<br />
sudaro stambius piktybinius<br />
navikus – metastazes, o iš<br />
jų keliauja toliau); krauju į<br />
plaučius, kepenis, kaulus ir<br />
kt. Negydomas vulvos vėžys<br />
nesustabdomai progresuoja<br />
nuo lengviausios link<br />
sunkiausios ligos stadijos.<br />
Ligonė miršta dėl vėžinio<br />
išsekimo, dėl šlapimo takų<br />
45
<strong>Sveikata</strong> 2005 • 6-7<br />
infekcijos sukelto sepsio,<br />
nukraujavimo ir plaučių kamieno<br />
embolijos.<br />
Diagnozės<br />
nustatymas<br />
Tyrimai skirstomi į šias<br />
pagrindines grupes:<br />
1. Tyrimai navikui<br />
diagnozuoti:<br />
• ligonės apklausa;<br />
• išorinių lyties organų<br />
apžiūra;<br />
• vulvoskopija (išorinių<br />
lyties organų gleivinės<br />
apžiūra pro vaizdą didinantį<br />
optinį prietaisą – kolposkopą);<br />
• naviko nuograndų<br />
ir tepinėlių citologinis tyrimas<br />
(PAP testas);<br />
• naviko biopsija (audinių<br />
gabalėlio paėmimas<br />
specialiomis žnyplėmis);<br />
• naviko bioptato<br />
morfologinis tyrimas.<br />
2. Naviko išplitimo<br />
įvertinimas:<br />
• makšties apžiūra;<br />
• apčiuopa per makš-<br />
46 Mus rasite internete: www.sam.lt<br />
tį ir tiesiąją žarną, čiuopiami<br />
kirkšnių limfmazgiai;<br />
• cistoskopija (optinis<br />
prietaisas su šviesos<br />
šaltiniu įvedamas į šlaplę ir<br />
šlapimo pūslę, kurios apžiūrimos<br />
iš vidaus);<br />
• rektoskopija (specialiu<br />
optiniu prietaisu, įvestu<br />
į tiesiąją žarną, iš vidaus<br />
apžiūrima tiesiosios žarnos<br />
gleivinė);<br />
• krūtinės ląstos rentgenogramos;<br />
• ultragarsinis vidinių<br />
lyties organų, viršutinės<br />
pilvo dalies tyrimas.<br />
3. Bendrieji tyrimai:<br />
• bendras kraujo tyrimas;<br />
• biocheminis kraujo<br />
tyrimas;<br />
• šlapimo tyrimas;<br />
• elektrokardiograma;<br />
• elektrolitų kraujo<br />
serume nustatymas ir kt.<br />
Svarbiausi tyrimai, patvirtinantys<br />
vulvos vėžio<br />
Pasakykite penkiolikmetei mergaitei, kad ji rytoj mirs. „Kokia<br />
kvailystė“, - ji atsakys. Štai kas yra jaunystė.<br />
L.Tolstojus<br />
Dvasios jaunystė amžina, o amžinybė – tai jaunystė.<br />
Žanas Polis<br />
Jei jaunystė žinotų, o senatvė galėtų!<br />
A.Etjenas<br />
Gyvenimo trumpumo mes negauname, o pasidarome jį patys.<br />
Seneka<br />
Visas gyvenimas - tik sapnas.<br />
Kalderonas<br />
Mokslas yra organizuotas žinojimas. Išmintis yra organizuotas<br />
gyvenimas.<br />
I.Kantas<br />
Gyvenimas yra tai, kas vyksta, kol jūs esate užsiėmęs kitais darbais.<br />
Dž.Lenonas<br />
Senatvėje nieko nereikia saugotis taip kaip tinginystės ir dykinėjimo.<br />
Seneka<br />
Nedidelis menas pasenti, menas - įveikti senatvę.<br />
J.V.Gėtė<br />
diagnozę, yra vulvoskopija<br />
ir naviko biopsija su audinių<br />
morfologiniu ištyrimu.<br />
Gydymas<br />
Gydymas priklauso<br />
nuo ligos stadijos, piktybinio<br />
naviko išplitimo, ligonės<br />
amžiaus ir gretutinių<br />
ligų. Gydymas yra kombinuotas:<br />
tai chirurginis<br />
gydymo būdas (operacija)<br />
ir spindulinis gydymas .<br />
Gali būti pašalinami išoriniai<br />
lyties organai arba<br />
ligos židinys išpjaunamas<br />
sveikų audinių ribose. Ar<br />
skiriamas spindulinis gydymas<br />
po operacijos, priklauso<br />
nuo ligos sunkumo.<br />
Jei dėl kokių nors priežasčių<br />
(senyvo amžiaus, ligonės<br />
nesutikimo, sunkių gretutinių<br />
organizmo ligų ir t.t.)<br />
operacijos atlikti negalima,<br />
tuomet taikomas spindulinis<br />
gydymas, nors, medicinos<br />
literatūros duomenimis,<br />
vien spindulinis gydymas<br />
retai būna efektyvus.<br />
Stebėjimas<br />
po gydymo<br />
Pacientės po gydymo<br />
stebimos moterų konsultacijoje.<br />
Kiekvieno vizito metu<br />
atliekami šie tyrimai:<br />
• vulvoskopija;<br />
• vulvos nuograndų<br />
ir tepinėlių citologinis tyrimas<br />
(PAP testas);<br />
• makšties apžiūra;<br />
• apčiuopa per makštį<br />
ir tiesiąją žarną;<br />
• prireikus, atliekami<br />
kiti papildomi tyrimai.<br />
Profilaktika<br />
Vulvos vėžio profilaktika<br />
– tai ankstyva ikivėžinių<br />
ligų diagnostika ir jų savalaikis<br />
gydymas. Pastebėjusios<br />
minėtus vulvos vėžio<br />
požymius, neatidėliodamos<br />
jau rytoj pat keliaukite pas<br />
savo ginekologą. Tik gydytojas<br />
gali nustatyti tikrąją<br />
ligos diagnozę ir atskirti ją<br />
nuo kitų ligų. ▲<br />
Kol mes jauni, naudingi būna ir paklydimai, tik neverta jų tampyti<br />
su savimi iki pat senatvės.<br />
J.V.Gėtė<br />
Tikras dosnumas ateičiai yra viską atiduoti dabarčiai.<br />
A.Kamiu<br />
Kaip turi būti sunku gyventi vien tuo, ką žinai ir ką atmeni, neturint<br />
ko tikėtis.<br />
A.Kamiu<br />
Kai protas mus palieka nežinioje, tenka atsiduoti likimo valiai.<br />
Seneka<br />
Šykštumas kilnus tik eikvojant laiką.<br />
Seneka<br />
Jaunystė dažnai nesuvokia savo poelgių prasmės.<br />
R.Tagorė<br />
Kartą gyvenime Fortūna beldžiasi į kiekvieno žmogaus duris, bet<br />
žmogus dažniausiai tuo metu sėdi kaimyninėje smuklėje ir negirdi<br />
jos beldimo.<br />
M.Tvenas<br />
Kiekviena diena yra vakarykštės mokinė.<br />
Publilijus<br />
Siras
Ultragarsinis vaisiaus tyrimas<br />
DAIVA<br />
SIMANAVIČIŪTĖ,<br />
REGINA<br />
MAČIULEVIČIENĖ<br />
Dr. Daiva Simanavičiūtė 1993 m.<br />
baigė Kauno medicinos akademijos<br />
Medicinos fakultetą, dirbo KMUK<br />
gydytoja-rezidente. 1998-2002 m.<br />
mokėsi KMU Akušerijos ir ginekologijos<br />
doktorantūroje. Domėjimosi<br />
sritis: doplerometriniai tyrimai<br />
akušerijoje ir ginekologijoje, vaisiaus<br />
apsigimimų diagnostika, reprodukcinė<br />
imunologija. Stažavosi Danijos,<br />
Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos ir<br />
Maskvos klinikose. Šiuo metu dirba<br />
Kauno medicinos universiteto<br />
klinikų Akušerijos ir ginekologijos<br />
klinikoje Sepsinės ginekologijos<br />
sektoriuje, dėsto KMU ir Kauno<br />
kolegijoje. Paskelbė 6 mokslinius<br />
straipsnius.<br />
Darbo tel.: (8-37) 326591, el. paštas:<br />
daivsima@hotmail.com<br />
Gyd. Regina Mačiulevičienė 1988<br />
m. baigė Kauno medicinos institutą,<br />
1987 m. – akušerijos ir ginekologijos<br />
specialybės internatūrą. Nuo<br />
1989 metų dirba Kauno medicinos<br />
universiteto Akušerijos ir ginekologijos<br />
klinikoje gydytoja akušere<br />
– ginekologe. Pagrindinės mokslinio<br />
darbo sritys – ultragarsinė diagnostika<br />
akušerijoje, doplerometrinis<br />
gimdos ir vaisiaus kraujotakos tyrimas.<br />
Stažavosi Islandijoje, Švedijoje,<br />
Danijoje. Šiuo metu dirba KMU<br />
Akušerijos ir ginekologijos klinikos<br />
Akušerijos skyriaus Nėštumo patologijos<br />
sektoriaus vadove, KMU<br />
asistente.<br />
Darbo telefonai: (8-37) 326871,<br />
(8-37) 326627.<br />
El. paštas: ragina@takas.lt<br />
Daiva Simanavičiūtė. Regina Mačiulevičienė.<br />
Techninių mokslų<br />
pasiekimai pastaraisiais<br />
dešimtmečiais<br />
neatpažįstamai pakeitė medicinos<br />
galimybes, ypač<br />
diagnostikos priemones.<br />
Šiuolaikinė akušerinė priežiūra<br />
neįsivaizduojama be<br />
ultragarsinio vaisiaus tyrimo.<br />
1 pav. Keturios nėštumo savaitės<br />
(2 savaitės po kiaušinėlio<br />
apvaisinimo), dvyniai.<br />
Lietuvos Respublikos<br />
sveikatos apsaugos ministerija<br />
rekomenduoja atlikti<br />
bent du vaisiaus ultragarsinius<br />
tyrimus kiekvienai<br />
nėščiajai: 18-20-tą nėštumo<br />
savaitę ir 30-32-ą nėštumo<br />
savaitę. Pirmojo tyrimo<br />
svarbiausias tikslas yra nustatyti,<br />
ar vaisius vystosi<br />
normaliai, ar jam nėra su<br />
gyvybe nesuderinamų vystymosi<br />
ydų, antrasis tyrimas<br />
2 pav. Šešios nėštumo savaitės,<br />
jau matyti tokio dydžio<br />
embriono širdies veikla.<br />
SPECIALISTŲ PATARIMAI<br />
padeda pastebėti vėlyvuosius<br />
vaisiaus raidos sutrikimus,<br />
taip pat įvertinti, ar<br />
vaisius auga proporcingai<br />
nėštumo trukmei. Prireikus,<br />
ultragarsiniai tyrimai atliekami<br />
žymiai dažniau.<br />
Ultragarsiniai tyrimai<br />
gali būti atliekami visų lygių<br />
gydymo įstaigose, bet<br />
labai svarbu, kokios kartos<br />
ultragarsine aparatūra yra<br />
tiriama, nes senesnių ultragarso<br />
aparatų vaizdo kokybė<br />
skiriasi nuo šiuolaikinių, be<br />
to, įrodyta, kad diagnostikai<br />
labai svarbi gydytojo patirtis,<br />
jo atliekamų tyrimų per<br />
metus skaičius.<br />
Ultragarsinė aparatūra<br />
leidžia mums stebėti visus<br />
embriono ir vaisiaus vystymosi<br />
etapus. Jau trečiąją savaitę<br />
po apvaisinimo galima<br />
matyti gemalo pūslytę gimdoje,<br />
atskirti, ar nėštumas<br />
ne daugiavaisis, diagnozuoti<br />
nėštumą ne gimdoje (1 pav.).<br />
3 pav. Devynių nėštumo savaičių<br />
embrionas, jau galima aiškiai<br />
matyti kūno dalis.<br />
47
<strong>Sveikata</strong> 2005 • 6-7<br />
4 a, b pav. 11 ir 19 nėštumo savaičių vaisius čiulpia nykštį.<br />
Vaisiaus širdis pradeda<br />
plakti 17-tą embriogenezės<br />
dieną, ultragarsu jos veiklą<br />
galima pastebėti 6-tą nėštumo<br />
savaitę. Gemalas ypač<br />
jautrus įvairiems žalingiems<br />
faktoriams pirmąsias 8-10<br />
dienų po apvaisinimo (embriotoksinis<br />
veikimas) ir iki<br />
8 sav. po apvaisinimo (teratogeninis<br />
poveikis) (2 pav.).<br />
Aštuonių savaičių embrionas<br />
yra 3-4 cm ilgio,<br />
turi visus svarbiausius vidaus<br />
organus, nors jie dar<br />
nepakankamai išsivystę,<br />
formuojasi stuburas, lyties<br />
organai, kraujagyslėse atsiranda<br />
eritrocitų. Devynių<br />
savaičių vaisius refleksiškai<br />
juda, nors nėščioji to nejaučia.<br />
Nuo 13 savaitės susiformuoja<br />
čiulpimo, o nuo<br />
14 – rijimo refleksas, vaisius<br />
gali šlapintis. Pirmosios privalomos<br />
ultragarsinės patikros<br />
metu jau galima nustatyti<br />
vaisiaus lytį, smulkiai<br />
apžiūrėti vaisiaus vidaus<br />
organus.<br />
Prireikus tiksliau įver-<br />
48 Mus rasite internete: www.sam.lt<br />
7 pav. Virkštelės arterijos kraujo<br />
tėkmės vaizdas.<br />
tinti vaisiaus būklę, tiriame<br />
vaisiaus vandenų kiekį, ultragarsu<br />
stebime vaisiaus<br />
judesius, nustatome virkštelės,<br />
vaisiaus smegenų ir kitų<br />
organų kraujotaką.<br />
Ultragarsinis kraujotakos<br />
vaizdas (spalvotosios ar pulsinės<br />
doplerometrijos pagalba)<br />
gaunamas registruojant<br />
kraujo ląstelių (leukocitų,<br />
eritrocitų) judėjimą. Siekdamas<br />
užfiksuoti kraujo judėjimą,<br />
ultragarsinis aparatas<br />
skleidžia seriją impulsų.<br />
Kraujo tėkmę tikslinga<br />
tirti virkštelės arterijoje, kai<br />
yra sulėtėjęs vaisiaus augimas,<br />
ir kitais atvejais, kai<br />
Tai, kas galėjo būti duota, gali būti ir atimta.<br />
Publilijus Siras<br />
Gyvenimui reikia judesių.<br />
Aristotelis<br />
Mes ne tam gyvename, kad valgytume, o valgome tam, kad<br />
gyventume.<br />
Sokratas<br />
Yra trys draugų rūšys: draugai, kurie jus myli, draugai, kurie jums<br />
abejingi, ir draugai, kurie jūsų nekenčia. N.G. de Šamforas<br />
5 pav. 18 nėštumo savaičių vyriškos<br />
lyties vaisius.<br />
8 pav. Vaisiaus smegenų kraujotakos<br />
vaizdas.<br />
reikia patikslinti vaisiaus<br />
būklę.<br />
Vidurinės smegenų arterijos<br />
kraujotaka svarbi esant<br />
sulėtėjusiam vaisiaus augimui<br />
ar tiriant dėl vaisiaus<br />
mažakraujystės; taip pat<br />
įtariant negimusio vaisiaus<br />
infekciją.<br />
Tiriant dėl įgimtų širdies<br />
defektų, labai svarbūs įvairūs<br />
širdies kraujotakos parametrai.<br />
Taip pat galima tirti kraujo<br />
tėkmę vaisiaus inkstų,<br />
plaučių, vainikinių arterijų,<br />
kai yra sulėtėjęs vaisiaus augimas;<br />
blužnies arterijų (Rh<br />
izoimunizacijos atvejais,<br />
vertinant mažakraujystę);<br />
plaučių arterijų, vertinant<br />
6 pav. 36 nėštumo savaičių<br />
vaisiaus veidas.<br />
9 pav. Vaisiaus širdies kraujo<br />
tėkmė.<br />
plaučių būklę; vaisiaus venų<br />
(apatinėje tuščiojoje, virkštelės<br />
ar smegenų), kai yra<br />
sulėtėjęs vaisiaus augimas.a<br />
Gimdos arterijų kraujotakos<br />
tyrimas pirmąją nėštumo<br />
pusę padeda prognozuoti,<br />
ar vėliau nėštumo metu<br />
nesivystys sunkios nėštumo<br />
komplikacijos (preeklampsija<br />
ir vaisiaus augimo sulėtėjimas).<br />
Gimdos arterijų<br />
kraujotakos tyrimas taip<br />
pat svarbus nustatant nepakankamo<br />
vaisiaus augimo<br />
priežastis bei prognozuojant<br />
nėštumo baigtį komplikuoto<br />
nėštumo atvejais. ▲<br />
Gyvenimas yra komedija tam, kuris mąsto, ir tragedija<br />
tam, kas jaučia.<br />
Epikūras<br />
Kai nereiški gyvenimui jokių pretenzijų, tai viskas, ką tik gauni, yra<br />
dovana.<br />
E.M.Remarkas<br />
Mėgstu gyvenimą. Čia yra ką veikti.<br />
R.Šeiksas
Numatomas naujas<br />
ES struktūrinių<br />
fondų paramos<br />
bendrosios<br />
praktikos gydytojams<br />
etapas<br />
Šiauliuose vyko Sveikatos<br />
apsaugos ministerijos surengtas<br />
seminaras, kuriame buvo<br />
pristatytos galimybės gauti<br />
Europos Sąjungos struktūrinių<br />
fondų paramą pagal<br />
Bendrojo programavimo dokumento<br />
(BPD) 1.4 priemonės<br />
veiklos sritį „Bendrosios<br />
praktikos gydytojų paslaugų<br />
infrastruktūros plėtra ir modernizavimas“.<br />
Kvietimą<br />
teikti paraiškas numatoma<br />
skelbti birželio mėnesį.<br />
Šiame etape teikti paraiškas<br />
bus kviečiamos tiek privačios,<br />
tiek viešosios Klaipėdos,<br />
Tauragės, Marijampolės,<br />
Šiaulių ir Telšių apskričių<br />
bei Raseinių rajono sveikatos<br />
priežiūros įstaigos. Pareiškėjais<br />
taip pat gali būti ir<br />
juridiniai asmenys, turintys<br />
savivaldybės tarybos leidimą<br />
steigti pirminės sveikatos<br />
priežiūros įstaigą, apskričių<br />
viršininkų administracijos bei<br />
savivaldybės.<br />
Numatoma teikti finansinę<br />
paramą tiems pareiškėjams,<br />
kurie ketina modernizuoti<br />
BPG paslaugas teikiančias<br />
įstaigas, suremontuoti jų patalpas,<br />
įsigyti naują medi-<br />
“Aktualios informacijos” skyrelį tvarko<br />
sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai<br />
ODETA RIMKEVIČIŪTĖ<br />
Tel. (8-5) 266 14 15.<br />
El. paštas: odeta.rimkeviciute@sam.lt<br />
cininę įrangą, kompiuterinę<br />
įrangą, automobilius, steigti<br />
naujus bendrosios praktikos<br />
gydytojo kabinetus. Į ES paramą<br />
negali pretenduoti norintys<br />
įsigyti ar statyti naujas<br />
patalpas, kuriose įkurdintų<br />
bendrosios praktikos gydytojo<br />
kabinetus. Projekto sėkmę<br />
gali lemti tinkamai numatytos<br />
ir pagal rinkos kainas apskaičiuotos<br />
planuojamos išlaidos.<br />
Pirmajame paraiškų teikimo<br />
etape, vykusiame Klaipėdos,<br />
Tauragės ir Marijampolės<br />
apskrityse iš 66 pateiktų paraiškų<br />
finansinė parama skirta<br />
47, 19 paraiškų buvo atmesta<br />
dėl netinkamo parengimo. Pateiktus<br />
projektus vertina VšĮ<br />
,,Centrinė projektų valdymo<br />
agentūra“, paraiškų atranką<br />
vykdo Sveikatos apsaugos<br />
ministerijos Projektų atrankos<br />
komitetas. Projektai vertinami<br />
pagal keletą svarbiausių<br />
kriterijų – kompleksiškumą,<br />
paslaugų kokybės gerinimą,<br />
projekto rezultatų tęstinumo<br />
užtikrinimą ir kt. Daugiau<br />
balų vertinant paraišką bus<br />
skiriama įstaigoms, kurios<br />
aptarnauja kaimo gyventojus.<br />
Pirmame etape, geriausiai<br />
įvertintas projektas iš 100 balų<br />
surinko 97, mažiausiai ES<br />
struktūrinių fondų finansavimą<br />
gavęs pareiškėjas surinko<br />
70,1 balo.<br />
Visą naujojo kvietimo<br />
teikti paraiškas dokumentaciją,<br />
kuri bus patvirtinta iki<br />
liepos 1d., bus galima rasti interneto<br />
svetainėse www.sam.<br />
lt ir www.cpva.lt.<br />
SAM Ryšių su visuomene<br />
skyrius<br />
Per maistą<br />
plintančios<br />
užkrečiamosios<br />
ligos Lietuvoje:<br />
kaip jų išvengti?<br />
Nepaisant maisto gamybos<br />
technologijų tobulinimo,<br />
tiekiamo geriamojo vandens<br />
kokybės gerinimo, didesnio<br />
visuomenės higieninio išprusimo,<br />
per maistą plintančių<br />
užkrečiamųjų ligų problema<br />
Lietuvoje išlieka aktuali.<br />
Kaip pranešė Užkrečiamųjų<br />
ligų profilaktikos ir<br />
kontrolės centro direktorius<br />
Bronius Morkūnas, vidutiniškai<br />
kasmet užregistruojama<br />
10 - 15 tūkstančių šių infekcinių<br />
ligų atvejų. Užkrečiamųjų<br />
ligų valstybės registre per<br />
keturis šių metų mėnesius šalyje<br />
užregistruoti 5467 ūmių<br />
žarnyno užkrečiamųjų ligų<br />
bei toksinių infekcijų atvejai.<br />
Palyginti su praėjusių metų<br />
tuo pačiu laikotarpiu bendras<br />
susirgimų skaičius padidėjo<br />
12 procentų.<br />
Šiais metais Užkrečiamųjų<br />
ligų profilaktikos ir kontrolės<br />
centras gavo 105 pranešimus<br />
apie žarnyno užkrečiamųjų li-<br />
AKTUALI INFORMACIJA<br />
gų protrūkius, kuriuose buvo<br />
užregistruota 416 susirgimų<br />
šiomis ligomis atvejų (protrūkis<br />
– tai įvykis, kai 2 ir daugiau<br />
asmenų suserga ta pačia<br />
užkrečiamąja liga ir yra nustatytas<br />
ar įtariamas bendras<br />
užsikrėtimo būdas). 72 tokie<br />
atvejai kilo namų aplinkoje,<br />
kiti 33 protrūkiai užregistruoti<br />
ikimokylinėse vaikų ugdymo<br />
įstaigose, vaikų globos<br />
namuose, asmens sveikatos<br />
priežiūros įstaigose, taip pat<br />
susiję su vartotu maistu maitinimo<br />
įstaigose.<br />
Infekcinių ligų židinių<br />
epidemiologinio tyrimo duomenų<br />
analizė rodo, kad dažniausia<br />
maistu plintančių infekcinių<br />
ligų protrūkių priežastis<br />
yra netinkamas šiluminis<br />
maisto paruošimas, netinkamas<br />
jo laikymas, kryžminis<br />
maisto užteršimas tvarkymo<br />
vietose, asmens higienos stoka,<br />
netinkamas maisto tvarkymo<br />
inventoriaus, indų plovimas<br />
bei aplinkos valymas.<br />
Nereti atvejai, kai susirgimai<br />
ta pačia infekcine liga išplinta<br />
ligonio aplinkoje dėl asmens<br />
higienos nepaisymo.<br />
Per maistą plintančios<br />
užkrečiamosios ligos turi<br />
sezoninį pobūdį. Virusinių<br />
žarnyno infekcijų daugiausia<br />
užregistruojama žiemą ir<br />
ankstyvą pavasarį, bakterinės<br />
etiologijos infekcijomis (šigelioze,<br />
salmonelioze, kampilobakterioze<br />
ir kt.) dažniau<br />
49
<strong>Sveikata</strong> 2005 • 6-7<br />
sergama šiltuoju metų laiku,<br />
t.y. vasarą – rudenį.<br />
Todėl atšilus orams galima<br />
tikėtis, kad padaugės per<br />
maistą plintančių infekcinių<br />
ligų. Šias ligas sukeliančios<br />
bakterijos šiltomis oro sąlygomis<br />
gali ilgai išgyventi aplinkoje,<br />
o patekusios į maisto<br />
produktus – daugintis. Kai<br />
kurios bakterijos, besidauginančios<br />
maiste, gali gaminti<br />
toksiną, kuris ir yra apsinuodijimo<br />
maistu priežastis. Didelę<br />
riziką užsikrėsti maistu<br />
gamtoje turi poilsiautojai,<br />
kai greitai gendantis maistas<br />
(karšto rūkymo mėsa, žuvis,<br />
dešros, pieno produktai ir kt.)<br />
kelias valandas laikomi 20°C<br />
ir aukštesnėje temperatūroje.<br />
Susirgti užkrečiamosiomis<br />
ligomis galima ir per atvirų<br />
vandens telkinių vandenį, užterštą<br />
žmonių fekalijomis ir<br />
šlapimu.<br />
Pateikiame keletą pagrindinių<br />
patarimų, kaip išvengti<br />
minėtų ligų, ypač atšilus<br />
orams.<br />
Gerai šiluminiu būdu<br />
apdoroti<br />
► Gyvūninės kilmės<br />
produktus būtina gerai išvirti<br />
ar iškepti. Yra žinoma, kad<br />
kai mėsos temperatūra pasiekia<br />
+78 o C, mikrobai žūva.<br />
► Kiaušinius valgyti<br />
kietai virtus ar keptus.<br />
► Žalią pieną ar iš jo<br />
pagamintus produktus, ypač<br />
pirktus turgavietėse, būtina<br />
pakaitinti.<br />
„Nesukryžiuoti“<br />
► Maistą gaminti<br />
taip, kad mikrobai, esantys<br />
žaliuose produktuose, nepatektų<br />
į jau paruoštą maistą.<br />
Todėl kiekvieną kartą būtina<br />
plauti rankas po žalios mėsos<br />
dorojimo, taip pat įrankius,<br />
stalų paviršius, lenteles, ant<br />
kurių buvo dorota žalia mėsa,<br />
paukštiena.<br />
► Stengtis, kad šaldy-<br />
50 Mus rasite internete: www.sam.lt<br />
tuve laikomi gatavi maisto<br />
produktai nesiliestų su žaliais,<br />
o skystis nuo atitirpinamos<br />
mėsos nelašėtų ant kitų<br />
produktų.<br />
Atvėsinti<br />
► Maistą laikyti šaldytuve,<br />
kad būtų išvengta jame<br />
esamų bakterijų dauginimosi.<br />
► Paruoštą maistą reikėtų<br />
kuo greičiau suvartoti, o<br />
nesuvalgytą ar iš anksto paruoštą<br />
maistą reikia padėti į<br />
šaldytuvą, nes kambario temperatūroje<br />
bakterijos sparčiai<br />
dauginasi. Ligą paprastai sukelia<br />
pakankamai didelis patekusių<br />
su maistu bakterijų<br />
kiekis.<br />
► Ilgiau laikytą šaldytuve<br />
maistą prieš vartojimą<br />
būtina gerai pakaitinti.<br />
Plauti, valyti<br />
► Daugumą bakterijų<br />
galima pašalinti įprastomis<br />
priemonėmis, t. y. muilu ir<br />
vandeniu. Todėl visada būtina<br />
plauti rankas ne tik prieš<br />
valgio gaminimą, bet dar dažniau<br />
– jį gaminant.<br />
► Kuo dažniau plauti,<br />
valyti virtuvės stalo, pjaustymo<br />
lentelių paviršius bei įrankius.<br />
Žalią mėsą, daržoves<br />
ar gatavus produktus geriau<br />
pjaustyti ant atskirų lentelių.<br />
► Nuolat dezinfekuoti<br />
kempinėles, šluostes. Tai galima<br />
padaryti virinant, pamerkiant<br />
į buityje naudojamus<br />
dezinfekuojančius tirpalus.<br />
► Vaisius, daržoves,<br />
kiaušinius, žalią mėsą kruopščiai<br />
plauti po tekančiu vandeniu.<br />
Kopūstų, salotų viršutinius<br />
lapus geriau nuimti.<br />
Kita<br />
► Nereikėtų užkandžiauti<br />
gatvėse, kioskuose<br />
prekiaujamais pyragėliais su<br />
mėsa ar dešrelėmis, vengti<br />
kreminių konditerinių gaminių.<br />
► Perkant maistą, visada<br />
pravartu atkreipti dėme-<br />
sį į realizavimo datą.<br />
► Ruošiantis į kelionę<br />
ar į gamtą, patartina įsidėti<br />
negreitai gendančių maisto<br />
produktų arba maistą laikyti<br />
termoiziliacinėse dėžėse.<br />
► Saugoti maistą nuo<br />
musių ir graužikų.<br />
► Maistui vartoti tik<br />
švarų geriamąjį vandenį.<br />
► Maudantis jūroje,<br />
ežere ar upėje, stengtis, kad<br />
vanduo nepatektų į burną.<br />
Jeigu nepavyko išvengti<br />
kurios nors maistu plintančios<br />
infekcinės ligos, pajutus<br />
pirmuosius ligos požymius<br />
(pykinimą, vėmimą, viduriavimą,<br />
pilvo skausmus, karščiavimą),<br />
būtina kuo skubiau<br />
kreiptis į gydytoją.<br />
Ryšių su visuomene<br />
skyrius<br />
Pasaulinė diena<br />
be tabako – 2005<br />
Gegužės 31-ąją minėtos<br />
Pasaulinės dienos be tabako<br />
tema – „Sveikatos priežiūros<br />
specialistų vaidmuo, vykdant<br />
tabako kontrolę”. Jos tikslas<br />
– paskatinti medikus kuo aktyviau<br />
dalyvauti sveikos gyvensenos<br />
ugdymo ir rūkymo<br />
profilaktikos veikloje. Pasaulinė<br />
diena be tabako prasidėjo<br />
Europos Komisijos inicijuojamos<br />
kampanijos ,,HELP – už<br />
gyvenimą be tabako” etapu,<br />
kurio metu vyko itin aktyvi<br />
agitacija prieš rūkymą visų 25<br />
ES valstybių televizijose.<br />
Šiuo metu pasaulyje apie<br />
1,3 milijardo žmonių rūko ir<br />
4,9 milijono žmonių kasmet<br />
miršta nuo rūkymo sukeltų<br />
ligų. Pusė visų rūkančiųjų ateityje<br />
neišvengs ligų, kurias<br />
sukelia tabakas. Prognozuojama,<br />
kad 2030 metais nuo<br />
rūkymo mirs vienas iš šešių<br />
suaugusiųjų planetos gyventojų.<br />
Nors beveik 70% šių<br />
mirčių įvyksta besivystančiose<br />
šalyse, rūkymas vis dar<br />
lieka pagrindine sveikatos<br />
problema Europoje ir antra<br />
mirties priežastimi pasaulyje,<br />
pirmaujanti tarp visų mirties<br />
priežasčių, kurių galima išvengti.<br />
Pasaulio politikų ir įstatymų<br />
leidėjų pareiga – apsaugoti<br />
visuomenės sveikatą.<br />
Tačiau visuomenė ir ypač<br />
gydytojai taip pat turi aktyviai<br />
dalyvauti rūkymo prevencijos<br />
procesuose. Kadangi<br />
gydytojai nuolat palaiko ryšį<br />
su pacientais, jie turi didesnes<br />
galimybes padėti žmonėms<br />
pakeisti savo elgesį. Jie gali<br />
patarti ir atsakyti į rūpimus<br />
klausimus, susijusius su rūkymo<br />
pasekmėmis, padėti<br />
pacientams mesti rūkyti ir<br />
perspėti vaikus bei jaunuolius<br />
apie rūkymo pavojus. Studijos<br />
parodė, kad net ir trumpa<br />
konsultacija apie rūkymo pavojų<br />
ir metimo rūkyti svarbą<br />
yra vienas iš efektyviausių<br />
metodų mažinant rūkymą.<br />
Gydytojams tenka itin<br />
svarbus vaidmuo rūkymo<br />
prevencijos procese. Jie gali<br />
individualiai mokyti žmones<br />
sveikos gyvensenos.<br />
Visuomeniniu lygiu jie gali<br />
inicijuoti ir remti rūkymo<br />
viešose vietose uždraudimą,<br />
kurti įstaigas, kuriose pagalbą<br />
gautų visi norintys atsikratyti<br />
žalingų sveikatai įpročių.<br />
Sveikatos priežiūros specialistai<br />
gali prisidėti prie nacionalinių<br />
ir tarptautinių tabako<br />
kontrolės iniciatyvų, skatinat<br />
įstatymų prieš rūkymą leidybą,<br />
remti Pasaulio sveikatos<br />
organizacijos veiksmus. Patys<br />
gydytojai taip pat turėtų<br />
būti asmeniniu sveikos gyvensenos<br />
pavyzdžiu.<br />
Norėdami išlaikyti savo<br />
kvalifikaciją, gydytojai tu-
i nuolat atnaujinti žinias ir<br />
įgūdžius. Studentų ir jaunų<br />
gydytojų mokymai suteikti<br />
pagalbą žmonėms, norintiems<br />
mesti rūkyti, yra būtini.<br />
Visuomenės, ypač vaikų ir<br />
paauglių, švietimas yra svarbiausia<br />
veiklos, nukreiptos<br />
prieš rūkymą, dalis, kurioje<br />
pagrindinis vaidmuo skiriamas<br />
medikams.<br />
Medicinos darbuotojai<br />
yra labai svarbūs tabako kontrolės<br />
procese. Visuomeninių<br />
medicinos organizacijų nuomonė<br />
yra reikšminga įstatymų<br />
leidėjams bei visuomenės<br />
sprendimams. Tačiau šioms,<br />
medikus vienijančioms organizacijoms,<br />
reikalinga tiek<br />
vyriausybių, tiek visuomenės,<br />
tiek ir pačių medikų parama.<br />
Daugiau informacijos<br />
Apie Europos Sąjungoje vykdomą<br />
tabako kontrolės ir rūkymo<br />
prevencijos veiklą:<br />
h t t p : / / e u r o p a . e u . i n t /<br />
comm/health/ph_determinants/life_style/Tobacco/tobacco_en.htm<br />
Sveikatos apsaugos ministerijos<br />
interneto svetainėje:<br />
www.sam.lt<br />
Ryšių su visuomene<br />
skyrius<br />
Tirs visuomenės<br />
požiūrį į rūkymą<br />
restoranuose, kavinėse<br />
ir baruose<br />
Sveikatos apsaugos ministerija<br />
inicijavo apklausą,<br />
kuria siekiama nustatyti visuomenės<br />
požiūrį į rūkymą<br />
restoranuose, kavinėse, baruose<br />
ir kitose žmonėms aptarnauti<br />
skirtose patalpose.<br />
Lietuvos gyventojų apklausa<br />
vyko birželio 8 – 14 dienomis.<br />
Rūkymas yra viena iš didžiausių<br />
išvengiamų mirties<br />
priežasčių pasaulyje. Kasmet<br />
pasaulyje nuo tabako sukeltų<br />
ligų miršta apie 4,9 mln.<br />
žmonių. Lietuvoje rūkymas<br />
sąlygoja apie 7000 mirčių<br />
kasmet. Neabejotinai įrodyta<br />
ir pasyvaus rūkymo žala.<br />
Bendras niekada nerūkiusių,<br />
tačiau gyvenančių su rūkaliais<br />
mirtingumas padidėja<br />
15 proc. Tyrimai parodė, kad<br />
moterys, gyvenančios šeimoje<br />
su rūkančiu vyru dvigubai<br />
dažniau rizikuoja susirgti<br />
plaučių vėžiu nei moterys,<br />
kurios nerūko ir gyvena nerūkančiose<br />
šeimose. Pasyvus<br />
rūkymas 25-30 proc. padidina<br />
išeminės širdies ligos riziką ir<br />
keturis kartus padidina riziką<br />
susirgti plaučių vėžiu.<br />
Toks pat poveikis gresia ir<br />
barų, restoranų, kavinių ir kitų<br />
žmonėms aptarnauti skirtų<br />
patalpų darbuotojams, kurie<br />
yra priversti kvėpuoti tabako<br />
dūmais užterštu oru savo<br />
darbo vietose. Moksliškai yra<br />
įrodyta, kad jokia ventiliacija<br />
negali pašalinti kenksmingų<br />
junginių, išsiskiriančių degant<br />
cigaretei. Todėl ventiliacijos<br />
sistemų diegimas baruose,<br />
kavinėse, restoranuose ir<br />
kitose aptarnavimo įstaigose<br />
tam, kad apsaugoti klientus ir<br />
darbuotojus, nėra tikslingas.<br />
Kelios šalys jau išsprendė<br />
šią problemą labai pažangiu ir<br />
Pasaulio sveikatos organizacijos<br />
rekomenduojamu būdu,<br />
visiškai uždrausdamos rūkymą<br />
baruose, restoranuose ir<br />
kitose žmonėms aptarnauti<br />
skirtose patalpose. Toks draudimas<br />
jau galioja Airijoje,<br />
Italijoje, Maltoje, Norvegijoje,<br />
Švedijoje bei kai kuriose<br />
JAV valstijose. Visose šalyse,<br />
kuriose buvo planuojama<br />
įvesti tokio pobūdžio draudimą,<br />
buvo atliktos visuomenės<br />
nuomonės apklausos. Norvegijoje<br />
tokį draudimą palaikė<br />
47 proc. gyventojų (praėjus<br />
metams, pritariančių dalis<br />
padidėjo iki 58 proc.), Airijoje<br />
– 59 proc., Švedijoje - 85<br />
proc. palaikė draudimą rūkyti<br />
restoranuose, o baruose ir<br />
klubuose - 77 proc.<br />
Tyrimai rodo, jog teigiamas<br />
rūkymo draudimo poveikis<br />
pajuntamas pakankamai<br />
greitai. Praėjus trims mėnesiams<br />
po draudimo įsigaliojimo<br />
Niujorke, barų, restoranų<br />
ir kavinių nerūkančių darbuotojų<br />
organizme 85 proc. sumažėjo<br />
kotinino, kuris yra pagrindinis<br />
nikotino metabolitas<br />
plazmoje, koncentracija. Iš 74<br />
proc. darbuotojų, kurie skundėsi<br />
kvėpavimo sutrikimais,<br />
net 59 proc. šie simptomai<br />
išnyko uždraudus rūkymą jų<br />
darbo vietose. Tai ne tik apsaugojo<br />
nerūkančius nuo pasyvaus<br />
rūkymo, tačiau ir sumažino<br />
rūkymo paplitimą bei<br />
per dieną surūkomų cigarečių<br />
skaičių rūkalių tarpe. Italijoje<br />
per penkis pirmuosius draudimo<br />
mėnesius rūkyti metė kas<br />
dešimtas rūkalius, o 6,6 proc.<br />
rūkė mažiau.<br />
Įvedus draudimą rūkyti<br />
restoranuose, kavinėse ir<br />
baruose dažnai baiminamasi<br />
neigiamo ekonominio efekto,<br />
tačiau tyrimai rodo, jog rūkymo<br />
draudimas neturėjo jokio<br />
arba turėjo teigiamą poveikį<br />
kavinių, restoranų, barų pardavimo<br />
apimtims šalyse, įgyvendinusiose<br />
draudimą rūkyti.<br />
Niujorke per pirmus draudimo<br />
metus baruose, kavinėse<br />
ir restoranuose klientai išleido<br />
8,7 proc. lėšų daugiau nei per<br />
praėjusius metus, padidėjo<br />
šiame sektoriuje dirbančių<br />
darbuotojų skaičius. Airijoje<br />
per pirmuosius draudimo metus<br />
- 2004-uosius - barų pardavimo<br />
apimtys sumažėjo 4,4<br />
procentais, tačiau tam įtaką<br />
AKTUALI INFORMACIJA<br />
padarė ne rūkymo draudimas:<br />
pardavimai mažėjo jau nuo<br />
2001 m. dėl didėjančių kainų,<br />
besikeičiančio gyvenimo<br />
būdo, demografinių veiksnių.<br />
Norvegijoje kavinių, restoranų,<br />
barų lankytojų skaičius<br />
nepakito.<br />
Ryšių su visuomene skyrius<br />
Pasaulinė kraujo<br />
donorų diena<br />
– „Dovanotas<br />
kraujas – gelbsti<br />
gyvybes“<br />
Birželio 14-tą dieną visoje<br />
planetoje paminėta Pasaulinė<br />
kraujo donorų diena. Šiemet,<br />
minint šią dieną, Nacionalinis<br />
kraujo centras ėmėsi<br />
iniciatyvos pasveikinti savanorius<br />
neatlygintinus kraujo<br />
donorus iš visos Lietuvos.<br />
Neatlygintini kraujo donorai<br />
ir kraujo centrų darbuotojai<br />
birželio 10 dieną 16 val. buvo<br />
pakviesti į Keistuolių teatro<br />
salėje (Laisvės pr. 60, „Spaudos<br />
rūmai“, Vilnius) vykusį<br />
šventinį renginį. „Šis renginys,<br />
tai puiki proga, pamatyti<br />
ir pabendrauti su žmonėmis,<br />
kurių savanoriškai paaukotas<br />
kraujas kasdien gelbsti žmonių<br />
gyvybes,“ – sakė Nacionalinio<br />
kraujo centro vadovas<br />
Vytenis Kalibatas.<br />
Birželio 14-tąją gimė<br />
Nobelio premijos laureatas<br />
mokslininkas Karlas Landšteineris,<br />
sukūręs ABO kraujo<br />
grupių sistemą.<br />
Prieš kelias savaites pasibaigusioje<br />
58-toje Pasaulio<br />
sveikatos asamblėjoje buvo<br />
nuspręsta Pasaulinę kraujo<br />
donorų dieną minėti kasmet,<br />
birželio 14 dieną, taip atkreipiant<br />
visuomenės dėmesį į<br />
savanoriškos neatlygintinos<br />
51
<strong>Sveikata</strong> 2005 • 6-7<br />
kraujo donorystės skatinimą.<br />
Šių metų Pasaulinės kraujo<br />
donorų dienos šūkis – „Dovanotas<br />
kraujas gelbsti gyvybes“.<br />
Ši diena suteikė galimybę<br />
žmonėms daugiau sužinoti<br />
apie kraujo poreikį ir kraujo<br />
donorystės reikšmę, paskatino<br />
sekti savanorių neatlygintinų<br />
kraujo donorų pavyzdžiu<br />
ir tapti nuolatiniais kraujo donorais.<br />
Norėta įvairių šalių visuomenę<br />
butų informuoti apie<br />
unikalius atvejus, kai žmonių<br />
gyvybes išgelbėdavo kraujo<br />
donorų duotas kraujas.<br />
Pasaulinės kraujo donorų<br />
dienos minėjimo tikslas yra<br />
ne tik pritraukti kuo daugiau<br />
žmonių tapti kraujo donorais,<br />
bet siekti, kad žmonės kraują<br />
duotų reguliariai - maždaug<br />
2-3 kartus per metus. Tik neatlygintina<br />
savanoriška kraujo<br />
donorystė gali užtikrinti<br />
kraujo saugumą. Savanoris,<br />
duodantis kraujo ar jo sudėtinių<br />
dalių ne dėl piniginės<br />
kompensacijos, neturi motyvacijos<br />
slėpti savo gyvenimo<br />
būdo, rizikos faktorių ir sveikatos<br />
būklės.<br />
Propaguojant kraujo donorystę<br />
svarbu užtikrinti ir<br />
kraujo saugumą, kad donoro<br />
kraujas netaptų infekcinių<br />
ligų - ŽIV, AIDS, maliarijos,<br />
hepatito B ir hepatito C<br />
- šaltiniu. Pasaulio sveikatos<br />
organizacijos (PSO) turimi<br />
duomenys rodo, kad net<br />
65 šalyse iš donorų paimtas<br />
kraujas netiriamas dėl minėtų<br />
infekcinių ligų sukėlėjų.<br />
Kasmet išsivysčiusiose<br />
šalyse surenkama daugiau nei<br />
80 milijonų savanoriškų neatlygintinų<br />
kraujo donacijų,<br />
tačiau tik 39 proc. surenkama<br />
besivystančiose šalyse, kuriose<br />
gyvena 82 proc. pasaulio<br />
žmonių.<br />
PSO duomenimis, atlygintinai<br />
kraujo duodantys donorai<br />
ir donorai - giminės iki<br />
52 Mus rasite internete: www.sam.lt<br />
šiol sudaro daugiau kaip 50<br />
proc. donacijų besivystančiose<br />
šalyse, tuo tarpu išsivysčiusiose<br />
šalyse neatlygintinų<br />
donacijų skaičius siekia 98-<br />
100 proc.<br />
„Lietuvoje, kaip ir daugumoje<br />
Europos Sąjungos valstybių,<br />
siekiama, kad kraujo<br />
donorystė būtų tik neatlygintina.<br />
Mūsų šalies kraujo<br />
centrų darbuotojams propaguojant<br />
neatlygintiną kraujo<br />
donorystę labai svarbi visuomenės<br />
parama. Per keturis šių<br />
metų mėnesius neatlygintinų<br />
kraujo donacijų skaičius Lietuvoje<br />
pasiekė 15 proc. visų<br />
kraujo donacijų. Tai džiuginantys<br />
skaičiai, kurie liudija,<br />
kad neatlygintina kraujo<br />
donorystė mūsų šalyje populiarėja,<br />
tačiau ne taip sparčiai<br />
kaip norėtųsi,“ – sakė VšĮ<br />
Nacionalinio kraujo centro<br />
direktorius Vytenis Kalibatas.<br />
2003 metais žmonės neatlygintinai<br />
kraujo davė 7610<br />
kartus t.y. 9,4 proc. visų kraujo<br />
donacijų, 2004m. – 9793,<br />
t.y. 11 procentų. Kasdien Lietuvoje<br />
kraujo reikia 100 -120<br />
žmonių. Kad būtų užtikrintas<br />
kraujo ir jo komponentų poreikis<br />
reikia, kad į visoje Lietuvoje<br />
esančius kraujo centrus<br />
kasdien ateitų ir duotų kraujo<br />
380 - 400 donorų.<br />
Ryšių su visuomene skyrius<br />
Per gegužę nustatyta<br />
20 naujų ŽIV<br />
atvejų<br />
Per 2005 m. gegužės mėnesį<br />
iš 20 naujų ŽIV infekcijos<br />
atvejų Lietuvoje net 14<br />
diagnozuota Klaipėdos mieste.<br />
Pernai per tą patį laikotarpį<br />
Klaipėdoje išaiškinti tik 5<br />
atvejai.<br />
Iš 14 ŽIV užsikrėtusių<br />
klaipėdiečių – 12 – ka vyrų ir<br />
2 moterys.<br />
10 vyrų užsikrėtė vartodami<br />
intraveninius narkotikus, 2<br />
– heteroseksualių lytinių santykių<br />
metu. Pastarieji abu yra<br />
jūreiviai. Moterys ŽIV virusu<br />
užsikrėtė per narkotikus.<br />
Dauguma klaipėdiečių (8<br />
asmenys) išaiškinti Klaipėdos<br />
miesto sveikatos priežiūros<br />
įstaigose, kiti - kardomojo<br />
kalinimo įstaigose.<br />
Užsikrėtusiųjų amžiaus<br />
vidurkis infekcijos nustatymo<br />
metu – 30 metų.<br />
Lietuvos AIDS centro direktoriaus<br />
dr. Sauliaus Čaplinsko<br />
nuomone, medikus<br />
neramina augantis priklausančių<br />
nuo narkotikų asmenų<br />
skaičius ir spartėjantys ŽIV<br />
plitimo tempai Klaipėdos<br />
mieste.<br />
Klaipėdoje paskutiniais<br />
metais stebimas ŽIV infekcijos<br />
atvejų padidėjimas: 2002<br />
m. išaiškinti 25 ŽIV infekcijos<br />
atvejai, 2003 m. – 22,<br />
2004 m. – 56, šiemet jau išaiškinti<br />
35 ŽIV atvejai, kai<br />
pernai per tą patį laikotarpį<br />
išaiškinti 23 ŽIV atvejai.<br />
Uostamiestyje ŽIV paplitimo<br />
rodiklis 100 tūkst.<br />
gyventojų 4,8 karto viršija<br />
bendrą šalies paplitimo rodiklį.<br />
Dauguma 83 proc. (52<br />
atvejai) 2004 metais ir 57<br />
proc. (20 atvejų) 2005 m.<br />
diagnozuotų ŽIV Klaipėdos<br />
apskrities gyventojų išaiškinti<br />
kardomojo kalinimo ar laisvės<br />
atėmimo vietose.<br />
Užsikrėtusiųjų vartojant<br />
intraveninius narkotikus tarp<br />
naujai išaiškintų per 2005 m.<br />
penkis mėnesius atvejų Klaipėdoje<br />
siekia 83 proc., o 2004<br />
m. siekė net 98,2 proc.<br />
Anot dr. Sauliaus Čaplinsko,<br />
Klaipėdoje ŽIV infekcijai<br />
pristabdyti vietos valdžia ir<br />
medikai deda dideles pastangas,<br />
tą rodo gegužės mėnesį<br />
žymiai padidėjęs naujų ŽIV<br />
atvejų išaiškinimas Klaipėdos<br />
miesto sveikatos priežiūros<br />
įstaigose. Tačiau ŽIV epidemiologinės<br />
situacijos tendencijos<br />
rodo, kad pastangos vis<br />
dar nepakankamos ir reikia<br />
plėsti „žemo slenksčio“ paslaugų<br />
prieinamumą, apimtis<br />
ir kokybę didelės rizikos užsikrėsti<br />
ŽIV infekcija asmenų<br />
grupėms.<br />
Iš viso Klaipėdoje diagnozuoti<br />
295 ŽIV infekuoti<br />
asmenys, iš kurių dauguma<br />
(234) yra intraveninių narkotikų<br />
vartotojai. Klaipėdoje<br />
ŽIV viruso nešiotojos yra 46<br />
moterys, t.y. 39 proc. visų<br />
ŽIV infekuotų moterų Lietuvoje.<br />
AIDS diagnozuota 18-kai<br />
Klaipėdos miesto gyventojų.<br />
10 jau mirė nuo AIDS<br />
Papildoma informacija:<br />
Nuo ŽIV infekcijos registravimo<br />
pradžios Lietuvoje<br />
(1988m.) iki 2005 birželio 1<br />
d. iš viso nustatyta 1046 ŽIV<br />
užsikrėtusių asmenų, kurių<br />
dauguma – leidžiamų narkotikų<br />
vartotojai, tačiau daugėja<br />
tokių, kurie užsikrėtė per nesaugius<br />
lytinius santykius.<br />
Pagal apskritis, daugiausiai<br />
ŽIV infekuotų žmonių<br />
gyvena Klaipėdos apskrityje<br />
(313), antroje vietoje - Vilniaus<br />
(176), Kauno (48),<br />
Šiaulių (47), Telšių (39, iš<br />
kurių 38 Mažeikių mieste),<br />
Alytaus (16), Panevėžio (12),<br />
Marijampolės (13), Tauragės<br />
(5), Utenos (4) apskrityse.<br />
AIDS diagnozuota 91<br />
žmonėms, iš kurių 81 vyrams<br />
ir 10 moterims. 40 asmenų<br />
jau mirė nuo AIDS.<br />
VILMA BUDĖNIENĖ<br />
Lietuvos AIDS centro<br />
atstovė spaudai
Change language