Sveikata

Sveikata 2005 • 6-7
KRŪTIES VĖŽYS
DAIVA VAITKIENĖ
Krūties vėžys – dažniausia
moterų onkologinė
liga. Ypač šia
liga serga 45-75 metų
amžiaus moterys.
Krūties vėžys užima
pirmą vietą tarp
onkologinėmis ligomis
sergančių moterų
mirtingumo rodiklių.
Kas penkta moteris,
serganti onkologine
liga, miršta nuo
krūties vėžio. Sergamumas
krūties vėžiu
nuolat didėja.
Ligos pradžioje dažniausiainepasireiškia
jokie simptomai.
Kartais pastebima
pakitusi ar nesimetriška
krūties forma,
įtrauktas, įdubęs ar
pasisukęs kita kryptimi
spenelis, čiuopiami
padidėję pažasties
limfmazgiai, sukietėjimai
ar kitokie
dariniai krūtyje.
Visuomet reikia stebėti,
ar nėra išskyrų
iš spenelio, ypač
kraujingų ir tik iš
vienos krūties. Krūties
skausmas – gana
retas krūties vėžio
simptomas.
30 Mus rasite internete: www.sam.lt
Pastebėję bet kokių
krūtų pasikeitimų, reguliariai
jas čiuopiant
ar apžiūrint, radę mazgelių
ar sustandėjimų, kurie nesumažėja
po mėnesinių,
būtinai kreipkitės į gydytoją,
kad būtų atlikti tyrimai,
patikslinantys šių pokyčių
kilmę.
Ligos priežastys
Krūties vėžio atsiradimo
priežastys nėra visiškai ištirtos
ir aiškios, bet tiksliai
žinoma, kad kai kurių moterų
polinkis susirgti krūties
vėžiu yra gerokai didesnis.
Veikiant įvairiems rizikos
veiksniams, ląstelės,
iškloję pieno liaukų skiltis,
ar dar dažniau – latakus,
mutuoja ( kinta) ir besidaugindamos
suformuoja naviką.
Krūties vėžys dažniausiai
prasideda krūties centre
esančiame audinyje aplink
spenelį.
Vėžys susiformuoja tuomet,
kai ląstelės pradeda nenormaliai
daugintis ir plinta
visame organizme. Tai nulemia
ląstelių augimą reguliuojančių
ląstelių genų mutacijos.
Praktiškai kiekviename
organizmo audinyje
gali būti vėžio ląstelių, kai
kuriuose net keleto skirtingų
vėžio rūšių ląstelių. Visgi,
vėžys dažniausiai atsiranda
ląstelėse, kurios dauginasi
ir dalijasi greičiausiai. Paprastai
ląstelių dauginimasis
organizme vyksta pagal tam
tikrą tvarką, ir už tai atsako
genai arba jas supančios kitos
ląstelės. Vėžio ląstelės
nepaklūsta įprastai kontrolei
ir dauginasi pagal savo individualų
planą. Jos sugeba
judėti iš vienos organizmo
vietos į kitą, implantuotis
atokiuose organuose ir ten
formuoti auglius, kurie vadinami
metastazėmis.
Rizikos veiksniai
Žinoma daug rizikos
veiksnių, kuriems veikiant
padidėja tikimybė susirgti
krūties vėžiu. Visi jie skirstomi
į koreguojamuosius ir
nekoreguojamuosius.
Nekoreguojamieji rizikos
veiksniai:
○ lytis (moterys serga
100 kartų dažniau nei vyrai);
○ amžius (77 proc.
moterų, sergančių krūties
vėžiu, yra vyresnės nei 50
metų);
○ genetiniai rizikos
veiksniai (nuo 5 iki 10 proc.
krūties vėžio atvejų nulemia
genai, kurie gali būti paveldėti
tiek iš motinos, tiek iš
tėvo. Šie genai taip pat didina
kiaušidžių vėžio riziką
moterims ir prostatos vėžio
– vyrams). Nustatyta, kad
moterys, kurios genetiškai
paveldi riziką susirgti, krūties
vėžiu suserga iki 45 m.;
○ giminėje diagnozuotas
krūties vėžys (ne vi-
sada toje pačioje giminėje
diagnozuoti krūties vėžio
atvejai yra paveldimi. Kartais
vienos giminės žmonių
sergamumą tomis pačiomis
ligomis nulemia jų žalingi
įpročiai, netinkama mityba
ar tam tikros gyvenimo sąlygos);
○ anksčiau buvęs
krūties vėžys (moteriai su
krūties vėžiu vienoje krūtyje
yra 3-4 kartus didesnė rizika,
kad vėžys gali išsivystyti
ir kitoje krūtyje);
○ rasė (baltaodės
moterys turi didesnę riziką
susirgti, lyginant su juodaodėmis,
o azijietės ir ispanų
tautų moterys turi žymiai
mažesnę);
○ anksčiau buvusi išvešėjusi
krūties liga;
○ praeityje buvęs
krūties spindulinis gydymas
(vaikystėje ar jaunystėje taikyta
spindulinė terapija krūtinės
ląstos srityje);
○ ankstyvos pirmosios
menstruacijos ir vėlyva
menopauzė (moterims, kurioms
mėnesinės prasidėjo
anksčiau nei 11 metų, o
menopauzė – vėliau nei 52
m.).
Koreguojamieji rizikos
veiksniai:
○ negimdžiusios moterys
ir tos, kurios pirmą
vaiką pagimdė vyresnės nei
30 metų amžiaus;
○ nemaitinimas krūtimi;