Sveikata

Sveikata 2005 • 6-7
kraujo donorystės skatinimą.
Šių metų Pasaulinės kraujo
donorų dienos šūkis – „Dovanotas
kraujas gelbsti gyvybes“.
Ši diena suteikė galimybę
žmonėms daugiau sužinoti
apie kraujo poreikį ir kraujo
donorystės reikšmę, paskatino
sekti savanorių neatlygintinų
kraujo donorų pavyzdžiu
ir tapti nuolatiniais kraujo donorais.
Norėta įvairių šalių visuomenę
butų informuoti apie
unikalius atvejus, kai žmonių
gyvybes išgelbėdavo kraujo
donorų duotas kraujas.
Pasaulinės kraujo donorų
dienos minėjimo tikslas yra
ne tik pritraukti kuo daugiau
žmonių tapti kraujo donorais,
bet siekti, kad žmonės kraują
duotų reguliariai - maždaug
2-3 kartus per metus. Tik neatlygintina
savanoriška kraujo
donorystė gali užtikrinti
kraujo saugumą. Savanoris,
duodantis kraujo ar jo sudėtinių
dalių ne dėl piniginės
kompensacijos, neturi motyvacijos
slėpti savo gyvenimo
būdo, rizikos faktorių ir sveikatos
būklės.
Propaguojant kraujo donorystę
svarbu užtikrinti ir
kraujo saugumą, kad donoro
kraujas netaptų infekcinių
ligų - ŽIV, AIDS, maliarijos,
hepatito B ir hepatito C
- šaltiniu. Pasaulio sveikatos
organizacijos (PSO) turimi
duomenys rodo, kad net
65 šalyse iš donorų paimtas
kraujas netiriamas dėl minėtų
infekcinių ligų sukėlėjų.
Kasmet išsivysčiusiose
šalyse surenkama daugiau nei
80 milijonų savanoriškų neatlygintinų
kraujo donacijų,
tačiau tik 39 proc. surenkama
besivystančiose šalyse, kuriose
gyvena 82 proc. pasaulio
žmonių.
PSO duomenimis, atlygintinai
kraujo duodantys donorai
ir donorai - giminės iki
52 Mus rasite internete: www.sam.lt
šiol sudaro daugiau kaip 50
proc. donacijų besivystančiose
šalyse, tuo tarpu išsivysčiusiose
šalyse neatlygintinų
donacijų skaičius siekia 98-
100 proc.
„Lietuvoje, kaip ir daugumoje
Europos Sąjungos valstybių,
siekiama, kad kraujo
donorystė būtų tik neatlygintina.
Mūsų šalies kraujo
centrų darbuotojams propaguojant
neatlygintiną kraujo
donorystę labai svarbi visuomenės
parama. Per keturis šių
metų mėnesius neatlygintinų
kraujo donacijų skaičius Lietuvoje
pasiekė 15 proc. visų
kraujo donacijų. Tai džiuginantys
skaičiai, kurie liudija,
kad neatlygintina kraujo
donorystė mūsų šalyje populiarėja,
tačiau ne taip sparčiai
kaip norėtųsi,“ – sakė VšĮ
Nacionalinio kraujo centro
direktorius Vytenis Kalibatas.
2003 metais žmonės neatlygintinai
kraujo davė 7610
kartus t.y. 9,4 proc. visų kraujo
donacijų, 2004m. – 9793,
t.y. 11 procentų. Kasdien Lietuvoje
kraujo reikia 100 -120
žmonių. Kad būtų užtikrintas
kraujo ir jo komponentų poreikis
reikia, kad į visoje Lietuvoje
esančius kraujo centrus
kasdien ateitų ir duotų kraujo
380 - 400 donorų.
Ryšių su visuomene skyrius
Per gegužę nustatyta
20 naujų ŽIV
atvejų
Per 2005 m. gegužės mėnesį
iš 20 naujų ŽIV infekcijos
atvejų Lietuvoje net 14
diagnozuota Klaipėdos mieste.
Pernai per tą patį laikotarpį
Klaipėdoje išaiškinti tik 5
atvejai.
Iš 14 ŽIV užsikrėtusių
klaipėdiečių – 12 – ka vyrų ir
2 moterys.
10 vyrų užsikrėtė vartodami
intraveninius narkotikus, 2
– heteroseksualių lytinių santykių
metu. Pastarieji abu yra
jūreiviai. Moterys ŽIV virusu
užsikrėtė per narkotikus.
Dauguma klaipėdiečių (8
asmenys) išaiškinti Klaipėdos
miesto sveikatos priežiūros
įstaigose, kiti - kardomojo
kalinimo įstaigose.
Užsikrėtusiųjų amžiaus
vidurkis infekcijos nustatymo
metu – 30 metų.
Lietuvos AIDS centro direktoriaus
dr. Sauliaus Čaplinsko
nuomone, medikus
neramina augantis priklausančių
nuo narkotikų asmenų
skaičius ir spartėjantys ŽIV
plitimo tempai Klaipėdos
mieste.
Klaipėdoje paskutiniais
metais stebimas ŽIV infekcijos
atvejų padidėjimas: 2002
m. išaiškinti 25 ŽIV infekcijos
atvejai, 2003 m. – 22,
2004 m. – 56, šiemet jau išaiškinti
35 ŽIV atvejai, kai
pernai per tą patį laikotarpį
išaiškinti 23 ŽIV atvejai.
Uostamiestyje ŽIV paplitimo
rodiklis 100 tūkst.
gyventojų 4,8 karto viršija
bendrą šalies paplitimo rodiklį.
Dauguma 83 proc. (52
atvejai) 2004 metais ir 57
proc. (20 atvejų) 2005 m.
diagnozuotų ŽIV Klaipėdos
apskrities gyventojų išaiškinti
kardomojo kalinimo ar laisvės
atėmimo vietose.
Užsikrėtusiųjų vartojant
intraveninius narkotikus tarp
naujai išaiškintų per 2005 m.
penkis mėnesius atvejų Klaipėdoje
siekia 83 proc., o 2004
m. siekė net 98,2 proc.
Anot dr. Sauliaus Čaplinsko,
Klaipėdoje ŽIV infekcijai
pristabdyti vietos valdžia ir
medikai deda dideles pastangas,
tą rodo gegužės mėnesį
žymiai padidėjęs naujų ŽIV
atvejų išaiškinimas Klaipėdos
miesto sveikatos priežiūros
įstaigose. Tačiau ŽIV epidemiologinės
situacijos tendencijos
rodo, kad pastangos vis
dar nepakankamos ir reikia
plėsti „žemo slenksčio“ paslaugų
prieinamumą, apimtis
ir kokybę didelės rizikos užsikrėsti
ŽIV infekcija asmenų
grupėms.
Iš viso Klaipėdoje diagnozuoti
295 ŽIV infekuoti
asmenys, iš kurių dauguma
(234) yra intraveninių narkotikų
vartotojai. Klaipėdoje
ŽIV viruso nešiotojos yra 46
moterys, t.y. 39 proc. visų
ŽIV infekuotų moterų Lietuvoje.
AIDS diagnozuota 18-kai
Klaipėdos miesto gyventojų.
10 jau mirė nuo AIDS
Papildoma informacija:
Nuo ŽIV infekcijos registravimo
pradžios Lietuvoje
(1988m.) iki 2005 birželio 1
d. iš viso nustatyta 1046 ŽIV
užsikrėtusių asmenų, kurių
dauguma – leidžiamų narkotikų
vartotojai, tačiau daugėja
tokių, kurie užsikrėtė per nesaugius
lytinius santykius.
Pagal apskritis, daugiausiai
ŽIV infekuotų žmonių
gyvena Klaipėdos apskrityje
(313), antroje vietoje - Vilniaus
(176), Kauno (48),
Šiaulių (47), Telšių (39, iš
kurių 38 Mažeikių mieste),
Alytaus (16), Panevėžio (12),
Marijampolės (13), Tauragės
(5), Utenos (4) apskrityse.
AIDS diagnozuota 91
žmonėms, iš kurių 81 vyrams
ir 10 moterims. 40 asmenų
jau mirė nuo AIDS.
VILMA BUDĖNIENĖ
Lietuvos AIDS centro
atstovė spaudai