Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Atkelta iš 18 p.<br />
timą apsprendžia paauglės<br />
charakteris, centrinė nervų<br />
sistema, gyvenimo būdas,<br />
socialinė aplinka. Todėl<br />
kaip ir kiekvieną reiškinį,<br />
turintį subjektyvią prigimtį,<br />
jį sunku vertinti. Dėl to sugalvotos<br />
standartizuotos klinikinės<br />
dismenorėjos skalės,<br />
kad būtų galima kokybiškai<br />
apibūdinti skausmo intensyvumą<br />
ir vertinti gydymo<br />
efektą.<br />
Skausmus dažnai lydi ir<br />
kiti požymiai, dažniausiai<br />
susiję su prostaglandinų sisteminiu<br />
poveikiu centrinei<br />
nervų sistemai ir virškinimo<br />
organams. Tai dirglumas,<br />
irzlumas, nuovargis, galvos<br />
skausmai, pykinimas, vėmimas,<br />
viduriavimas, pilvo<br />
pūtimas. Tyrimais nustatyta,<br />
kad dažniausi dismenorėjos<br />
klinikiniai požymiai yra keturi<br />
– dubens skausmas, šono<br />
skausmas, išreikšta astenija<br />
ir emocinis nestabilumas.<br />
Vidutinį ir intensyvų skausmą<br />
nurodo 96 proc., asteniją<br />
70 proc., šono skausmus 59<br />
proc., irzlumą 57 proc., pykinimą<br />
ir vėmimą – 30 proc.<br />
dismenorėją patiriančių paauglių.<br />
Pirminės ir antrinės<br />
dismenorėjos diagnostika<br />
Diagnozė nustatoma<br />
remiantis nusiskundimais,<br />
ligos eiga, objektyvaus ginekologinio<br />
tyrimo duomenimis.<br />
Neretai naudojami<br />
ir papildomi diagnostikos<br />
metodai, o dažniausiai<br />
– ultragarsinis tyrimas, laparoskopija.<br />
Ultragarsinė<br />
diagnostika vaikų ir paauglių<br />
ginekologijoje yra viena<br />
svarbiausių, padedanti nustatyti<br />
genitalijų vystymosi<br />
anomalijas, cistas ir palengvina<br />
diferencijuoti pirminę<br />
ir antrinę dismenorėją.<br />
Pagrindinis diagnostinis<br />
pirminės ir antrinės dismenorėjos<br />
kriterijus – skausmo<br />
atsiradimo laikas. Pirminė<br />
dismenorėja paprastai<br />
pasireiškia 6-24 mėnesių<br />
laikotarpiu nuo menarchė<br />
pradžios. Atlikus bendrą<br />
ginekologinį tyrimą dažniausiai<br />
jokios patologijos<br />
nerandama. Antrinę dismenorėją<br />
reikėtų įtarti tada, kai<br />
mėnesinių skausmai atsiranda<br />
praėjus 2 metams po menarchė<br />
pradžios. Ji atsiranda<br />
įvairių ginekologinių susirgimų<br />
fone arba yra ginekologinių<br />
ligų simptomas.<br />
Dažniausiai antrinė dismenorėja<br />
yra vienas iš endometriozės<br />
simptomų. Dismenorėja<br />
esant endometriozei<br />
yra kiek švelnesnė, skausmai<br />
maudžiančio, spaudžiančio<br />
pobūdžio, jie yra pastovesni<br />
nei pirminės dismenorėjos<br />
atveju. Dalis pacienčių<br />
skausmais skundžiasi nuolat,<br />
prieš mėnesines ir mėnesinių<br />
metu jie tik suintensyvėja.<br />
Dažna merginų mėnesinių<br />
skausmo priežastis – vidinių<br />
genitalijų raidos ydos,<br />
dėl kurių sutrinka menstruacinio<br />
kraujo nutekėjimas.<br />
Tai dviragė gimda, pilna arba<br />
nepilna gimdos pertvara,<br />
rudimentinis gimdos ragas,<br />
mergystės plėvės užakusi<br />
anga, makšties pertvara ir<br />
kitos retesnės ydos.<br />
Skausmingų mėnesinių<br />
priežastimi gali tapti kiaušidžių<br />
funkcinės cistos ir<br />
navikai.<br />
Didelių matmenų cistos<br />
ir navikai, spausdami gimdą,<br />
sutrikdo audinių mitybą<br />
ir kraujo apytaką, sukeldami<br />
išemiją ir skausmą.<br />
Be to, skausmų priežastimi<br />
gali tapti mažojo dubens<br />
uždegimo sukeltos mažojo<br />
dubens sąaugos.<br />
Dismenorėjos gydymo<br />
galimybės<br />
Kokį gydymą pasirinkti<br />
dažnai priklauso nuo pacientės<br />
amžiaus, skausmų<br />
intensyvumo, susirgimo<br />
trukmės, taip pat nuo to, ar<br />
sutrikęs ciklas, ar ne, emocinės<br />
būklės ir lydinčių susirgimų<br />
buvimo.<br />
Labiausiai veiksmingas<br />
yra gydymas nesteroidiniais<br />
priešuždegiminiais preparatais.<br />
Teigiamas nesteroidinių<br />
priešuždegiminių preparatų<br />
poveikis dismenorėjos<br />
atveju buvo pastebėtas<br />
dar tada, kai nebuvo atrasti<br />
patys prostaglandinai. Šie<br />
preparatai slopina prostaglandinų<br />
sintezę ir palengvina<br />
dismenorėjos simptomus<br />
75 proc. paauglių. Skiriama<br />
dexketoprofenas (Dolmen)<br />
po 12,5 mg kas 4-6 val. arba<br />
po 25 mg kas 8 val., ibuprofenas<br />
po 400 mg kas 4-6<br />
val., naproksenas po 250 mg<br />
kas 6 val., diklofenakas 50<br />
mg kas 12 val., indometacinas<br />
po 25 mg kas 4-6 val.,<br />
mefenaminė rūgštis 250 mg<br />
kas 6 val. Šie medikamentai<br />
skiriami dieną prieš mėnesines<br />
ir ūmaus skausmo metu.<br />
Kita dismenorėjai gydyti<br />
siūloma medikamentų<br />
grupė – hormoninės sudėtinės<br />
kontraceptinės tabletės.<br />
Šiuo atveju slopinama<br />
ovuliacija, nevyksta endometro<br />
augimas, tuo būdu<br />
nuslopinamas ir endometro<br />
gebėjimas gaminti prostaglandinus.<br />
Tačiau manoma,<br />
kad sudėtines kontracep-<br />
SPECIALISTŲ PATARIMAI<br />
tines tabletes geriau skirti<br />
vyresnėms, seksualiai<br />
aktyvioms paauglėms.<br />
Skiriant nesteroidinius<br />
priešuždegiminius preparatus<br />
arba sudėtines kontraceptines<br />
tabletes, arba šių<br />
dviejų grupių medikamentų<br />
kombinaciją, dismenorėja<br />
pagerėja 95 proc. atvejų.<br />
Yra pavienių tyrimų rezultatų,<br />
kurie tvirtina, kad dismenorėjos<br />
simptomai gali<br />
sumažėti laikantis vegetariškos<br />
mažai riebalų turinčios<br />
dietos, naudojant 500 IU per<br />
dieną vitamino E, darant šiltų<br />
sausų kompresų aplikacijas,<br />
atliekant psichoterapiją<br />
ar lengvą mankštą.<br />
Perspėjimai šeimai<br />
ir dismenorėjos profilaktika<br />
Skausmingos mėnesinės<br />
veikia bendrą paauglių<br />
savijautą, sutrikdo įprastinį<br />
jų gyvenimo ritmą. Pats<br />
skausmas, jo laukimas daro<br />
paaugles jautresnes, dirglesnes,<br />
o tai labai pablogina jų<br />
santykius kolektyve. Atsiranda<br />
sunkumų bendraujant<br />
ne tik su bendraamžiais, bet<br />
ir su tėvais, pedagogais. Ir<br />
nors, kaip jau buvo minėta,<br />
dismenorėja pažeidžia iki<br />
90 proc. paauglių, yra duomenų,<br />
kad egzistuoja tam<br />
tikras merginų psichologinis<br />
fenotipas, kuriam esant<br />
dismenorėja pasitaiko žymiai<br />
dažniau. Tai asteninio<br />
kūno sudėjimo, emociškai<br />
labilios, tingios, nesportuojančios,<br />
labai priklausomos<br />
nuo motinos, labai jautriose<br />
šeimose gyvenančios mergaitės.<br />
Dėl to dismenorėjos<br />
problema laikoma ne tik<br />
medicinine, bet ir socialine,<br />
kurią būtina spręsti. ▲<br />
35
Change language