Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
SEIMO POSËDÞIAI • SEIMO POSËDÞIAI • SEIMO POSËDÞIAI • SEIMO POSËDÞIAI<br />
Sausio 13 d. iðkilmingame posëdyje<br />
KALBOS, PASAKYTOS SAUSIO 13 D. IÐKILMINGAME POSËDYJE<br />
Jo Ekscelencija <strong>Respublikos</strong> Prezidentas Rolandas<br />
Paksas:<br />
Pone Seimo Pirmininke, pone<br />
Ministre Pirmininke, Baþnyèios<br />
vadovai, Ekscelencijos, garbûs<br />
parlamentarai ir sveèiai,<br />
brangieji tëveliai, prieð trylika<br />
metø sausio naktá netekæ vaikø,<br />
ir vaikai, kuriø tëvus tà baisiàjà<br />
valandà pakirto okupantø smurtas,<br />
þuvusiøjø broliai ir seserys!<br />
1991 m. sausio 16 d., atsisveikinant<br />
su þuvusiaisiais, poetas<br />
Justinas Marcinkevièius pasakë<br />
tokius þodþius: „Lietuva pasilenkia<br />
prie jø ir uþkloja juos<br />
amþina laisve“.<br />
Nors laikas ir vis nauji ávykiai daug kà atmintyje uþgoþia,<br />
bando iðtrinti tada patirtus iðgyvenimus, tragiðka<br />
ir didinga Sausio 13-oji visada turi iðlikti kaip nepalenkiamos<br />
kovos uþ laisvæ simbolis, kaip aukos, tautos susitelkimo<br />
ir jos aukðèiausios valios iðraiðkos diena.<br />
Prabëgo trylika metø, ir jau bræsta karta, kuriai Loretos<br />
Asanavièiûtës, Virginijaus Druskio, Rolando Jankausko,<br />
Rimanto Juknevièiaus, Alvydo Kanapinsko, Algimanto<br />
Kavoliuko, Vidmanto Maciulevièiaus, Tito Masiulio,<br />
Alvydo Matulkos, Apolinaro Povilaièio, Igno Ðimulionio,<br />
Vytauto Vaitkaus, Dariaus Gerbutavièiaus, Vytauto<br />
Koncevièiaus vardai yra þinomi, deja, tik ið pasakojimø<br />
ir ið negausiø publikacijø.<br />
Þinau, kad proginis, kartà per metus, þuvusiøjø artimiesiems<br />
bei sunkiai nuo karinës agresijos nukentëjusiesiems<br />
rodomas valdþios dëmesys yra tarsi savotiðka<br />
prievolë, ir manau, kad tai nëra pakankamas valstybës<br />
rûpinimasis tais, kurie prarado brangiausius þmones, bei<br />
gyvaisiais, iki ðiol jauèianèiais patirtø suþalojimø padarinius.<br />
Vakar susitikau su þuvusiøjø artimaisiais ir kai kuriais<br />
nukentëjusiais laisvës gynëjais. Suvokiu, kad mes<br />
visada bûsime jiems skolingi. Taèiau aiðku ir tai, jog likimo<br />
nuskriausti þmonës bent jau socialiai neturi bûti<br />
skriaudþiami dar ir savos valstybës, uþ kurià þuvo jø tëvai<br />
ir vaikai.<br />
Be to, nemanau, kad valstybë yra padariusi viskà,<br />
kad teismo iðnagrinëtà Sausio bylà, kurioje pavyko nubausti<br />
tik keletà <strong>Lietuvos</strong> komunistø partijos ortodoksø,<br />
galëtume vertinti kaip teisingumo pergalæ.<br />
Gerbiamieji, Sausio naktis atskleidë naujà patirtá:<br />
ginkluotos vien laisvës idëja tautos valia – sutelkta ir visuotinë<br />
– yra neáveikiama. Prieð jà net brutali, ginklais ir<br />
ðarvais þvanganti kariauna esti bejëgë.<br />
Kai grësmës akivaizdoje ginti radijo, televizijos objektø<br />
ir Aukðèiausiosios Tarybos rûmø sukilo visa Lietuva,<br />
atrodë, tarsi kiekvienas jos pilietis skuba prisiimti savàjà<br />
atsakomybës ir rizikos dalá.<br />
Tai unikali patirtis. Ji ásakmiai ragina mus iðmintingai<br />
mokytis ið praeities, reikliai vertinti dabartá ir atsakingai<br />
þvelgti á ateitá. Taèiau gyvenimas daþnai klostosi<br />
taip, kad, vos atlëgus átampai ir nutolus akivaizdþiam pavojui,<br />
praeities pamokos mums tampa tarsi nereikðmingos.<br />
Nors 1991-aisiais <strong>Lietuvos</strong> nepriklausomybës prieðai<br />
naudojo ne vien tankus, bet ir ideologinius ginklus,<br />
pavyzdþiui, rafinuotà valstybës vadovø juodinimà ir bandymus<br />
kirðinti juos tarpusavyje, tuo metu tauta aiðkiai<br />
suvokë, uþ kà ir prieð kà kovoja. Mes kovojome prieð tariamà<br />
tiesà ir vienintelæ nuomonæ, sklindanèià ið svetimø<br />
ruporø, prieð rinkimus, kuriuose 99 proc. rinkëjø balsuoja<br />
uþ vienos partijos statytinius, prieð teismus, kurie<br />
kitaip mananèius uþdaro á beprotnamius, prieð KGB, kurios<br />
mësmalë gali sulauþyti bet koká likimà.<br />
Mes kovojome uþ laisvæ ir demokratijà, uþ laisvø<br />
þmoniø orumà ir teisæ gyventi be baimës, kad gali bûti<br />
sekamas, kad bet kada gali laukti psichologinio spaudimo<br />
ar smurto. Þmonës, kurie budëdami, nuolat bûdami<br />
prie svarbiausiø valstybës objektø apgynë Lietuvà, tada<br />
negalëjo apeliuoti á civilizuotame pasaulyje pripaþástamas<br />
þmogaus teises ir laisves. Ið laisvës ir teisingumo idëjø<br />
susiformavusi ðiuolaikinë þmogaus teisiø samprata okupaciniam<br />
reþimui buvo svetima, veikiau visiðkai atgrasi<br />
ir prieðiðka. Uþtat juo labiau turime branginti tas idëjas<br />
ir ginti þmogaus teises dabar, kai, atrodytø, reikia tik uoliai<br />
puoselëti brangia kaina iðkovotà laisvæ.<br />
Trylika metø einame pasirinktu Europos keliu, ir ðis<br />
sprendimas niekam arba beveik niekam Lietuvoje nekelia<br />
abejoniø. Kaip 1991 m. vasario 9-àjà þmonës pasakë<br />
tvirtà „taip“ uþ nepriklausomà demokratinæ valstybæ, taip<br />
praëjusiø metø geguþës mënesá tauta pasisakë uþ ateitá<br />
vieningoje Europoje.<br />
Esu ásitikinæs, kad ðiuo metu Lietuvoje sukelta politinë<br />
sumaiðtis neturi sulëtinti mûsø þingsniø einant pasirinktu<br />
keliu. Be to, manau, kad á Europà turime ateiti ne<br />
tik su gerai iðlaikytais ekonomikos egzaminais, bet ir kaip<br />
brandi teisinë valstybë. Valstybë, kurioje kiekvienas – nuo<br />
paprasto pilieèio iki ðalies vadovo – turi bûti vienodai<br />
lygus prieð ástatymà ir kiekvienam þmogui turi galioti dar<br />
Pirmojo <strong>Lietuvos</strong> Statuto postulatuose formuluoti principai<br />
kaip nekaltumo prezumpcija bei vien teismo teisë<br />
nustatyti kaltæ ir skirti bausmæ. Ðia proga norëèiau pacituoti<br />
Vaclavo Havelo, to meto Èekijos Prezidento, mintis,<br />
kurias jis prieð aðtuonerius metus pasakë Vilniaus universitete:<br />
„Man atrodo, tëra vienintelis bûdas sudaryti<br />
sàlygas darniam þmogiðkojo identiteto ásikûnijimui visais<br />
jo lygmenimis bei pavidalais – tai demokratiniame pa-<br />
SEIMO KRONIKA NR. 2 (<strong>276</strong>) 91<br />
2004. 01. 25
Change language