Nr. 2(276) - Lietuvos Respublikos Seimas

www6.lrs.lt

Nr. 2(276) - Lietuvos Respublikos Seimas

SEIMO POSËDÞIAI • SEIMO POSËDÞIAI • SEIMO POSËDÞIAI • SEIMO POSËDÞIAI

Sausio 13 d. iðkilmingame posëdyje

jos aukðtieji sveèiai, pareigûnai,

gerbiamieji kolegos Seimo

nariai! Vël, kaip ir kasmet,

liepsnoja lauþai prie

parlamento. Tà naktá jie teikë

ðviesà ir ðilumà susirinkusiems

gynëjams. Atgimimo ir

Sàjûdþio suþadinta ðirdþiø

ðiluma taip pat sutekëjo prie

tø lauþø. Tiesiog paprasta

þmogiðko bendravimo ðiluma,

kurios tuo metu buvo

tiek daug. Vël telkiamës prie

lauþo, bëgdami nuo sausio ðaltuko, ir vis ieðkome tos anø

dienø ðilumos.

Tuomet nebuvau su jumis. Prieð dvi dienas iki lemtingojo

sekmadienio Lietuvos Respublikos Vyriausybë

nusprendë, kad grësmei didëjant uþsienio reikalø ministras

turëtø vykti á uþsiená. Tà sprendimà patvirtino tuometinis

valstybës vadovas, Aukðèiausiosios Tarybos-Atkuriamojo

Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis. Tà

paèià naktá iðvykau.

Iðvaþiavau apimtas dvejopos nuotaikos. Sunku ir nejauku

buvo apsiaustyje palikti draugus ir bendraþygius.

Maniau, kad tomis dienomis viskas sprendþiasi èia, Vilniuje,

ir visi kartu pasitiksime likimà, kad ir koks jis bûtø.

Bet ásakymas yra ásakymas.

Iðsiveþiau dalelæ ðilumos. Ji buvo kiekviename rankos

paspaudime, kiekviename tuo metu iðtartame þodyje.

Atsitiktinai sutiktas parlamento rûmuose kunigas Robertas

Grigas suteikë palaiminimà kelionei. Atsitiktinai

prie Kauno sutiktas taksi vairuotojas patarë nevaþiuoti

per HES’à – ten matæ ðarvuotá. Kiekvienas atsitiktinis ar

ið anksto numatytas susitikimas buvo prasmingas. Per

naktá vaþiavome á Brestà, o treèià valandà dienos buvau

Varðuvoje.

Kà veikë pasaulis? Pasaulis laukë karo. Ne Lietuvoje,

bet Persø álankoje. Baltijos valstybiø likimas pasaulyje

buvo Sovietø Sàjungos vidaus problema, nacionalinis

klausimas. Tai buvo grësmë Michailo Gorbaèiovo „perestroikai“.

Dabar mes þinome ið knygø, kad Sovietø Sàjungos

Prezidentas Michailas Gorbaèiovas dar prieð metus

Maltoje buvo paþadëjæs „vengti represijø prieð Baltijos

valstybes, jei tai iðvis bus ámanoma“. Tuometinis Jungtiniø

Amerikos Valstijø Prezidentas Dþordþas Buðas, dabartinio

JAV Prezidento tëvas, uþ tai savo ruoþtu paþadëjo

„nekelti M. Gorbaèiovui dideliø problemø ir bûti

santûrus dël Baltijos valstybiø pripaþinimo“. Kaip toli

mes tuomet buvome nuo Dþ. Buðo (sûnaus) þodþiø, áraðytø

Vilniaus Rotuðëje.

Pasaulis buvo ðaltas. Netrukus gavau ásitikinti Vyriausybës

sprendimo prasmingumu, kad turiu bûti ten ir ieðkoti

bûdø pasakyti pasauliui kuo daugiau tiesos. Aukðtam

Europos Sàjungos pareigûnui teko aiðkinti, kad

Aleksandro Nevzorovo platinama Sovietø Sàjungos pro-

94 SEIMO KRONIKA NR. 2 (276)

2004. 01. 25

paganda yra melas. Didelës valstybës uþsienio reikalø ministras

tiesmukai klausë: „Ar jûs tikrai norite visiðkos nepriklausomybës?“

Prisiëjo iðdëstyti, kad mûsø pilieèiai

rinkimuose balsavo uþ Sàjûdá, kuris paþadëjo atkurti nepriklausomà

valstybæ. Parlamentas tai ávykdë, o pilieèiai

dabar já gina nuo brutalios svetimos agresijos. Þurnalistai

smalsavo, kurioje ðalyje ásikurs Vyriausybë emigracijoje.

Buvo proga atkreipti pasaulio dëmesá, kad Vyriausybë

emigracijoje bus steigiama tik tuo atveju, jei nebegalës

veikti parlamentas ir Vyriausybë. Dabar Lietuvos

parlamentas veikia, Vyriausybë dirba, valstybë kuriama

toliau ir jokios Vyriausybës emigracijoje steigti nereikia.

Ðaltas ir gerokai abejingas buvo pasaulis. Bet atsklido

ta pati lauþø ðiluma. Lietuviai ið viso pasaulio: Lenkijos,

Belgijos, Didþiosios Britanijos ir JAV – ið ávairiausiø

kraðtø ir miestø rinkosi á talkà, dirbo milþiniðkà darbà,

kovodami prieð melo maðinà. Sutikau labai daug bièiuliø,

rëmëjø ir talkininkø kitatauèiø: lenkø, belgø, danø,

norvegø… Visø neiðvardysi. Pasaulis ávairus. Jame yra ir

ðilto, ir ðalto. Toks jis iðliks ir ateityje. Visai neseniai baigësi

Persø álankos karas, kuris anuomet prasidëjo. Prieðas

nugalëtas, bet ar tikrai pasibaigë pats karas? O gal

prasidëjo jau kitas karas, kuris dar neturi vardo? Tai neramûs

klausimai, á kuriuos atsakys ateitis.

Mes gráþtame prie sausio lauþø, dairydamiesi anø dienø

ðilumos. Jos tiek maþai belikæ. Sausio gynëjai atlaikë

– savo gyvybës kaina apgynë valstybës pamatus. Keliolika

metø ant tø pamatø statëme valstybës rûmà. Kariuomenë

atitinka aukðtus NATO standartus, ástatymus suderinome

su Europos Sàjungos reikalavimais. Kad gynyba

bûtø pajëgi, kad ûkis bûtø tvirtas ir atlaikytø konkurencijà.

Vaþiavo komisijos, lankësi komisarai. Atrodo,

viskas gerai. Tai puiku, bet ar tikrai viskas gerai?

Ðtai papûtë stipresnis vëjas, ëmë purtyti valstybës rûmà.

Ko sunerimome? Standartai – dar ne viskas. Negana

ástatymus priimti ir ástaigas ásteigti. Demokratija ir

rinkos ekonomika nëra vertybës paèios savaime, savo

standartais ir formatais. Vertybë yra pasitikëjimas. Joks

bankas neveiks be pasitikëjimo, jokia ámonë nedirbs be

pasitikëjimo. Pilieèiai per rinkimus suneða savo pasitikëjimà

ir patiki já iðrinktiems á pareigas apibrëþtam laikui.

Tai yra pats brangiausias politinis kapitalas, kuris nëra

niekieno privati nuosavybë. Jis patikëtas tam, kad bûtø

leidþiamas á apyvartà ir gausinamas kaip tie Evangelijø

talentai. Pasibaigus kadencijai tas kapitalas turi bûti suskaièiuotas

ir gràþintas. Pasitikëjimas suriða plytas, mûrijamas

á valstybës rûmà. Pasitikëjimas yra tas cementas,

kuris laiko valstybæ. Kur jis dabar, jeigu mes nebenorime

vienas kitu pasitikëti, jeigu, vienas kito vardà iðgirdæ,

pykèio pagauti puolame prie mikrofonø arba, deja, tenka

ðiandien pridurti, nesugebëdami valdyti savo jausmø,

iðeiname ið salës?

Ðtai ið kur nerimas. Rûmas graþiai atrodo, bet cementas

ar tik nebus iðvogtas? Ar neatsitiks kaip tai nelaimingai

Elektrënø baþnyèiai – projektas graþus, ðiuo-

More magazines by this user
Similar magazines