You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
RENGINIAI • RENGINIAI • RENGINIAI • RENGINIAI • RENGINIAI • RENGINIAI • RENGINIAI<br />
Ir tam jau niekas negali sukliudyti. Telieka tik formaliosios<br />
procedûros kai kuriose Europos Sàjungos ðalyse narëse.<br />
Telieka dar ir mûsø, nors ir labai sunkûs, taèiau vis<br />
tik iðsprendþiami namø darbai – papildyti <strong>Lietuvos</strong> <strong>Respublikos</strong><br />
Konstitucijà reikiamomis nuostatomis, sukurti<br />
europiniø problemø sprendimo mûsø ðalyje mechanizmus,<br />
dar priimti daug svarbiø ástatymø pataisø. Ir tuomet,<br />
ðiø metø geguþës 1-àjà, pirmà kartà nuo tø laikø,<br />
kai Austrija-Vengrija, Prûsija ir Rusija pasidalijo Lenkijos<br />
ir <strong>Lietuvos</strong> valstybæ, po ilgø carinës okupacijos, vëliau<br />
agresyviø Vokietijos ir TSRS totalitariniø reþimø,<br />
po daugelio kraupiø ávykiø, po ðaltojo karo pabaigos, pirmà<br />
kartà po ilgø ðimtmeèiø tvirtai realizuojame savo suverenitetà<br />
naujame euroatlantinës integracijos kontekste.<br />
Bûtent sàmoningai akcentuoju suvereniteto realizavimà<br />
ðiame kontekste, o ne jo suvarþymà ar praradimà,<br />
kaip daugelyje diskusijø tenka apie tai iðgirsti.<br />
Tad logiðkai kyla ir klausimas (nors að nepriskiriu savæs<br />
tiems, kurie tiki teleologiniu pasaulio raidos kryptingumu),<br />
nuo ko tai priklauso – ar nuo ið anksto numatyto<br />
aukðèiausiøjø dangiðkøjø dësniø plano, ar nuo objektyviø<br />
istoriðkai determinuotø dësniø raidos. Bet klausimas, ar<br />
tarp Sausio 13-osios 1991 m. ir geguþës 1-osios 2004-aisiais<br />
esama istorinës raidos ryðio, lieka svarbus ir atviras<br />
Lietuvai. Manyèiau, kad 1991-øjø sausio 13-osios reikðmës<br />
<strong>Lietuvos</strong> ir Europos istorinei pastarøjø deðimtmeèiø<br />
raidai klausimas taip pat neabejotinai svarbus ir Europai.<br />
Ir ðtai ðioje vietoje norëèiau sugráþti á tam tikras prielaidas<br />
ir ðiokià tokià dar iki 1991-øjø sausio 13-osios buvusiøjø<br />
ávykiø chronologijà. Pirmiausia apie prielaidas:<br />
Pirmoji prielaida yra ta, kad á Europos Sàjungà integruojasi<br />
tos ðalys, kurios vienaip ar kitaip buvo ar iðliko priklausomos<br />
nuo didesnës Vakarø Europos kultûros átakos.<br />
Antroji prielaida yra ta, kad á Europos Sàjungà integruojasi<br />
sparèiau tos ðalys, kuriose iðliko ar buvo labiau<br />
iðreikðta rinkos ekonomikos tradicija.<br />
Treèioji prielaida yra ta, kad á Europos Sàjungà sparèiau<br />
integravosi tos ðalys, kurios iki Antrojo pasaulinio<br />
karo vienaip ar kitaip buvo savarankiðkos.<br />
Ketvirtoji prielaida yra ta, kad pasiprieðinimo TSRS<br />
hegemonistinei pozicijai judëjimai bûtent labiau reiðkësi<br />
po Antrojo pasaulinio karo jos prievarta uþimtose ar<br />
jos blokui pajungtose teritorijose, o tai sparèiau stimuliavo<br />
demokratinius procesus tose ðalyse.<br />
O ðtai keletas chronologiniø datø ið 7-ojo ir vëlesniø<br />
XX-ojo amþiaus deðimtmeèiø. Ðiø ávykiø chronologija<br />
tik dar labiau sustiprina mano minëtas prielaidas. Tuo<br />
paèiu paryðkina ir kai kuriuos labai svarbius aspektus.<br />
Lenkija, Èekoslovakija, Vengrija ir kitos socialistinës liaudies<br />
demokratijø ðalys buvo sàlyginai savarankiðkesnës.<br />
Tuo tarpu trys valstybës po Antrojo pasaulinio karo kaip<br />
savarankiðkos valstybës praktiðkai iðnykusios. Baltijos ðalys<br />
buvo lyg „lakmuso“ popierëlis tiek Europai, tiek ir<br />
paèiai TSRS. Jei TSRS hegemonizmas po truputá traukësi<br />
ið „Varðuvos bloko“ ðaliø, netgi sudarant sàlygas griûti<br />
Berlyno sienai ir tuo simbolizuoti „ðaltojo karo“ pa-<br />
126 SEIMO KRONIKA NR. 2 (<strong>276</strong>)<br />
2004. 01. 25<br />
baigà, tai paèios TSRS egzistavimas iki 1990-øjø kovo<br />
11-osios daugeliui pasaulio ðaliø buvo nekvestionuojamas.<br />
Ávykiai Lenkijoje, Èekoslovakijoje, Vengrijoje leido<br />
viskà traktuoti kaip „realiojo socializmo“ transformacijas,<br />
tuo tarpu ávykiai trijose Baltijos valstybëse këlë grësmæ<br />
TSRS egzistavimui su galimomis neigiamomis TSRS<br />
griuvimo pasekmëmis Europai ir pasauliui. To bijota, apie<br />
tai daug raðyta pasaulio spaudoje. Taèiau kita vertus, buvo<br />
akivaizdu, kad TSRS komunistinio reþimo, vienintelio<br />
reþimo, turinèio puolamàjà strateginæ branduolinæ<br />
ginkluotæ, iðlikimas realiai iðlaikytø „ðaltojo karo“ status<br />
quo, nesudarydamas prielaidø Europai vienytis ir keistis.<br />
Ðtai kodël ávykiai trijose Baltijos valstybëse turëtø bûti<br />
nagrinëjami tarsi ávykiai, vykstantys keleto dimensijø sankirtoje<br />
ir keièiantys tas dimensijas keliomis kryptimis. Neatsitiktinai<br />
pasaulis skirtingai reagavo á ávykius Lenkijoje<br />
ir kitose ðalyse, ir á ávykius Baltijos valstybëse. Á 1979øjø<br />
metø Pabaltijieèiø memorandumà nesureagavo në<br />
viena valstybë, o 1983-aisiais metais sausio 13-àjà dienà<br />
sureagavo tik Europos Parlamentas. Tuo tarpu á ávykius<br />
Lenkijoje ir kitose ðalyse demokratinio pasaulio sostinës<br />
vienaip ar kitaip atsiliepdavo.<br />
O tos dimensijos prie Baltijos jûros buvo labai svarbios:<br />
geopolitinio stabilumo arba pusiausvyros, TSRS teisiø<br />
ir ásipareigojimø iðsaugojimo pasiraðytø tarptautiniø<br />
sutarèiø ðviesoje, galimø socialiniø-ekonominiø TSRS<br />
kolapso padariniø, naujø kariniø konfliktø ir t.t. Tad ávykiai<br />
Baltijos valstybëse veikë lyg detonatorius ið karto daugeliu<br />
krypèiø, o ypaè – TSRS iðirimo kryptimi, kas nemaþai<br />
daliai Europos valstybiø nebuvo pageidaujama.<br />
Ðiame kontekste aiðkios ðiø ðaliø nepriklausomybës deklaravimas<br />
reiðkë ir naujos situacijos, kurios nebandyta<br />
prognozuoti, Europoje gimimà.<br />
Ir pirmàja kregþde ðiame kelyje reikëtø laikyti 1989<br />
metø rugpjûèio 6 dienos Gotlando komunikatà. Ðiemet<br />
minësime ðio komunikato 15 metø sukaktá. Ávykiø grandinë<br />
Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 1987-1990 metais skatino<br />
procesus Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Kaukaze<br />
ir kitur. Pagaliau 1990-øjø kovo 11-oji realiai áteisino Baltijos<br />
ðaliø laisvës siekius ir á dienos aktualijas iðkëlë TSRS<br />
irimo klausimà, o kartu ir viso komplekso geopolitiniø problemø<br />
bûtinà sprendimà bei prielaidø naujai Europai formuotis<br />
sudarymà. Laikotarpis nuo 1990-øjø kovo 11-osios<br />
iki 1991-øjø sausio 13-osios – milþiniðkos átampos, daugelio<br />
sudëtingø procesø, greitai besikeièianèios tarptautinës<br />
situacijos laikotarpis, paþangos proceso ir reakciniø jëgø<br />
prieðprieðos laikotarpis. Persijos álankos krizës priedangoje<br />
prasidëjusi reakciniø TSRS jëgø ataka Vilniuje 1991øjø<br />
sausio 13-àjà galëjo lemti daug kà – sugràþinti totalitariná<br />
reþimà, atkurti Maskvos átakà Baltijos valstybëms,<br />
tuo paèiu iðlaikyti status quo tarp Europos Sàjungos ir<br />
TSRS, arba pavirsti nesëkme komunistiniam TSRS reþimui<br />
ir atverti naujos Europos galimybes. 1991 sausio 13àjà<br />
laimëjo paþangos procesas, atvëræs naujas perspektyvas<br />
ir Europos Sàjungai, ir Baltijos ðalims, ir Rusijai, ir<br />
kitoms Vidurio ir Rytø Europos valstybëms. Mano giliu
Change language