Nr. 2(276) - Lietuvos Respublikos Seimas

www6.lrs.lt

Nr. 2(276) - Lietuvos Respublikos Seimas

SEIMO POSËDÞIAI • SEIMO POSËDÞIAI • SEIMO POSËDÞIAI • SEIMO POSËDÞIAI

ris pasirinktas siekiant ðitø tikslø, tikrai

ðiuo metu yra ydingas. Tà patyriau

vaþinëdamas po kaimo vietoves, konkreèiai

– Varënos rajonà, ir paskutiniø

dienø pavyzdþiai. Ðiuo metu þemdirbiams

reikia uþpildyti formas, kurios

pagal sudëtingumà tikrai ákandamos

yra tik specialistams. Að nekalbu,

(…) rajono þmonëms, kurie nemoka

raðyti lietuviðkai ir sunkiai kalba.

Þemës ûkio skyriams talkina kultûros

darbuotojai, talkina seniûnijø

darbuotojai, taèiau tai ne jø funkcija,

jie uþ tai pinigø negauna, tai yra labdara

ir tai yra neteisinga. Að vis dëlto

labai norëèiau, premjere, paklausti jûsø

nuomonës. Ar vis dëlto nemanote,

kad reikëtø atsiþvelgti á tà situacijà,

nes dar bent keletà sykiø bus formø

pildymo vajus per pastaruosius tris

mënesius, skirti papildomus etatus ne

centriniam aparatui, nacionalinei tarnybai,

ne apskritims, o rajonø þemës

ûkio skyriams, nacionalinio konsultavimo

tarnyboms, kad kvalifikuoti

þmonës padëtø þemdirbiams ir kad

gautø uþ tai atlyginimà. Þemdirbiai

tikrai patys nepajëgûs daugeliu atvejø

uþpildyti tø sudëtingø formø. Gaila,

neturiu pavyzdþio.

A.M.BRAZAUSKAS. Èia yra keletas

klausimø. Neþinau, kiek atsakymø

að galësiu jums dabar pateikti.

Na, formos mes neiðgalvojome. Europos

Sàjunga labai apsidraudþia, ir

visi puikiai þinojome, kad bus labai

sudëtinga panaudoti ðias lëðas, kad

reikia labai rimtai studijuoti visà tvarkà,

mokëti.

Dabar dël etatø. Mes gerokai padidinome

etatø skaièiø, ir kaip tik tas

padidinimas (að dabar tiksliai nepasakysiu,

per 100 þmoniø) turëtø eiti á

rajonus, ne centre turi sëdëti ðie þmonës.

Deja, iki ðiol nesukomplektuota

agentûra. Man atrodo, apie 60-80 etatø

dabar yra laisvø. Antras dalykas, tai

yra klausimas, kuris iki ðiol nëra iðspræstas,

nes savivaldybiø þemës ûkio

skyriai dël to, kad mes kartu su jumis

juos perdavëme savivaldybëms ið apskrièiø,

nëra pavaldûs agentûrai. Mes

siekiame ir norime árodyti Europos

Sàjungos Komisijai, kad ðitie tarnautojai

galëtø dalyvauti parengimo pa-

naudoti ðitas lëðas procese. Deja, ðis

klausimas ðiandien, kiek að atsimenu

ir kiek mane informavo, dar neiðspræstas,

bet jis yra svarstomas ir keliamas.

Jeigu bûtø galima panaudoti þmones,

kaip jûs sakot, ir konsultaciniø tarnybø

ðiam reikalui, be abejo, tai bûtø kur

kas lengviau ir paprasèiau. Taèiau að

dar kartà noriu pasakyti, kad mes ir

biudþete… Kaip jûs tvirtindami biudþetà

turbût pastebëjot, kiek ðiems

reikalams buvo praðyta, toks ið esmës

ir numatytas finansavimas.

Kita vertus, kà ten slëpti, kai kurios

frakcijos ir kai kurie Seimo nariai

kritikuoja Vyriausybæ uþ tai, kad

didinam valdymo personalà. Mes dabar

net neþinom á kà daugiau orientuotis:

ar tà valdymo personalà, kurio

bûtinai reikia, didinti, ar reikia

klausyti kito liaudies balso ir nieko

nedaryti, nedidinti ðiø etatø. Að manau,

kad reikia greièiau didinti etatus,

tuo labiau kad finansavimas biudþete

yra numatytas.

E.ÐABLINSKAS. Mano klausimas

turbût bûtø skirtas premjerui, nes

sveikatos ministro nematau, tiesiog

bûtø lobistinis praðymas. Teko pabûti

Vilniaus universitetinëje Greitosios

pagalbos ligoninëje. Iðties graþi, puiki,

bet tik savo kailiu pajauti, kà reiðkia

operacinës. Kiek kalbëta ir su jø

vadovais, pinigø tam ligoninë ið tikrøjø

neturi, o savivaldybë negali padëti.

Að tiesiog praðyèiau Vyriausybës

pasiþiûrëti, ar nerastø keliø milijonø

operaciniø blokui sutvarkyti. Ten vis

dëlto 21 operacinë ir ið esmës konvejeriu

aptarnauja visà Lietuvà.

A.M.BRAZAUSKAS. Mes taip

pat imamës priemoniø, kad greièiau

baigtume ðios ligoninës statybà ir

árengimà. Esam susitaræ su savivaldybe,

su ponu Artûru Zuoku, nes tai

vis dëlto jø ligoninë, kad 5 mln. bûtø

numatyti turbût tam paèiam reikalui,

apie kurá ir jûs kalbat, t.y. diagnostinei

árangai, operaciniø árangai ir t.t.

Tie 5 mln., að dabar negaliu atsakyti,

bet tie 5 mln., kiek mane patikino,

ið savivaldybiø biudþeto, pardavus

kai kuriuos objektus, turi bûti numatyti.

Mes savo ruoþtu numatëm 7

ar kiek milijonø statybai, paèiai sta-

Vyriausybës valanda sausio 15 d. posëdyje

tybai, kad galëtume kaip galima greièiau

uþbaigti atskirus aukðtus ir pradëti

eksploatuoti ðià ligoninæ. Þinoma,

ji yra labai didelë ir labai brangi.

Man atrodo, kad sàmatinis likutis dar

yra apie 60 mln.

V.SAULIS. Mano klausimas bûtø

tiek ûkio ministrui, tiek ir vidaus

reikalø ministrui, nes jûs kartu spalio

mënesá pasiraðëte nutarimà dël

daþyto kuro naudojimo tvarkos.

Ðis klausimas, sakykim, dabar susigulëjo,

kuras yra daþomas, þemdirbiai

sutiko já, sakykim, gana normaliai,

ðiuo metu tvarkosi dokumentus

Valstybinëje mokesèiø inspekcijoje.

Norma yra pakankama vienam hektarui.

Jie su tuo visiðkai sutinka. Að

norëèiau iðgirsti jûsø nuomonæ. Galbût

nepasitenkinimas kyla dël to,

kad… Pavyzdþiui, ar galima traktoriumi,

ratiniu traktoriumi, asfaltu veþti

grûdus á elevatoriø naudojant daþytà

kurà? Ir iðvis ðis klausimas keliamas

kita prasme – kad tai þemdirbio problema,

kaip jam panaudoti tuos 120

kilogramø: ar traktorium veþti mëðlà,

ar grûdus, ar arti, ar kultivuoti. Jeigu

jis tà kurà sunaudoja, tai jo problema,

jis bus priverstas pirkti daþytà

kurà. Aiðku, jie irgi visiðkai sutinka,

kad lengvajam transportui, sakykim,

tas kuras nebûtø naudojamas. Vis dëlto

kokia jûsø nuomonë? Atkristø

daug átampos. Dabar jie, aiðku, bijo,

kad juos gaudys ant kelio, baus ir visus

kitus veiksmus atliks. Gal reikëtø

liberalizuoti ðá klausimà?

P.ÈËSNA. Ûkio ministerijoje vakar

ávyko pasitarimas, kuriame dalyvavo

Mokesèiø inspekcijos, Þemës

ûkio ministerijos atstovai, taip pat

dalyvavo tos kompanijos, kurios Lietuvoje

prekiauja naftos produktais.

Buvo aptarti klausimai, kaip greièiau

bûtent þemdirbiams pateikti daþytà

dyzelinà. Artimiausiomis dienomis jo

turi atsirasti. Daþyto dyzelino tiekëjai

buvo ðiek tiek suabejojæ, galbût

Seimas pakeis savo sprendimà. Jie

nenorëjo nusipirkti anksèiau laiko

daþikliø ir paskui neturëti kur jø dëti.

Tai dël ðio klausimo. Artimiausiom

dienom turëtø prekiauti apie 150 degaliniø.

SEIMO KRONIKA NR. 2 (276) 107

2004. 01. 25

More magazines by this user
Similar magazines