Nr. 2(276) - Lietuvos Respublikos Seimas

More documents

Recommendations

Info

RENGINIAI • RENGINIAI • RENGINIAI • RENGINIAI • RENGINIAI • RENGINIAI • RENGINIAI Ir tam jau niekas negali sukliudyti. Telieka tik formaliosios procedûros kai kuriose Europos Sàjungos ðalyse narëse. Telieka dar ir mûsø, nors ir labai sunkûs, taèiau vis tik iðsprendþiami namø darbai – papildyti Lietuvos Respublikos Konstitucijà reikiamomis nuostatomis, sukurti europiniø problemø sprendimo mûsø ðalyje mechanizmus, dar priimti daug svarbiø ástatymø pataisø. Ir tuomet, ðiø metø geguþës 1-àjà, pirmà kartà nuo tø laikø, kai Austrija-Vengrija, Prûsija ir Rusija pasidalijo Lenkijos ir Lietuvos valstybæ, po ilgø carinës okupacijos, vëliau agresyviø Vokietijos ir TSRS totalitariniø reþimø, po daugelio kraupiø ávykiø, po ðaltojo karo pabaigos, pirmà kartà po ilgø ðimtmeèiø tvirtai realizuojame savo suverenitetà naujame euroatlantinës integracijos kontekste. Bûtent sàmoningai akcentuoju suvereniteto realizavimà ðiame kontekste, o ne jo suvarþymà ar praradimà, kaip daugelyje diskusijø tenka apie tai iðgirsti. Tad logiðkai kyla ir klausimas (nors að nepriskiriu savæs tiems, kurie tiki teleologiniu pasaulio raidos kryptingumu), nuo ko tai priklauso – ar nuo ið anksto numatyto aukðèiausiøjø dangiðkøjø dësniø plano, ar nuo objektyviø istoriðkai determinuotø dësniø raidos. Bet klausimas, ar tarp Sausio 13-osios 1991 m. ir geguþës 1-osios 2004-aisiais esama istorinës raidos ryðio, lieka svarbus ir atviras Lietuvai. Manyèiau, kad 1991-øjø sausio 13-osios reikðmës Lietuvos ir Europos istorinei pastarøjø deðimtmeèiø raidai klausimas taip pat neabejotinai svarbus ir Europai. Ir ðtai ðioje vietoje norëèiau sugráþti á tam tikras prielaidas ir ðiokià tokià dar iki 1991-øjø sausio 13-osios buvusiøjø ávykiø chronologijà. Pirmiausia apie prielaidas: Pirmoji prielaida yra ta, kad á Europos Sàjungà integruojasi tos ðalys, kurios vienaip ar kitaip buvo ar iðliko priklausomos nuo didesnës Vakarø Europos kultûros átakos. Antroji prielaida yra ta, kad á Europos Sàjungà integruojasi sparèiau tos ðalys, kuriose iðliko ar buvo labiau iðreikðta rinkos ekonomikos tradicija. Treèioji prielaida yra ta, kad á Europos Sàjungà sparèiau integravosi tos ðalys, kurios iki Antrojo pasaulinio karo vienaip ar kitaip buvo savarankiðkos. Ketvirtoji prielaida yra ta, kad pasiprieðinimo TSRS hegemonistinei pozicijai judëjimai bûtent labiau reiðkësi po Antrojo pasaulinio karo jos prievarta uþimtose ar jos blokui pajungtose teritorijose, o tai sparèiau stimuliavo demokratinius procesus tose ðalyse. O ðtai keletas chronologiniø datø ið 7-ojo ir vëlesniø XX-ojo amþiaus deðimtmeèiø. Ðiø ávykiø chronologija tik dar labiau sustiprina mano minëtas prielaidas. Tuo paèiu paryðkina ir kai kuriuos labai svarbius aspektus. Lenkija, Èekoslovakija, Vengrija ir kitos socialistinës liaudies demokratijø ðalys buvo sàlyginai savarankiðkesnës. Tuo tarpu trys valstybës po Antrojo pasaulinio karo kaip savarankiðkos valstybës praktiðkai iðnykusios. Baltijos ðalys buvo lyg „lakmuso“ popierëlis tiek Europai, tiek ir paèiai TSRS. Jei TSRS hegemonizmas po truputá traukësi ið „Varðuvos bloko“ ðaliø, netgi sudarant sàlygas griûti Berlyno sienai ir tuo simbolizuoti „ðaltojo karo“ pa- 126 SEIMO KRONIKA NR. 2 (276) 2004. 01. 25 baigà, tai paèios TSRS egzistavimas iki 1990-øjø kovo 11-osios daugeliui pasaulio ðaliø buvo nekvestionuojamas. Ávykiai Lenkijoje, Èekoslovakijoje, Vengrijoje leido viskà traktuoti kaip „realiojo socializmo“ transformacijas, tuo tarpu ávykiai trijose Baltijos valstybëse këlë grësmæ TSRS egzistavimui su galimomis neigiamomis TSRS griuvimo pasekmëmis Europai ir pasauliui. To bijota, apie tai daug raðyta pasaulio spaudoje. Taèiau kita vertus, buvo akivaizdu, kad TSRS komunistinio reþimo, vienintelio reþimo, turinèio puolamàjà strateginæ branduolinæ ginkluotæ, iðlikimas realiai iðlaikytø „ðaltojo karo“ status quo, nesudarydamas prielaidø Europai vienytis ir keistis. Ðtai kodël ávykiai trijose Baltijos valstybëse turëtø bûti nagrinëjami tarsi ávykiai, vykstantys keleto dimensijø sankirtoje ir keièiantys tas dimensijas keliomis kryptimis. Neatsitiktinai pasaulis skirtingai reagavo á ávykius Lenkijoje ir kitose ðalyse, ir á ávykius Baltijos valstybëse. Á 1979øjø metø Pabaltijieèiø memorandumà nesureagavo në viena valstybë, o 1983-aisiais metais sausio 13-àjà dienà sureagavo tik Europos Parlamentas. Tuo tarpu á ávykius Lenkijoje ir kitose ðalyse demokratinio pasaulio sostinës vienaip ar kitaip atsiliepdavo. O tos dimensijos prie Baltijos jûros buvo labai svarbios: geopolitinio stabilumo arba pusiausvyros, TSRS teisiø ir ásipareigojimø iðsaugojimo pasiraðytø tarptautiniø sutarèiø ðviesoje, galimø socialiniø-ekonominiø TSRS kolapso padariniø, naujø kariniø konfliktø ir t.t. Tad ávykiai Baltijos valstybëse veikë lyg detonatorius ið karto daugeliu krypèiø, o ypaè – TSRS iðirimo kryptimi, kas nemaþai daliai Europos valstybiø nebuvo pageidaujama. Ðiame kontekste aiðkios ðiø ðaliø nepriklausomybës deklaravimas reiðkë ir naujos situacijos, kurios nebandyta prognozuoti, Europoje gimimà. Ir pirmàja kregþde ðiame kelyje reikëtø laikyti 1989 metø rugpjûèio 6 dienos Gotlando komunikatà. Ðiemet minësime ðio komunikato 15 metø sukaktá. Ávykiø grandinë Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 1987-1990 metais skatino procesus Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Kaukaze ir kitur. Pagaliau 1990-øjø kovo 11-oji realiai áteisino Baltijos ðaliø laisvës siekius ir á dienos aktualijas iðkëlë TSRS irimo klausimà, o kartu ir viso komplekso geopolitiniø problemø bûtinà sprendimà bei prielaidø naujai Europai formuotis sudarymà. Laikotarpis nuo 1990-øjø kovo 11-osios iki 1991-øjø sausio 13-osios – milþiniðkos átampos, daugelio sudëtingø procesø, greitai besikeièianèios tarptautinës situacijos laikotarpis, paþangos proceso ir reakciniø jëgø prieðprieðos laikotarpis. Persijos álankos krizës priedangoje prasidëjusi reakciniø TSRS jëgø ataka Vilniuje 1991øjø sausio 13-àjà galëjo lemti daug kà – sugràþinti totalitariná reþimà, atkurti Maskvos átakà Baltijos valstybëms, tuo paèiu iðlaikyti status quo tarp Europos Sàjungos ir TSRS, arba pavirsti nesëkme komunistiniam TSRS reþimui ir atverti naujos Europos galimybes. 1991 sausio 13àjà laimëjo paþangos procesas, atvëræs naujas perspektyvas ir Europos Sàjungai, ir Baltijos ðalims, ir Rusijai, ir kitoms Vidurio ir Rytø Europos valstybëms. Mano giliu
ásitikinimu, seno ir naujo konfliktà labiausiai atskleidþia ði 1991-øjø sausio 13-osios nuotrauka. Ðiai nuotraukai galima suteikti ðimtus prasmiø: „Atsisveikinimo su ginklais“, „Kam skambina varpai“, „Prievartai – ne, laisvei – taip“ ir t.t. Bet svarbiausia, ði akimirka uþfiksuoja totalitarizmo agonijà Europoje. Ji uþfiksuoja ir naujos situacijos gimimà Europoje. Po to seks daug dalykø: ir Gorbaèiovo mito pabaiga, ir „perestroikos“ krizë, ir demokratiniø jëgø Rusijoje stiprëjimas, B. Jelcino iðkilimas, Maskvos puèas, Beloveþo girios susitarimas, TSRS irimas, Baltijos valstybiø nepriklausomybës pripaþinimas, Rusijos kariuomenës iðvedimas ir t.t. Bet svarbiausia – ði 1991-øjø sausio 13-osios kulminacija prie Baltijos jûros, þiûrint retrospektyviai, iðriðo tuos geopolitinius Gordijaus mazgus, atvërë vartus paþangos procesams, atsakë á klausimà kas-kà? ir t.t. Sausio 13-oji padëjo pamatus 1991-øjø vasario 9 dienos plebiscitui, iðtarusiam „taip“ Lietuvos valstybei kaip nepriklausomai demokratinei respublikai. Toliau vyko demokratiniø procesø realizavimas, atvedæs Lietuvà á asocijuotà sutartá su Europos Sàjungà, o ðiandien ir á visateisæ narystæ Europos Sàjungoje. 1983-øjø sausio 13-osios Europos Parlamento rezoliucijos 20-meèio minëjimas 2003-øjø sausio 13-àjà turbût geriausiai atspindi 1991-øjø sausio 13osios reikðmæ Lietuvos ir Europos istorijoje. Praneðimo pradþioje minëjau, kad pradësiu temà nagrinëti nuo ðios temos pabaigos – nuo to, kad visateise Europos Sàjungos nare tampame 2004-øjø geguþës 1àjà. Bet noriu pabrëþti, kad visateisiðkumà suvienytoje Europoje pradëjome ágyvendinti laimëjæ 1991-øjø sausio 13-àjà. Laimëjæ tam, kad galëtume áneðti ir savo in- dëlá á Europos raidà. Tokio indëlio pavyzdþiu galëtø bûti ir Lietuvos atstovø pataisos naujai Europos Sàjungos Konstitucinei sutarèiai. Sutarèiai, kuri tapo galima tik todël, kad 1991-øjø sausio 13-oji nugalëjo. Po jos pasikeitë Europos þemëlapis. Pasikeitë ir istorijos Europoje raida. Sausio 13-osios pergalë patvirtino mano minëtø prielaidø pagrástumà. Patvirtino ir tai, kad Sausio 13-oji smarkiai pakeitë Europos nuostatas tiek apie Baltijos ðalis, tiek apie TSRS. Jei Berlyno sienos griuvimas reiðkë naujà santykiø tarp TSRS ir Europos Sàjungos pradþià, tai Sausio 13-osios pergalë reiðkë TSRS þlugimà, naujo Europos vienijimosi galimybæ ir kokybiðkai naujos Europos Sàjungos raidos perspektyvà. Vidurio ir Rytø Europos tautø politinë valia, reformos ir ryþtas padëjo pagrindus kokybiðkai naujiems procesams. Ir ðtai 1996-2004 metai – jau ne tik Europos Sàjungos plëtros, bet ir Europos vienijimosi metai. Akivaizdu, kad susivienijusi Europa smarkiai keis ir tas ðalis, kurios dar nëra Europos Sàjungoje. Juk visiems mums ir toliau iðkils klausimas, kokios Europos mes norime. Akivaizdu ir tai, kad Europos Sàjungos plëtra turës naujø perspektyvø. Apie tai pareikðta ir naujojoje Konstitucinëje sutartyje: „... vël susivienijusi Europa siekia toliau eiti ðiuo civilizacijos, paþangos ir klestëjimo keliu visø savo gyventojø, áskaitant silpniausius ir vargingiausius, labui: kad ji nori likti kultûrai, mokslui ir socialinei paþangai atviru þemynu, kad ji nori gilinti savo vieðojo gyvenimo demokratiðkumà ir skaidrumà bei siekti taikos, teisingumo ir solidarumo visame pasaulyje“. Tokia yra, mano ásitikinimu, Sausio 13osios reikðmë Lietuvai ir Europai“. Konferencijoje praneðimus paskelbë: Vilniaus dailës akademijos rektorius prof. Arvydas Ðaltenis – „Sausio 13-osios ávykiø atminimo akcentai Lukiðkiø aikðtës „Laisvës“ memoriale“, Lietuvos istorijos instituto direktorius hab. dr. Alvydas Nikþentaitis praneðime „Istorinës raidos áprasminimo Vilniaus mieste strategijos gairës“ pristatë projektà dël „Istorinës raidos áprasminimo Vilniaus mieste strategijos“, Lietuvos architektø sàjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas Kæstutis Pempë – „Apie strateginiø nuostatø ágyvendinimà“, Vilniaus etninës veiklos centro Etninës kultûros informacijos skyriaus vyr. leidybos koordinatorius Antanas Rimvydas Èaplinskas – „Asmenybës Vilniaus miesto gatviø pavadinimuose“, Vilniaus pedagoginio universiteto plëtros ir tarptautiniø ryðiø prorektorius, Lietuvos istorijos katedros vedëjas, Politologijos ir sociologijos katedros docentas dr. Aivas Ragauskas – „Senojo Vilniaus (XIVa. pab. — XIX a. vidurys) biografinis, ávykinis ir institucinis pjûvis vieðosios istorijos kontekste“, Lietuvos istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas dr. Rimantas Miknys – „XIX a. antros pusës – XX a. pirmos pusës Vilniaus miesto asmenys, ávykiai ir reiðkiniai, kaip miesto istorinës kultûros formavimosi veiksnys“, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultûros istorijos katedros lektorë dr. Rasa Èepaitienë – „Sovietinio laikotarpio istorijos ir paveldo áprasminimo problemos Vilniaus mieste“. SEIMO KRONIKA NR. 2 (276) 127 2004. 01. 25
Page 1 and 2:
Savaitinis þurnalas Leidþiama nuo
Page 3 and 4:
KOMITETAI • KOMITETAI • KOMITET
Page 5 and 6:
Page 7 and 8:
Page 9 and 10:
Page 11 and 12: KOMITETAI • KOMITETAI • KOMITET
Page 23 and 24: SEIMO POSËDÞIAI • SEIMO POSËD
Page 25 and 26: SAUSIO 13-oji - LAISVËS GYNËJØ D
Page 49 and 50: KOMISIJOS • KOMISIJOS • KOMISIJ
Page 51 and 52: KOMISIJOS • KOMISIJOS • KOMISIJ
Page 53 and 54: VALDYBA • VALDYBA • VALDYBA •
Page 55 and 56: VALDYBA • VALDYBA • VALDYBA •
Page 57 and 58: TARPTAUTINIAI RYÐIAI • TARPTAUTI
Page 59 and 60: TARPTAUTINIAI RYÐIAI • TARPTAUTI
Page 61: RENGINIAI • RENGINIAI • RENGINI
Page 65 and 66: PARLAMENTAS IR ÞINIASKLAIDA BARIKA
Page 67 and 68: 2004-ieji - KALBOS IR KNYGOS METAI
Page 69 and 70: SPAUDOS KONFERENCIJOS • SPAUDOS K
Page 71 and 72: SPAUDOS KONFERENCIJOS • SPAUDOS K
show all

Nr. 2(276) - Lietuvos Respublikos Seimas

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?