Nr. 2(276) - Lietuvos Respublikos Seimas

www6.lrs.lt

Nr. 2(276) - Lietuvos Respublikos Seimas

SEIMO POSËDÞIAI • SEIMO POSËDÞIAI • SEIMO POSËDÞIAI • SEIMO POSËDÞIAI

laikiðkas; stipresnis vëjas pûstelëjo, þiûrëk, keliø bokðteliø

ir nebëra. Dabar lakstome aplink valstybës rûmà ir

pranaðaujame, kuris bokðtas grius pirmasis: tas kairysis

ar deðinysis, gal tas pats vidurinysis. Pilni laikraðèiai, televizija,

radijas. Uþuot taisæ, kvieèiame þmones pasiþiûrëti

nelyginant kokio spektaklio. Net laþybos ið pinigø

vyksta, kuris bokðtas ir kada nugrius.

Taip nieko nebus, gerbiamieji kolegos politikai, kurie

saugome valstybës pilieèiø mums suteiktà pasitikëjimà.

Juk tai mûsø valstybë ir ji dabar svarbiausia. Argi

mums ne tas pats, kas tas elitas? Jeigu ko neþinome, galime

knygoje paskaityti – biblioteka èia pat.

Tiltø statytojai ir konstruktoriai stovi po tiltu, kai bandomas

jo tvirtumas. Mes taip pat privalome bûti savo

valstybës pastate – gráþti á savo darbo vietas ir kiekvienam

dirbti savo darbà. Parlamento nariai, gynëjai, Vyriausybës

nariai, dauguma sàþiningø Lietuvos pilieèiø

anomis dienomis buvo savo darbo vietose. Sausio gynëjø

kloti valstybës pamatai iðbandymà atlaikë. Ðiandien

bandomas mûsø valstybës pastato tvirtumas.

Prieð keletà metø Tito Masiulio mama mums papasakojo,

kaip Titui tarnaujant sovietiniame laivyne laive

pritrûko duonos. Laivo kapitonas duonà iðkepti patikëjo

Titui Masiuliui tardamas: „Tu lietuvis, tu sugebësi“.

Titui pavyko iðkepti duonà. Tikiu, pavyks ir mums.

Seimo narys Andrius Kubilius:

Gerbiamosios ponios,

gerbiamieji ponai, gerbiamieji

Sausio 13-osios bendraþygiai,

gerbiamieji posëdþio

pirmininkai! Pirmiausia

leiskite papraðyti ið man skirto

laiko pusæ minutës palikti

profesoriui V. Landsbergiui.

Gerbiamieji, Sausio 13oji

yra apgintos Laisvës diena.

Tai diena, kuri mokë ir

mokys mus, kaip Laisvæ reikia

ginti. Iðkankintos Lietuvos istorinis paradoksas yra

tai, kad ðiandien, prabëgus trylikai metø po Sausio 13osios,

mes turime vël kalbëti apie grësmes Lietuvai ir

apie grësmes Laisvei. Ir turime kalbëti ne vartydami istorijos

puslapius, bet skaitydami ðiø dienø laikraðèius.

Tada, prieð trylika metø, Laisvæ gynëme nuo tankø. Ðiandien

pradedame suprasti, kad Laisvei sunaikinti nereikia

ir tankø. Tauta Laisvæ praranda ne tik tada, kai jos

þemë yra okupuojama, bet ir tada, kai jos pilieèiø protai

yra okupuojami.

Ðiandien jau suprantame, kad protus okupuoti yra

lengviau nei Televizijos bokðtà ar ðalies teritorijà. Dabar

jau daugelis Lietuvoje sako: tie, nuo kuriø sëkmingai ap-

Sausio 13 d. iðkilmingame posëdyje

sigynëme tada, Sausio 13-àjà, sugráþta. Jie sugráþta per

neðvarius pinigus rinkimuose, per iðmoningas specialiàsias

tarnybas, per ávairius „almaxus“ ir per lietuviðkàjá

cinizmà verþtis prie valdþios bet kokia kaina.

Ciniðkoji politika yra ir ciniðkas poþiûris á neðvarius

pinigus. Uþ tai mokame didþiulæ kainà. Neðvariø pinigø

ir Rusijos specialiøjø tarnybø átaka Lietuvoje pakilo iki

pavojingai aukðtø postø. Tada, prieð trylika metø, tauta

apgynë Seimà ir kartu apgynë Laisvæ. Seimas nebuvo

okupuotas ir Laisvë nebuvo sunaikinta. Dabar Seimas

turi apginti Tautà. Apginti nuo to, kam pats Seimas per

trylika metø leido iðsikeroti. Apginti nuo ciniðkosios politikos,

nuo naujalietuviðko laisvës supratimo, kad politikoje

„viskas galima, viskas leidþiama“, nuo politikos,

visiðkai atskirtos nuo elementariausiø moralës, garbës ir

sàþiningumo principø. Apginti nuo pavojø Laisvei, kuriuos

atneða paprasèiausi demokratiniai rinkimai, per kuriuos

nusivylusieji pasiduoda ciniðkosios politikos paþadø

pagundoms. Nusivylusiøjø protas yra okupuojamas

ciniðkais paþadais ir ciniðkomis pagundomis. Nes jie yra

nusivylæ kitokia, neciniðkàja politika.

Visi mes, ir esantys kairëje, ir esantys deðinëje, esame

kalti, kad leidome ciniðkajai politikai Lietuvoje uþimti

tokias plaèias erdves. Lietuvos þmonës nëra dël to

kalti. Jie nëra kalti dël to, kad mes juos uþmirðome.

Dþiaugiamës Vilniaus klestëjimu ir BVP augimu, bet uþmirðtame,

kad toliau nuo Vilniaus, provincijoje, iki

30 proc. þmoniø gyvena þemiau skurdo ribos. Ir ðis skaièius

nemaþëja. Uþmirðtame, kad atlyginimø skirtumas

tarp Vilniaus ir Tauragës per pastaruosius penkerius metus

iðaugo perpus. Ir ðis skirtumas yra linkæs tik didëti.

Uþmirðtame, kad per pastaruosius penkerius metus per

pusæ, iki 20 tûkstanèiø, iðaugo asocialiø ðeimø ir juose

auganèiø vaikø skaièius, kuris dabar siekia jau 50 tûkstanèiø.

Uþmirðtame, kad per pastaruosius 10 metø vaikø,

gimusiø ne ðeimoje, skaièius iðaugo 5 kartus ir ðiandien

siekia jau beveik 30 proc., o ðeimø, susietø santuokos

saitais, sumaþëjo perpus.

Þmonës mato ðalia savæs kasdieniná neteisingumà,

skurdà, griûvanèias ðeimas, tëvus alkoholikus ir betëvius

vaikus. Ir jie klausia: kas bus toliau? Kas bus su jø vaikais,

jø ðeimomis ir jø kaimynais, su jø miesteliais ir su jø valstybe?

Aiðkiø atsakymø jie neiðgirsta, todël jie pyksta arba

paprasèiausiai lieka abejingi. Pykdami, per rinkimus jie

pasiduoda pagundai atkerðyti. Tuo ir naudojasi ciniðkoji

politika. Tuo ir naudojasi tie, kurie tokiose nuotaikose mato

palankià terpæ savo specialiøjø tarnybø veiklai.

Pagundos kerðyti apimtas protas nëra laisvas ir negali

bûti pilietiðkai kritiðkas. Visø mûsø pilietiðkumà sunaikino

sovietmetis, iðmokæs, kaip reikia màstyti ir gyventi

neturint laisvës. Anksèiau mûsø mintis siekë uþvaldyti

Kremlius, dabar – dideli, ið esmës nekontroliuojami

pinigai, skiriami politinei reklamai. O ir tie pinigai,

kaip parodë ðiandieninë krizë, labai daþnai yra Kremliaus

þymëti.

SEIMO KRONIKA NR. 2 (276) 95

2004. 01. 25

More magazines by this user
Similar magazines