Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
SEIMO POSËDÞIAI • SEIMO POSËDÞIAI • SEIMO POSËDÞIAI • SEIMO POSËDÞIAI<br />
laikiðkas; stipresnis vëjas pûstelëjo, þiûrëk, keliø bokðteliø<br />
ir nebëra. Dabar lakstome aplink valstybës rûmà ir<br />
pranaðaujame, kuris bokðtas grius pirmasis: tas kairysis<br />
ar deðinysis, gal tas pats vidurinysis. Pilni laikraðèiai, televizija,<br />
radijas. Uþuot taisæ, kvieèiame þmones pasiþiûrëti<br />
nelyginant kokio spektaklio. Net laþybos ið pinigø<br />
vyksta, kuris bokðtas ir kada nugrius.<br />
Taip nieko nebus, gerbiamieji kolegos politikai, kurie<br />
saugome valstybës pilieèiø mums suteiktà pasitikëjimà.<br />
Juk tai mûsø valstybë ir ji dabar svarbiausia. Argi<br />
mums ne tas pats, kas tas elitas? Jeigu ko neþinome, galime<br />
knygoje paskaityti – biblioteka èia pat.<br />
Tiltø statytojai ir konstruktoriai stovi po tiltu, kai bandomas<br />
jo tvirtumas. Mes taip pat privalome bûti savo<br />
valstybës pastate – gráþti á savo darbo vietas ir kiekvienam<br />
dirbti savo darbà. Parlamento nariai, gynëjai, Vyriausybës<br />
nariai, dauguma sàþiningø <strong>Lietuvos</strong> pilieèiø<br />
anomis dienomis buvo savo darbo vietose. Sausio gynëjø<br />
kloti valstybës pamatai iðbandymà atlaikë. Ðiandien<br />
bandomas mûsø valstybës pastato tvirtumas.<br />
Prieð keletà metø Tito Masiulio mama mums papasakojo,<br />
kaip Titui tarnaujant sovietiniame laivyne laive<br />
pritrûko duonos. Laivo kapitonas duonà iðkepti patikëjo<br />
Titui Masiuliui tardamas: „Tu lietuvis, tu sugebësi“.<br />
Titui pavyko iðkepti duonà. Tikiu, pavyks ir mums.<br />
Seimo narys Andrius Kubilius:<br />
Gerbiamosios ponios,<br />
gerbiamieji ponai, gerbiamieji<br />
Sausio 13-osios bendraþygiai,<br />
gerbiamieji posëdþio<br />
pirmininkai! Pirmiausia<br />
leiskite papraðyti ið man skirto<br />
laiko pusæ minutës palikti<br />
profesoriui V. Landsbergiui.<br />
Gerbiamieji, Sausio 13oji<br />
yra apgintos Laisvës diena.<br />
Tai diena, kuri mokë ir<br />
mokys mus, kaip Laisvæ reikia<br />
ginti. Iðkankintos <strong>Lietuvos</strong> istorinis paradoksas yra<br />
tai, kad ðiandien, prabëgus trylikai metø po Sausio 13osios,<br />
mes turime vël kalbëti apie grësmes Lietuvai ir<br />
apie grësmes Laisvei. Ir turime kalbëti ne vartydami istorijos<br />
puslapius, bet skaitydami ðiø dienø laikraðèius.<br />
Tada, prieð trylika metø, Laisvæ gynëme nuo tankø. Ðiandien<br />
pradedame suprasti, kad Laisvei sunaikinti nereikia<br />
ir tankø. Tauta Laisvæ praranda ne tik tada, kai jos<br />
þemë yra okupuojama, bet ir tada, kai jos pilieèiø protai<br />
yra okupuojami.<br />
Ðiandien jau suprantame, kad protus okupuoti yra<br />
lengviau nei Televizijos bokðtà ar ðalies teritorijà. Dabar<br />
jau daugelis Lietuvoje sako: tie, nuo kuriø sëkmingai ap-<br />
Sausio 13 d. iðkilmingame posëdyje<br />
sigynëme tada, Sausio 13-àjà, sugráþta. Jie sugráþta per<br />
neðvarius pinigus rinkimuose, per iðmoningas specialiàsias<br />
tarnybas, per ávairius „almaxus“ ir per lietuviðkàjá<br />
cinizmà verþtis prie valdþios bet kokia kaina.<br />
Ciniðkoji politika yra ir ciniðkas poþiûris á neðvarius<br />
pinigus. Uþ tai mokame didþiulæ kainà. Neðvariø pinigø<br />
ir Rusijos specialiøjø tarnybø átaka Lietuvoje pakilo iki<br />
pavojingai aukðtø postø. Tada, prieð trylika metø, tauta<br />
apgynë Seimà ir kartu apgynë Laisvæ. <strong>Seimas</strong> nebuvo<br />
okupuotas ir Laisvë nebuvo sunaikinta. Dabar <strong>Seimas</strong><br />
turi apginti Tautà. Apginti nuo to, kam pats <strong>Seimas</strong> per<br />
trylika metø leido iðsikeroti. Apginti nuo ciniðkosios politikos,<br />
nuo naujalietuviðko laisvës supratimo, kad politikoje<br />
„viskas galima, viskas leidþiama“, nuo politikos,<br />
visiðkai atskirtos nuo elementariausiø moralës, garbës ir<br />
sàþiningumo principø. Apginti nuo pavojø Laisvei, kuriuos<br />
atneða paprasèiausi demokratiniai rinkimai, per kuriuos<br />
nusivylusieji pasiduoda ciniðkosios politikos paþadø<br />
pagundoms. Nusivylusiøjø protas yra okupuojamas<br />
ciniðkais paþadais ir ciniðkomis pagundomis. Nes jie yra<br />
nusivylæ kitokia, neciniðkàja politika.<br />
Visi mes, ir esantys kairëje, ir esantys deðinëje, esame<br />
kalti, kad leidome ciniðkajai politikai Lietuvoje uþimti<br />
tokias plaèias erdves. <strong>Lietuvos</strong> þmonës nëra dël to<br />
kalti. Jie nëra kalti dël to, kad mes juos uþmirðome.<br />
Dþiaugiamës Vilniaus klestëjimu ir BVP augimu, bet uþmirðtame,<br />
kad toliau nuo Vilniaus, provincijoje, iki<br />
30 proc. þmoniø gyvena þemiau skurdo ribos. Ir ðis skaièius<br />
nemaþëja. Uþmirðtame, kad atlyginimø skirtumas<br />
tarp Vilniaus ir Tauragës per pastaruosius penkerius metus<br />
iðaugo perpus. Ir ðis skirtumas yra linkæs tik didëti.<br />
Uþmirðtame, kad per pastaruosius penkerius metus per<br />
pusæ, iki 20 tûkstanèiø, iðaugo asocialiø ðeimø ir juose<br />
auganèiø vaikø skaièius, kuris dabar siekia jau 50 tûkstanèiø.<br />
Uþmirðtame, kad per pastaruosius 10 metø vaikø,<br />
gimusiø ne ðeimoje, skaièius iðaugo 5 kartus ir ðiandien<br />
siekia jau beveik 30 proc., o ðeimø, susietø santuokos<br />
saitais, sumaþëjo perpus.<br />
Þmonës mato ðalia savæs kasdieniná neteisingumà,<br />
skurdà, griûvanèias ðeimas, tëvus alkoholikus ir betëvius<br />
vaikus. Ir jie klausia: kas bus toliau? Kas bus su jø vaikais,<br />
jø ðeimomis ir jø kaimynais, su jø miesteliais ir su jø valstybe?<br />
Aiðkiø atsakymø jie neiðgirsta, todël jie pyksta arba<br />
paprasèiausiai lieka abejingi. Pykdami, per rinkimus jie<br />
pasiduoda pagundai atkerðyti. Tuo ir naudojasi ciniðkoji<br />
politika. Tuo ir naudojasi tie, kurie tokiose nuotaikose mato<br />
palankià terpæ savo specialiøjø tarnybø veiklai.<br />
Pagundos kerðyti apimtas protas nëra laisvas ir negali<br />
bûti pilietiðkai kritiðkas. Visø mûsø pilietiðkumà sunaikino<br />
sovietmetis, iðmokæs, kaip reikia màstyti ir gyventi<br />
neturint laisvës. Anksèiau mûsø mintis siekë uþvaldyti<br />
Kremlius, dabar – dideli, ið esmës nekontroliuojami<br />
pinigai, skiriami politinei reklamai. O ir tie pinigai,<br />
kaip parodë ðiandieninë krizë, labai daþnai yra Kremliaus<br />
þymëti.<br />
SEIMO KRONIKA NR. 2 (<strong>276</strong>) 95<br />
2004. 01. 25
Change language