Nr. 2(276) - Lietuvos Respublikos Seimas

More documents

Recommendations

Info

SEIMO POSËDÞIAI • SEIMO POSËDÞIAI • SEIMO POSËDÞIAI • SEIMO POSËDÞIAI Sausio 13 d. iðkilmingame posëdyje saulyje iðsivystæs pilietinis principas ir bûtinybë kurti pilietinæ visuomenæ, nepaþeidþianèià në vieno þmogaus savitumo, atvirkðèiai, atverianèià jam erdvæ, tiesa, tik tokià, kuri nekelia grësmës kitø siekiams realizuoti. Tai ámanoma tik teisinëje valstybëje, priëmusioje visiems privalomas bendrabûvio taisykles, kur gerbiama þmogaus teisiø ávairovë ir tik grieþtai nustatytu bûdu jos ribojamos tiek, kad negrëstø kitø þmoniø teisëms“. Brangindami tai, dël ko kovojome, privalome áþvelgti ir kai kurias ðiø dienø tendencijas. Ar sustiprins mus baubø ir fobijø kûrimas? Ar sugebësime atskirti tikrà tiesà nuo tariamos, tikrus prieðus nuo tø, kuriuos aðtrioje politinëje kovoje sukuria laki fantazija? Svarbiausia mums visiems suvokti savo atsakomybæ uþ tai, kad savo veiksmais ir þodþiais nepakirstume pilieèiø tikëjimo valstybe ir neáþeistume atminimo tø, kuriuos ðiandien minime. Turime tapti valstybe, verta þuvusiø uþ jà aukos. Nuoðirdþiai atsipraðau Sausio 13-osios aukø artimøjø, kuriems skausmà sukelia ir pastarøjø mënesiø ávykiai. Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, Nepriklausomybës Akto signataras, Seimo Pirmininko pavaduotojas Vytenis Povilas Andriukaitis: Atsipraðau, kad pradësiu ne nuo protokolo, o pirmiausia kreipsiuos á mielus laisvës gynëjø artimuosius, laisvës gynëjus, á mielus ðio minëjimo dalyvius. Jûsø Ekscelencija Respublikos Prezidente, Ministre Pirmininke, Seimo Pirmininke, ekscelencijos ambasadoriai, Seimo nariai, ponios ir ponai! Rengdamasis ðios dienos pasisakymui, pats nustebau nuo skaièiø sàskambio – 13-à kartà minime Sausio 13àjà. Nesu prietaringas, netikiu skaièiø magija, bet ðiø 13øjø Laisvës gynëjø dienos – Sausio 13-osios metiniø proga ðiam prasmingam skaièiaus trylika sàskambiui taip ir norisi rasti naujø, dar neaptartø, aspektø taip neseniai ávykusiai dramatiðkai Laisvës gynimo dienai áprasminti. Norisi rasti naujø palinkëjimø sau ir visiems, palinkëjimø, kurie iðplauktø ið mûsø apgintosios Laisvës dienos – Laisvës dienos mums, Lietuvai, Laisvës dienos mûsø kaimynams, Laisvës dienos Europos vienijimuisi. Reti sutapimai – 1983-iøjø sausio 13-àjà Europos Parlamentas priëmë rezoliucijà dël Estijos, Latvijos ir Lietuvos laisvës. 1991-øjø sausio 13-àjà mes apgynëme „mûsø ir jûsø“, arba Lietuvos ir kaimynø, laisvæ. 92 SEIMO KRONIKA NR. 2 (276) 2004. 01. 25 Ir ðtai, po 13 metø mes stojame á Europos Sàjungà. 2004-øjø geguþës 1-àjà neatpaþástamai pasikeis Europa. Europos Sàjungos plëtra ir Europos vienijimasis ágis visai kità turiná. Europa vienijasi, kad siektø taikos, demokratijos, teisingumo, solidarumo tiek èia, tiek ir visame pasaulyje. Ji vienijasi tam, kad liktø atvira tautø nepriklausomybei, kultûrø ávairovei, mokslo ir socialinei paþangai, tam, kad galëtø padëti silpnesniems ir vargingesniems. Gerbiamieji Laisvës gynëjø dienos minëjimo dalyviai, Europoje plaèiai þinoma 1989-øjø spalio 3-ioji diena, kai griuvo Berlyno siena, bet Berlyno sienos griuvimas reiðkë tik ðaltojo karo pabaigà ir naujø santykiø tarp totalitarinës Tarybø Sàjungos ir Europos Bendrijø ðaliø pradþià. Jeigu liktø tik tai, jei nebûtø 1990-øjø kovo 11osios ir 1991-øjø sausio 13-osios, vargu ar ðá pavasará iðauðtø Europos vienijimosi diena. Ðaltojo karo epochos pabaigai to neuþteko. Reikëjo ir Tarybø Sàjungos totalitarinës sistemos griûties. Bûtent èia, Lietuvoje, Kovo 11oji pradëjo ðá procesà, o Sausio 13-oji já uþbaigë ir apgynë laisvæ. Sausio 13-oji atvërë duris demokratijai ir paþangai, Europos Sàjungos plëtrai ir naujoms þemyno perspektyvoms. Prieð 13 metø mes patys dar gerai nesuvokëme, kokios naujos perspektyvos atsiveria Lietuvai ir mûsø kaimynams. Dar ir dabar akyse stovi tos kraupios okupantø atakos akimirkos Simono Konarskio gatvëje Vilniuje, uþgrobiant Radijo ir televizijos pastatà. Mes, beginkliai, ið visø sielos gelmiø skanduojantys okupantams atsigræþti á þmogiðkàsias vertybes. Staiga – virð galvø zvimbianèios kulkos, kurtinantys sprogimø – garsai nutolæ, jie lyg èia pat ir tarsi nerealûs. O realybëje – Laisvë ir Þmogiðkumas, mûsø milijonø solidarumas ir beginklio pasiprieðinimo jëga. Tai didingos akimirkos. Tada visa tai tarsi buvo skirta mums patiems apsiginti. Dabar suprantu, jog tai buvo skirta ir besikeièianèios Europos ateièiai. Tam, kad ðiandien, 2004-siais, bûtume laisvi ir tvirti demokratiniø Europos tautø ðeimoje, lygûs ir lygiaverèiai, iðpaþástantys tas paèias vertybes, trokðtantys tø paèiø permainø vardan taikos ir socialinës paþangos. Vardan to þuvo ir pirmieji laisvi, anot Justino Marcinkevièiaus, laisvos Lietuvos 14 pilieèiø. Pagarba jiems ne tik Lietuvos pilieèiø vardu. Pagarba jiems visø paþangiø europieèiø vardu. Kalbu ðiandien ne tik kaip tremtiniø ðeimos vaikas ar disidentinio sàjûdþio dalyvis, nors taip lëmë likimas. Kalbu ir kaip þmogus, norintis palinkëti sau ir kitiems, kad daugiau niekada negráþtø tie laikai, kai tautos engë vienos kitas. Kad kitose kartose jau niekad nebûtø nei tremtiniø, nei politiniø kaliniø, nei disidentø, nei þûvanèiøjø uþ laisvæ. Kad nepersekiotø Tëvynës ðios negandos. Kad laisvë ir lygiateisiðkumas visada gyvuotø tarp tautø. Kad Lietuvoje gyventø laisvi, laisvæ mylintys, demokratijos pagrindu paþangà, taikà ir teisingumà kuriantys þmonës. Þmonës, paðaukti puoselëti tas pamatines besivienijanèios Europos vertybes, be ku-
SEIMO POSËDÞIAI • SEIMO POSËDÞIAI • SEIMO POSËDÞIAI • SEIMO POSËDÞIAI riø jau nebus ámanoma ásivaizduoti tolesnës mûsø ir kitø tautø valstybiø raidos ir paþangos. Tai sunkus ir atsakingas darbas. Bet tai kilnus uþdavinys. Ir jis vertas Sausio 13-osios aukos ir atminimo. Gerbiamasis Seime, Seimo ir Vyriausybës nariai, vakar Seime ávyko konferencija, kurioje buvo nagrinëjamas Lietuvos istorinës raidos áprasminimas sostinëje. Konferencijoje buvo dar kartà pabrëþta bûtinybë áprasminti Sausio 13-osios memorialà prie Lietuvos Respublikos Seimo rûmø. Juk buvo ir konkursas. Buvo ir yra projektas. Belieka tik ágyvendinti. Iðtarkime visi ðiandien „taip“ ðiam projektui ir pamëginkime já ágyvendinti. Tam reikia ne tiek daug lëðø. Kur kas daugiau reikia mûsø visø politinës valios. Dëkoju uþ dëmesá. Kunigas Robertas Grigas: Ponios ir ponai, per praëjusius 13 atgautosios Nepriklausomybës metø daugybæ kartø 1991-øjø sausio fenomenas buvo svarstytas politikos, karybos, teisës ir daugeliu kitokiø poþiûriø. Taèiau mums, Laisvës stebuklo liudytojams ir dalyviams, yra nepaneigiamai aiðku, kad svarbiausias ðiame didingame, dramatiðkame ir paslaptingame vyksme buvo dvasinis, religinis matmuo. Dievo, þmogaus ir laisvës paslapties matmuo. Sausio 13-oji ið tikrøjø buvo maþøjø pergalë, tikinèios ir mylinèios tautos pergalë prieð perdëm suracionalintà, pragmatiðkà ir ðia prasme bedieviðkà màstysenà bei fizinës jëgos politikà. Gyvenimo Vieðpats ið savo gailestingumo atskleidë mums, lietuviams, ir nustebusiam pasauliui, kad istorijos vyksmas nesileidþia prognozuojamas ir lemiamas vien geopolitiniø jëgø santykio, melagingos diplomatijos, galios ir pinigo faktoriø. Kad ðioje daþnai neðvarioje ir kruvinoje painiavoje iðlieka blogio nekontroliuojama erdvë „X“, kurioje veikia kiti dësniai, kurioje lemiamà þodá taria tikëjimas, iðtikimybë ir meilë, besiaukojanti iki mirties. Dramatiðkasis agresyvaus imperijos melo ir laisvës orumà atgavusio kraðto susidûrimas, pasibaigæs Lietuvos sëkme, nëra vien laikinas politinës konjunktûros pasikeitimas. Tai visø pirma patirtis, turinti sutvirtinti mûsø dvasià visose þmogiðkose neviltyse, iðoriniuose pavojuose ir savosios visuomenës moraliniame chaose, – patirtis, teigianti, kad ið esmës niekuomet nepralaimi þmonës ir tautos, jei pasilieka iðtikimi Dievo vardu bylojanèiai sàþinei. Sausio 13-oje glûdi visø iðjuoktø svajoniø apie laisvæ triumfas. Manau, kad ir bûsimos èeèënø, tibetieèiø, palestinieèiø teisës á nepriklausomà valstybæ triumfas. Fantazuotojais laikytø partizanø bunkeriuose sap- Sausio 13 d. iðkilmingame posëdyje nuotos laisvos, socialiná teisingumà branginanèios Lietuvos triumfas. Beprotnamiuose „gydytø“ ir „protingøjø“ kolaborantø niekintø pogrindþio spaudos leidëjø triumfas. Okupanto siûlomas privilegijas, ramø gyvenimà ir kilimà karjeros laiptais sàmoningai ir oriai atmetusiø Lietuvos Katalikø baþnyèios vaikø triumfas. Nepaliaujamas Lietuvos suverenumo siekis atskleidþia bendraþmogiðkos svarbos mûsø istorinio kelio bruoþà, kurá galëtume pavadinti etine kultûros kova; kova dël kultûros ir sielos vertybiø, kaip esminiø tautiniam ir valstybiniams iðlikimui. Vyskupo Valanèiaus organizuotas sàjûdis buvo kova dël liaudies buities kultûros. Knygneðystës judëjimas, kurio pergalæ – spaudos atgavimo ðimtmetá – paminësime ðiemet, buvo taikus kultûrinis pasiprieðinimas rusifikaciniam draudimui raðyti, spausdinti ir mokyti gimtàja kalba. Katalikiðkasis „Kronikos“ leidybos tinklas sovietmeèiu vëlgi buvo pastanga apginti europietiðkàjà tikëjimo iðpaþinimo ir sàþinës laisvæ. Visais tais atvejais Lietuvoje laimëjo kultûra, pagrásta krikðèioniðkuoju asmens orumo ir tautø prigimtiniø teisiø supratimu – laimëjo prieð despotizmà ir totalitarizmà. Ðia prasme Sausio 13-oji buvo natûrali istorinës tradicijos tàsa. Kaip jos tàsà traktuoju ir dabartines demokratiniø valstybës institucijø pastangas apsaugoti strateginës svarbos visuomenës gyvenimo sritis nuo kriminaliniø santykiø ásigalëjimo, – santykiø, uþgriebianèiø netgi giliau nei Konstitucijos paþeidimai ar priesaikos sulauþymas. Seimo inicijuota apkalta yra tokia pat dràsi ir teisinë svarbiausiø valstybës struktûrø, Prezidentûros gynyba nuo vadinamosios „materðèinos“ dvasios, pasireiðkianèios ne vien leksikonu, bet ir laikysena, poelgiais, þmogaus garbës ir laisvës nuvertinimu; nuo brutalios antikultûros ir antimoralës dvasios giname baltiðkàjà mûsø tapatybæ. Anuomet kompromisø ir iðdavysèiø purvà nuplovë Sausio 13-àjà þuvusiøjø kraujas. Èia posëdþiavusi Aukðèiausioji Taryba nesusvyravo prieð blogio imperijos tankus, prieð atsargià tarptautinës bendrijos pozicijà ir pasiliko iðtikima amþinajai laisvës svajonei. Ðiandien, lemtingos mûsø apsiginimui euroatlantinës integracijos iðvakarëse, ne maþiau reikðmingi labai skaidrûs, principingi, apvalantys ðio Seimo sprendimai. Turëdami naujausiojoje tautos istorijoje ir savo patirtyje toká besàlyginës Apvaizdos globos liudijimà kaip Sausio 13-oji, tikrai galime, pasitikrindami kelio kryptá su þuvusiøjø ir gyvøjø idealistø vertybëmis, toliau dràsiai kurti nenugalëtàjà Lietuvà. Dievas teiðsaugo mûsø viltá! (Plojimai) Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, Nepriklausomybës Akto signataras, pirmosios atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos Vyriausybës uþsienio reikalø ministras, Seimo narys Algirdas Saudargas: Gerbiamieji þuvusiøjø uþ Lietuvos laisvæ artimieji, jûsø Ekscelencija Respublikos Prezidente, Ekscelenci- SEIMO KRONIKA NR. 2 (276) 93 2004. 01. 25
Page 1 and 2: Savaitinis þurnalas Leidþiama nuo
Page 3 and 4: KOMITETAI • KOMITETAI • KOMITET
Page 23 and 24: SEIMO POSËDÞIAI • SEIMO POSËD
Page 25 and 26: SAUSIO 13-oji - LAISVËS GYNËJØ D
Page 27: SEIMO POSËDÞIAI • SEIMO POSËD
Page 49 and 50: KOMISIJOS • KOMISIJOS • KOMISIJ
Page 51 and 52: KOMISIJOS • KOMISIJOS • KOMISIJ
Page 53 and 54: VALDYBA • VALDYBA • VALDYBA •
Page 55 and 56: VALDYBA • VALDYBA • VALDYBA •
Page 57 and 58: TARPTAUTINIAI RYÐIAI • TARPTAUTI
Page 59 and 60: TARPTAUTINIAI RYÐIAI • TARPTAUTI
Page 61 and 62: RENGINIAI • RENGINIAI • RENGINI
Page 63 and 64: ásitikinimu, seno ir naujo konflik
Page 65 and 66: PARLAMENTAS IR ÞINIASKLAIDA BARIKA
Page 67 and 68: 2004-ieji - KALBOS IR KNYGOS METAI
Page 69 and 70: SPAUDOS KONFERENCIJOS • SPAUDOS K
Page 71 and 72: SPAUDOS KONFERENCIJOS • SPAUDOS K

Nr. 2(276) - Lietuvos Respublikos Seimas

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?