You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
AR ŽINOTE, KAD:<br />
Dėl per didelio azoto kiekio dirvoje mažėja derlingumas. Esant azoto pertekliui, augalai<br />
negali <strong>į</strong>sisavinti jiems reikalingų ir dirvoje esančių medžiagų.<br />
HELCOM duomenimis, <strong>į</strong> Baltijos <strong>jūrą</strong> 2001–2006 metais pateko 641 tūkst. tonų<br />
bendrojo azoto ir 30 200 tonų bendrojo fosforo (per metus). Palyginti su 1995–2000 metais, azoto ir<br />
fosforo prietaka <strong>į</strong> Baltijos <strong>jūrą</strong> sumažėjusi atitinkamai 13,7 ir 15,3 procento.<br />
Pasaulio gamtos fondas perspėja, kad dėl intensyvios žmogaus veiklos Baltijos jūros ekosistema yra<br />
viena iš pažeidžiamiausių pasaulyje.<br />
Skyriaus apibendrinimui galima pasiūlyti mokiniams atlikti užduot<strong>į</strong> mokinio veiklos lape<br />
Nr. 2 tema: Ką galima pakeisti saugant Baltijos <strong>jūrą</strong>?<br />
1.3. Veiksmai Baltijos jūros būklei gerinti<br />
Baltijos jūros tarša buvo susirūpinta XX a. pradžioje. Mokslininkai suprato, kad norint<br />
sumažinti Baltijos jūros taršą, neužtenka vienos ar kelių valstybių pastangų, todėl<br />
1974 m. buvo pasirašyta konvencija dėl Baltijos<br />
jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos – Helsinkio<br />
konvencija.<br />
1980 m. buvo <strong>į</strong>kurta Helsinkio komisija<br />
(HELCOM), kuri privalėjo kontroliuoti<br />
Konvencijos <strong>į</strong>gyvendinimą, ruošti rekomendacijas,<br />
bendradarbiauti su vietinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis mokslinių ir<br />
technologinių tyrinėjimų srityje.<br />
1992 m. Atnaujinta Helsinkio konvencija.<br />
1992 m. Pasirašyta Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos<br />
apsaugos konvencija, kurios tikslas yra apsaugoti Baltijos<br />
jūrinę aplinką (jūros vanden<strong>į</strong>, dugną ir gelmes, gamtos<br />
išteklius) nuo visų taršos šaltinių (iš laivų, sausumos, oro).<br />
Helsinkio konvencija numato, kad konvencijos šalys taiko<br />
prevencin<strong>į</strong> principą, t. y. imasi apsaugos priemonių, nes<br />
medžiagos ar energija, tiesiogiai ar netiesiogiai patekusios <strong>į</strong><br />
jūros aplinką, gali sukelti pavojų žmonių sveikatai,<br />
17