vandens lašo kelionė į baltijos jūrą

to, transportas, kuris pristato produktus iš kitų šalių, teršia aplinką išmetamosiomis
dujomis);
• maistas pagal metų laikus (sezoniniai produktai yra sveikesni, šviežesni ir pigesni);
• gerai subalansuotas maistas (80 proc. daržovių ir 20 proc. mėsos. Vienam
kilogramui mėsos užauginti reikia keliskart daugiau gamtinių ir ekonominių resursų,
nei vienam kilogramui daržovių. Be to, augalinės kilmės produktai yra sveikesni);
• taupus maisto naudojimas (maisto reikia pagaminti tiek, kiek bus sunaudota.
Didžiulės maisto atliekos taip pat teršia gamtą).
Gamindami maistą, turėtume laikytis Švarios Baltijos dietos principų. Geriausia švarios
Baltijos dieta - kokybiško maisto grandinė nuo lauko iki stalo ( 7 pav.)
Jei gamintume maistą iš sezoninių daržovių, ribotume mėsos ir atliekų kiekį, galėtume
maitintis, nekenkdami gamtai. Jei produktus pirktume tiesiogiai iš vietos ūkininkų, valgytume
kokybiškesnį ir pigesnį maistą. Naudos turėtų ir vietos ūkininkai, parduodantys savo
produkciją.
Žaliavos Perdirbimas Prekyba Vartotojas
7 pav. Visos maisto grandinės kontrolė – nuo lauko iki stalo
4.1. Maistas
Maistas yra mitybos produktų, susidedančių iš organinių ir neorganinių
medžiagų, visuma. Jis būtinas kūno audiniams formuoti ir atsinaujinti,
organizmo gyvybinei veiklai palaikyti, kūno energijai gaminti. Maistą
sudaro augaliniai ir gyvuliniai bei sintetiniai produktai. Jo saugumas,
kaip ir vandens, yra užtikrinamas tais pačiais taršos normatyvais.
Maistas teikia energiją organizmo funkcionavimui. Negaudami maisto
dauguma žmonių žūva po 4 savaičių dėl apsinuodiję savo audinių
metabolizmo produktais. Maistas teikia būtinus vitaminus ir mikroelementus, kurių stokojant
kyla ligos. Netinkama mityba gali turėti įtakos reprodukcijai, lėtinių – degeneracinių ligų,
alergijų vystymuisi, imuninės sistemos pakenkimams ir kt. Didžiausias pavojus sveikatai kyla
dėl mikrobiologinės maisto taršos, toksinų, esančių augaluose ar gyvūnų mėsoje, žuvyse.
55