vandens lašo kelionė į baltijos jūrą

Pamoka skirstoma į 4 etapus:
1 etape siekiama išsiaiškinti turimas žinias ir lūkesčius. Metodas: ,,Žinau – noriu
žinoti – išmokau”.
Mokiniai užsirašo sąsiuvinyje, ką žino apie maisto produktų rūšiavimą. Vyksta diskusija,
siekiant išsiaiškinti pagrindinius faktus. Mokytojas užpildo pirmąją skiltį. Kilusias
abejones pažymi antroje skiltyje. Mokiniai pagalvoja, kas juos dar domintų. Atsakymai
papildomi antroje skiltyje. Mokytojas peržvelgia abiejų skilčių rezultatus ir pasiruošia
dėstyti medžiagą pagal dalyvių iškeltus klausimus; norintiems plačiau panagrinėti tą temą
pateikiama literatūra.
2 etape siekiama plačiau supažindinti su įvairių maisto rūšių aktualumu, natūralaus ir
perdirbto maisto skirtumais ir poveikiu sveikatai. Metodas: Abipusis mokymasis.
Mokytojas suskirsto mokinius nedidelėmis grupelėmis po 4–5. Visi dalyviai turi skirtingų
tekstų kopijas ir privalo atlikti penkias užduotis:
Temos:
o Apibendrina, kas buvo perskaityta;
o Su informacija supažindina kitas grupeles;
o Atsako į kitų grupelių narių klausimus.
o „Ekologiškų produktų ypatybės”
o „Koks maistas sveikiausias?”
o „Sveikas ir ekologiškas maistas Lietuvos rinkoje?”
o „Produktų perdirbimo procesas ir standartai”
o „Prekybos maisto produktais kontrolė”
o „Ar „natūralus“ reiškia „ekologiškas?“
3 etape mokiniai supažindinami su etikečių naujiems produktams kūrimu; palyginimas
ir analizavimas. Sertifikato ženkleliai. Metodas: darbas su informacija porose - ,,Kaip
atpažinti atitinkamų maisto produktų rūšis? Ar pakuotė tinkama perdirbimui?“
Mokytojas mokinius padalina į grupes. Mokiniai gauna produktų etikečių pavyzdžius.
Grupelės turi nustatyti, kokias prekių rūšis žymi etiketės, jas išanalizuoti ir palyginti,
rezultatus pristatyti kitoms grupėms. (Vartotojas turi žinoti, ką jis valgo; produkto ir
pakuotės ženklinimas svarbus tuo, kad žmogui suteikiama teisė pasirinkti - pirkti ar ne
57