15.07.2013 Views

vandens lašo kelionė į baltijos jūrą

vandens lašo kelionė į baltijos jūrą

vandens lašo kelionė į baltijos jūrą

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

Pamokos metu mokiai apklausiami, kokius žino laukinėje Lietuvos gamtoje augančius<br />

valgomuosius vaisius ir uogas. Kuriuos jau yra patys rinkę? Pasiūloma atpažinti uogas ir<br />

vaisius ekskursijos metu.<br />

Prieš valgant būtina parodyti uogas mokytojui.<br />

Ekskursijos pabaigoje organizuojama viktorina – pažinti uogas ir vaisius vedančius laukinius<br />

Lietuvos augalus. Naudojamos kortelės.<br />

III veikla: Vaistažolės - ir maistas, ir vaistas<br />

o 1 užduotis: Maistažolių rinkimas<br />

Mokiniai pristato savo medžiagą apie surinktas maistažoles.<br />

Kiek ir kokių maistažolių vartoja mokiniai ar jų šeimos nariai.<br />

Kurias iš jų patys randa gamtoje?<br />

Kokias maistažolių dalis vartoja?<br />

Ekskursijos metu parodoma iki 15 maistažolių, o pabaigoje aptariami matyti augalai ir jų<br />

panaudojimo galimybės. Pvz. Balanda – labai skani ir vertinga „piktžolė“. Joje daug baltymų,<br />

kalcio, fosforo, magnio, kalio, karotinoidų, C vitamino. Maistui tinka visa antžeminė jaunų<br />

balandų dalis, vasara skabomi tik lapai, rudeni naudojamos ir sėklos. Balanda galima naudoti<br />

vietoj špinatų, <strong>į</strong>prastinių lapinių salotų. Lapus ir jaunus ūglius galima valgyti ir žalius, ir<br />

virtus. Ruoškite tuoj pat, kol švieži. Galima džiovinti ir saugoti žiemai. Garšva – dažna parkų<br />

ir daržų „piktžolė“. Neravima, nešienaujama greitai sudaro platų, tankų sąžalyną. Auga<br />

ūksmingose vietose. Nuo senų laikų garšva buvo vienas iš pagrindinių maistinių augalų mūsų<br />

klimato kraštuose. Tai vienas iš naudingiausių maistinių augalų, turintis daug vitamino C,<br />

mineralinių medžiagų, baltymų, taip pat eterinių aliejų. Paprastoji kiaulpienė rusų liaudies<br />

medicinoje vadinama gyvybės eliksyru. Jos lapuose daug angliavandenių, geležies, fosforo,<br />

kalcio, magnio, karotino, vitaminų B2, C, E. Žieduose gausu lecitino. Kiaulpienės gerina<br />

medžiagų apykaitą, valo organizmą, ypač atgaivina civilizacijos nuodų pakenktas kepenis bei<br />

kasą. Jų visos dalys yra valgomos. Iš naujų lapų daromos salotos, garnyras prie mėsos, žuvies<br />

patiekalų. Verdamos sriubos, gaminami <strong>į</strong>darai. Žiedpumpuriai marinuojami ir naudojami<br />

mišrainėms, šaltoms sriuboms, pikantiškiems patiekalams. Valgomi ir žiedai – dedami <strong>į</strong><br />

salotas, tyres, sriubas, jais dekoruojami patiekalai. Kad lapai nebūtų kartūs, prieš vartojat juos<br />

reikia nuplauti ir pusvaland<strong>į</strong> palaikyti sūdytame šaltame vandenyje. Juos galima netgi rauginti<br />

kaip kopūstus.<br />

77

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!