Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
skirtingoms geologinėms ir klimatinėms zonoms. Baltijos jūrai priklauso ir didelės <strong>į</strong>lankos –<br />
Botnijos, Suomių, Rygos, taip pat keletas nedidelių – Kuršių, Vyslos (Aistmarės) ir kt.<br />
Baltijos jūros paviršinių vandenų plotas apytiksliai lygus Juodosios jūros plotui, bet pagal<br />
<strong>vandens</strong> kiek<strong>į</strong> ji priklauso mažoms jūroms. Baltijos jūros <strong>vandens</strong> tūris yra 22 000 km³,<br />
Juodosios – 537 000 km³. Jei Baltijos jūros pakrantės liniją ištiesintume, ji nusidriektų apie<br />
7000 kilometrų.<br />
Baltijos jūra turi keletą didelių salų: Zelandijos (7016 km²), Gotlando (3001 km²) ir kt. Ji<br />
skalauja devynių pramoninių šalių krantus.<br />
Dugno reljefas nėra vienalytis, jis veikia visą <strong>vandens</strong> cirkuliaciją. Į Baltijos <strong>jūrą</strong> <strong>į</strong>teka apie<br />
200 upių, kurios vidutiniškai per metus atneša 400–500 km³ gėlo <strong>vandens</strong>. Iš Šiaurės jūros <strong>į</strong><br />
Baltiją per metus vidutiniškai prasiskverbia nuo 200 iki 1200 km³ <strong>vandens</strong>, o iš Baltijos <strong>į</strong><br />
Šiaurės <strong>jūrą</strong> – apie 1200–1700 km³ <strong>vandens</strong>.<br />
Baltijos <strong>jūrą</strong> galima apibūdinti kaip santykinai mažą, uždarą akvatoriją, kur vykdoma aktyvi<br />
žmogaus veikla, todėl nuolat pažeidžiama jūros ekosistema.<br />
Į jūrų ir vandenynų vandenis druskos pateko ir patenka tiek iš žemės uolienų dėl jų erozijos ir<br />
dūlėjimo, tiek iš vandenynų dugno vidurio kalnagūbrių dėl nuolat juos padengiančios naujos<br />
plutos iš sustingusios magmos.<br />
Baltijos jūra negili, vyraujantis gylis – 40–100 m. Jei jūros vanduo staiga kur nors pradingtų,<br />
tai upės, upeliai, požeminiai šaltiniai ir lietus vėl pripildytų <strong>jūrą</strong> maždaug per 30–50 metų, nes<br />
<strong>į</strong> Baltiją kasmet <strong>į</strong>teka daugiau kaip 1100 km³ <strong>vandens</strong>. Upės, tekančios Lietuvos teritorija,<br />
kasmet <strong>į</strong> <strong>jūrą</strong> atneša apie 15,4 km³ paviršinio ir požeminio <strong>vandens</strong>.<br />
Kadangi Baltija gana sekli, o upės suneša <strong>į</strong> ją labai daug gėlo <strong>vandens</strong>, Baltijos jūros <strong>vandens</strong><br />
druskingumas vidutiniškai tris kartus mažesnis negu vandenyno. Jūros druskingumas mažas<br />
ne tik dėl to, kad <strong>į</strong> ją <strong>į</strong>teka labai daug gėlo <strong>vandens</strong>, bet ir todėl, kad Baltija su Šiaurės jūra ir<br />
per ją su Atlanto vandenynu jungiasi siaurais Beltų ir Zundo sąsiauriais, trukdančiais sūriam<br />
vandenyno vandeniui patekti <strong>į</strong> Baltijos <strong>jūrą</strong>. Apytiksliais vertinimais, per šiuos sąsiaurius <strong>į</strong><br />
Baltijos <strong>jūrą</strong> per metus vidutiniškai priteka tik daugiau kaip 430 km³ sūraus vandenyno<br />
<strong>vandens</strong>. Dėl to, kad vien tik siaurais Mažojo ir Didžiojo Beltų ir Zundo sąsiauriais sūrus<br />
vandenyno vanduo tegali patekti <strong>į</strong> Baltijos <strong>jūrą</strong>, <strong>vandens</strong> kaita joje yra labai lėta. Be to,<br />
Baltijos jūros dugną sudaro gilesnių baseinų ir tarp jų esančių slenksčių sistema. Šie<br />
slenksčiai papildomai apsunkina sūraus <strong>vandens</strong> kelią nuo sąsiaurių žiočių rytinės ir šiaurinės<br />
Baltijos jūros dalies link. Teoriškai apskaičiuota, kad vanduo Baltijoje visiškai pasikeičia tik<br />
per 30 metų.<br />
19
Change language