You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
3. Apie draugiškesn<strong>į</strong> ūkininkavimą - Baltijos jūrai<br />
Baltijos jūros regionas, o kartu ir Lietuva, yra turtingas miškų, ežerų, išraižytas upėmis ir<br />
upeliais, pasižymi dirvožemių <strong>į</strong>vairove, garsėja giliomis žemdirbystės tradicijomis bei<br />
išvystyta ūkininkavimo praktika. Suvokiama, jog šiuolaikinis žemės ūkis dėl didelės<br />
priklausomybės nuo iškastinio kuro ir išorinės energijos sąnaudų bei dirvožemio, <strong>vandens</strong> ir<br />
kitų gamtinių išteklių pereikvojimo bei jų kokybės degradacijos ardo agroekosistemos<br />
pusiausvyrą, reikalingą ilgalaikei subalansuotai ūkininkavimo praktikai. Šiuo metu itin<br />
aktualus yra klausimas: kas lieka žemei ir ateinančioms kartoms po mūsų? Kiekvienas, kuris<br />
dirba žemę, žino: kiek iš žemės pasiėmei, tiek reikia jai ir atiduoti. Nei daugiau, nei mažiau.<br />
Jei duodi mažiau - žemė skursta, jei perdaug – upeliukais ir upėmis suteka <strong>į</strong> Baltijos <strong>jūrą</strong>, kuri<br />
jau šaukiasi pagalbos.<br />
3.1. Dirvožemis<br />
Dirvožemis (dirva) – tai viršutinis žemės sluoksnis, sudarytas iš susmulkėjusių uolienų<br />
(smėlio, molio, žvyro ir kt.), negyvų organinių medžiagų bei gyvųjų organizmų. Dirvožemio<br />
storis gali būti iki 2 m (Lietuvoje – iki 20–30 cm). J<strong>į</strong> galima pažinti iš tamsesnės, palyginti su<br />
neorganinėmis uolienomis, spalvos.<br />
Dirvos teršalai, skirtingai negu oro ar <strong>vandens</strong>, nusėda labai ilgam – šimtams metų ar net dar<br />
ilgesniam laikotarpiui (pavyzdžiui, kai kurie radionuklidai). Dirvožemis sugeria oro teršalus,<br />
krentančius kartu su lietumi ir patenkančius <strong>į</strong> gamtinius vandenis.<br />
Labai pavojingos dirvai gali būti dirbtinės (cheminės) trąšos. Jos <strong>į</strong>terpiamos <strong>į</strong> dirvą norint<br />
suteikti augalams reikalingų elementų: azoto (N), fosforo (P), kalio (K). Trąšos būna<br />
kenksmingos tada, kai naudojamos nesubalansuotos. Dirvą taip pat neigiamai veikia toksinės<br />
medžiagos, naudojamos augalų apsaugai nuo kenkėjų.<br />
Vienas iš dirvožemio valymo būdų yra toksiškų medžiagų išplovimas ir labai užterštos bei<br />
švarios dirvos sumaišymas.<br />
Dirvožemis, be abejonės, žemėje yra vienas pagrindinių, tačiau labiausiai apleistų<br />
gamtos išteklių. Jis svarbus žemėje egzistuojančiai gyvybei, nes maitina augmeniją, o<br />
ši savo ruožtu žmonėms ir augalams teikia maistą ir deguon<strong>į</strong>. Ekologiškai<br />
ūkininkaujantieji puoselėja dirvožemio kokybę, kruopščiai kontroliuodami, ką patys<br />
<strong>į</strong>deda ir ką pasiima iš dirvožemio, stebi, kokią <strong>į</strong>taką jų veikla turi dirvožemio<br />
derlingumui ir sudėčiai.<br />
31
Change language