You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Druskingumas priklauso ir nuo metų laiko. Didžiausias jis būna vasarą, kada vanduo labiau<br />
garuoja, o mažiausias – pavasar<strong>į</strong>, kada tirpsta ledai ir upėmis suplūsta daugiau gėlo <strong>vandens</strong>.<br />
Taigi Baltijos jūroje <strong>vandens</strong> druskingumas nuolat kinta ir joje gyvenantys organizmai turi<br />
prisitaikyti prie besikeičiančio druskingumo. Todėl jie gyvena nuolatinėje streso būsenoje ir<br />
yra jautresni aplinkos taršai už kitų jūrų gyvus organizmus.<br />
Pamoką galima būtų pradėti kiek ne<strong>į</strong>prastai, nuo „vaišių“. Ruošdamiesi pamokai, galite kartu<br />
su mokiniais paruošti gražiai serviruotą stalel<strong>į</strong>, ant kurio būtų trys ąsotėliai su skirtingu<br />
vandeniu, vienkartinės stiklinaitės, kad kiekvienas mokinys galėtų paragauti <strong>į</strong>vairaus skonio<br />
<strong>vandens</strong>.<br />
Patartume <strong>į</strong> vieną ąsotėl<strong>į</strong> <strong>į</strong>pilti distiliuoto (distiliuoto <strong>vandens</strong> galima gauti vaistinėje) arba<br />
bent virinto <strong>vandens</strong>, <strong>į</strong> kitą – silpno mineralinio, šaltinio ar bent vos pasūdyto <strong>vandens</strong>, o<br />
trečiame ąsotėlyje turėtų būti kiek sūrokas vanduo (tačiau nereikėtų per stipriai pasūdyti, kad<br />
nebūtų labai neskanu).<br />
Savarankiška mokinių veikla:<br />
Pasiūlome visiems paragauti <strong>vandens</strong> iš skirtingų ąsotėlių ir nuspręsti, kuris jiems skaniausias.<br />
Nuomones mokiniai užrašo lentoje. Apibendrindami jų nuomones, nesunkiai prieisime prie<br />
bendros išvados, kad vanduo, kuriame visai nėra druskų, nėra skanus. Mums skaniausias gėlas<br />
vanduo, t.y. toks, kuriame yra truputis ištirpusių druskų.<br />
Išsiaiškinę gėlo <strong>vandens</strong> sąvoką, paskatiname mokinius papasakoti apie <strong>jūrą</strong> ir jos sūrų<br />
vanden<strong>į</strong>. Kviečiame mokinius susimąstyti, kodėl iš sūrios jūros susidaro nesūrus lietus. Galbūt<br />
mokiniai pateiks savo spėjimus. Užrašykime juos lentoje ir priminkime, kad tai yra hipotezės.<br />
Savo spėjimus (hipotezes) užrašo ir mokiniai savo veiklos lapuose.<br />
Praktinė mokinių veikla:<br />
Kadangi mokinių hipotezės jau užrašytos lentoje ir veiklos lapuose, pasiūlome jiems patiems<br />
patikrinti hipotezes bandymu. Mokinius paskirstome <strong>į</strong> grupes. Kiekviena grupė gauna po dvi<br />
stiklines su sūriu ir nesūriu vandeniu (geriausia būtų kaip nesūrų naudoti distiliuotą vanden<strong>į</strong>.<br />
Jei tokio neturime, galime duoti lietaus arba bent virinto <strong>vandens</strong>). Vaikai patys <strong>į</strong>sitikina: jei<br />
vandenyje buvo druskų, j<strong>į</strong> išgarinus, druskų nuosėdos lieka ant stiklelio. Taip galima atskirti<br />
sūrų vanden<strong>į</strong> nuo nesūraus jo neragaujant. Mokinių žinias galima <strong>į</strong>tvirtinti ir kitomis<br />
užduotimis, pvz., 6.6. Baltijos jūros <strong>vandens</strong> kokybės problemos <strong>į</strong>vairių dalykų pamokose.<br />
Apibendrinimas:<br />
Mokiniams baigus savarankišką veiklą, paprašome padaryti išvadą.<br />
21
Change language