vandens lašo kelionė į baltijos jūrą

ir mineralinių medžiagų, bet svarbiausia tai, kad jos yra natūralaus organinio pavidalo - tai ne
piliulė ir galima jų gauti nemokamai.
Higienos specialistų nuomone, 100 g šviežių dilgėlės lapų yra 20 mg vitamino C – tai 2,5
karto daugiau negu citrinose, 10 kartų daugiau negu obuoliuose ir bulvėse yra vitaminų B2 ir
K, 50 mg karotino, 5,5 vertingų baltymų, 6,6 proc. riebalų, 15 proc. angliavandenių (iš jų pusė
– vynuoginio cukraus, kuris iš visų maisto medžiagų lengviausiai tirpsta ir tuoj pat patenka į
kraują). Todėl kaloringumu dilgėlė prilygsta bulvėms, yra 2 kartus maistingesnė už morkas ir
beveik 3 kartus – už sukultūrintus špinatus. Dilgėlė turi šių mikroelementų: 4,1 mg geležies,
1,3 mg vario, 8,2 mg mangano, 4 mg boro, 2,7 mg titano, 6,03 mg nikelio. Dilgėlių
mineralinės medžiagos pasižymi stipria šarmine reakcija, kuri gerina organizmo atsparumą.
Taigi dilgeles valgyti sveika ir maistinga. Ne mažiau vertingos ir kitos paplitusios žolės:
kiaulpienės, garšva, notrelė, kraujažolė, krūminis builis ir daugybė kitų. Jau ankstyvą
pavasarį, kai nutirpsta sniegas, tos žolės pradeda dygti ir iš jų galima gaminti įvairias skanias
salotas, troškinius, galima skaninti sriubas, košes, vitaminizuoti uogienes, gaminti sultis, gerti
nuovirus. Taigi žolės padės sustiprinti organizmą ir sutaupyti pinigų, nereikės pirkti brangių
užsienietiškų vaisių ir šiltnaminių žolių bei daržovių. Rinkdami žoles pasigrožėsite gamta,
pakvėpuosite grynu oru, o pasilenkdami prie kiekvienos žolytės gerai pasimankštinsite.
Apie maistažoles galima organizuoti tikslinius užsiėmimus, kurių metu vaikai būtų
supažindinami su jų gyvenamojoje aplinkoje augančiomis vaistažolėmis ir pamokomi, kaip
jas vartoti.
Pamokos tema: Maistažolės
Klasė: 5–10
Dalykas: Gamta, biologija, geografija, sveika gyvensena.
Motyvacija: Antikos laikais žmonės maistui vartojo iki 3500 maistinių augalų, o 16 a.
pabaigoje – tik 100 maistinių augalų rūšių. Svarbu pažymėti, kad Rytų šalyse vartojama
daugiau nei 1000 įvairių maistinių augalų rūšių, tuo tarpu Vakarų šalyse – tik 2–3 proc. visų
žinomų valgomų augalų. O kiek vartojate jūs?
Problema: Dažnas mūsų nors trumpam ištrūkęs į gamtą greitai pasigenda parduotuvės. Lyg
mūsų miškuose, pievose ar šlapynėse būtų išnykę visi augalai, kuriuos mūsų protėviai rinko,
valgė, jais gydėsi. Ar nevertėtų prisiminti senolių patirties ir pasistengti sumažinti atotrūkį
tarp mūsų ir gamtos? Sumažinti teršalų kiekį gamtoje, kurie suteka į požeminius vandenis ir
keliauja į Baltijos jūrą?
75