Sveikas

dienomis. Mėnulis veikia ne tik potvynius ir atoslūgius, bet ir
žmones. Galbūt todėl, kad net 60–70 proc. žmogaus kūno
sudaro vanduo. Lietuvoje nėra statistikos, bet gydytojai pastebi,
kad prieš padaugėja psichikos, širdies ir kraujagyslių
ligų (miokardo infarktų, smegenų insultų) paūmėjimų. Tomis
dienomis priimamojo gydytojai tikrai nenuobodžiauja.
Darbas tikrame ligoninės priimamajame toli gražu skiriasi
nuo rodomo minėtame seriale. „Tikrovėje tai purvinas, fi­
ziškai bei psichiškai sunkus ir blogai apmokamas darbas“,
– sako gydytojas reanimatologas Alvydas Meliūkštis. Priimamojo
gydytojai nuolat patiria ne tik nuolatinį stresą dėl
ligos užkluptojo sveikatos, bet ir ligonių artimųjų užgauliojimus.
Neretai tenka gintis ir nuo įsiutusių artimųjų kumščių,
pamirštant pagrindines pareigas. Didžiausias priimamojo
gydytojų galvos skausmas– neblaivūs piliečiai.
Iš vieno nespręsk apie visus
Kiekvienas save laiko pačiu svarbiausiu, bet dažnai pamiršta,
kad pagalbos reikia ir kitiems. Priimamojo daktarų
nebestebina rėkiantys, užgauliojantys ir muštis puolantys
ligonių artimieji. Daktarai irgi žmonės, ir jų galimybės ribotos.
Visą dėmesį privalo skirti sunkiausiems ligoniams, o ne
tokie sunkūs yra priversti palaukti. Keista tai, kad Lietuvoje
medikai nuolat žeminami ir drabstomi purvais. Kodėl nekalbama
apie tai, kiek kas dieną išgelbstima gyvybių? Žmonės
to nemato, todėl net neįsivaizduoja, kokį sunkų ir atsakingą
darbą jie dirba. Užtenka padaryti vieną klaidą, ir gydytoją
rodys visose laidose. Bet kodėl taip dažnai užmirštami visi
kiti, tūkstančius gyvybių gelbėjantys daktarai?
Marius ANGLICKIS
Greitosios medicinos pagalbos
sistemoje – mokymai
VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis kartu su 18 partnerių nuo 2005 m. kovo 1 d. įgyvendina
projektą „Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių
ugdymas“. Projektas įgyvendinamas pagal BPD II prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 2.2 priemonę „Darbo jėgos
kompetencijos ir gebėjimo prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“. Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos.
Projekto tikslas – didinti greitosios medicinos pagalbos darbuotojų kvalifikaciją, žinių ir įgūdžių lygį.
Projekto metu planuojama išmokyti 1570 tikslinės grupės narių, kuriuos sudaro greitosiose medicinos pagalbos stotyse dirbantys
medikai bei vairuotojai. Projektas susideda iš dviejų etapų. Pirmajame etape mokymus veda projekto mokymo paslaugų konkursą
laimėjusi UAB „Krizių tyrimo centro“ profesionalų komanda. Kursų metu tikslinė grupė mokoma pradinio gaivinimo, defibriliacijos,
kardiogramos vertinimo, traumą patyrusio paciento saugios imobilizacijos ir transportavimo įgūdžių. Iš kiekvienos įstaigos
atrenkami instruktoriai kandidatai, kurie gilina žinias, tobulina praktinius įgūdžius, mokosi andragogikos pagrindų ir tampa
profesionaliais savo įstaigos instruktoriais. Antrajame projekto etape šie instruktoriai veda kartotinius mokymus savo kolegoms, ir
taip sukuriama nuolatinio mokymosi sistema, kuri padeda atnaujinti profesines žinias, tobulinami praktiniai įgūdžiai, itin svarbūs
kasdieniniame darbe, teikiant pirmąją medicinos pagalbą nelaimės ištiktiesiems.
Iki 2006 m. spalio 31 d. pirmajame projekto etape dalyvavo 9 įstaigos: VšĮ Kauno m. greitosios medicinos pagalbos stotis (GMP),
VšĮ Vilniaus m. GMPS, VšĮ Šalčininkų pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC), VšĮ Širvintų rajono PSPC, VšĮ Panevėžio m.
GMPS, VšĮ Pasvalio PSPC, VšĮ Rokiškio PSPC, VšĮ Biržų PSPC, VšĮ Alytaus rajono savivaldybės GMPS. Iki 2006 m. pabaigos bus
išmokyti VšĮ Klaipėdos m. GMPS tikslinės grupės nariai. Kartotiniai mokymai vykdomi VšĮ Kauno m. GMPS ir VšĮ Vilniaus m. GMPS.
Iki šių metų rugsėjo 30 d. išmokyti 745 darbuotojai.
Greitosios medicinos pagalbos personalas įgauna aukštesnę kvalifikaciją, nuolat atnaujinamos jų žinios bei įgūdžiai, todėl gerėja
GMP teikiamų paslaugų kokybė.