Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Pappletòme prie‰ vòjà<br />
Edvardas Burokas<br />
ãia buvo ne penki, o vienuolika Ïmoni˜. Pasitaròme kà daryti. A‰<br />
siappleliau ‰ià ofenzyvà atidòti, Kujalis ir GroÏys tylòjo, o Zenas - siapplelò<br />
pu<strong>lt</strong>i.<br />
- Zenai, j˜ dvigubai daugiau. Paguldys jie mus. Rasime geresn´<br />
progà.<br />
Øtikinòjau tikrai tirtòdamas i‰ baimòs. Be to, jeigu mus i‰ai‰kins,<br />
sugrius visi tolimesni planai.<br />
- Ne, a‰ vyresnis, - uÏsispyrò Ïemaitis. - Kas pirmas puola, tas laimi.<br />
Kiek jie gali mus terorizuoti ir juoktis. UÏtenka. Pirmyn!<br />
Staigiai atvòrò duris. Viskas vyko pagal susitarimà. Viduje uÏ stalo<br />
sòdòjo mums reikalingas vyr. nariadãikas, ant suol˜ - kiti. Zenas kirvio<br />
pentim ‰òrò jam, bet, matyt, blogai pataikò. Pamaãiau, kad jo “‰estiorka”,<br />
greta sòdòj´s uÏ stalo, traukia peil∞. Nieko nelaukdamas tvojau<br />
per sprandà. Tas neÏmoni‰kai, kaip skerdÏiama kiaulò suriko ir su langu<br />
i‰lòkò laukan. Kiti jo sòbrai ‰oko ir gelbòjosi kaip gali. Vienas<br />
bògdamas mane nutrenkò ∞ kampà, ∞ kur∞ atsimu‰iau galva. Mapples˜ abu<br />
sergòtojus matyt i‰ne‰ò laukan. Nors galva appleÏò, bet skausmo nejutau.<br />
Staiga prie‰ save pusòs metro nuotolyje i‰vydau i‰gàsdinto lyg Ïvòries<br />
nariadãiko akis, vir‰ mano galvos Ïybtelòjo peilio a‰menys. I‰sigand´s<br />
nebespòjau tvoti strypu, tik, sukdamasis nuo smapplegio, lòtai bakstelòjau<br />
juo ∞ pilvà. ·is suriko, nes matyt jam pasirodò, kad a‰ dappleriau peiliu, bet<br />
atsipeikòj´s bandò tà pat∞ padaryti man. Tuo tarpu Zenas kirvio pentimi,<br />
sudauÏydamas elektros lamput´, pataikò nariadãikui ∞ galvà. Tas<br />
krito kaip rugi˜ pòdas ir pradòjo kriokti. Mes su Zenu, apgraibomis<br />
surad´ duris, pasileidome bògti link ‰achtos. Netoli pastat˜ sutartoje<br />
vietoje numetòme ∞ sniegà savo ginklus, paslòpòme viename ply‰yje<br />
kaukes, patepòme ve<strong>lt</strong>inius ir save mazutu, kad ‰unys neuÏuost˜ ir lyg<br />
niekur nieko atsiradome savo darbo vietoje. Kur mapples˜ daugiau, neÏinojome<br />
ir todòl labai i‰gyvenome dòl j˜. Kai atslapplego ∞tampa, mane<br />
paòmò toks juokas, kad tiesiog negalòjau susilaikyti. Kvatojo ir Zenas.<br />
- Malaãius. Puikiai dirbai. A‰ gi sakiau jums, kad kas pirmas puola,<br />
tas laimi. Vienu niek‰u bus maÏiau. O tu esi velnio vaikas.<br />
Taip vòliau man ir prilipo tas “velnio vaikas”.<br />
127
Change language