Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Pappletòme prie‰ vòjà<br />
Edvardas Burokas<br />
rinkimas tarnauti tarybinòje armijoje bapplet˜ buv´s savanori‰kas.<br />
- Gaila, japplereivi, tu dar toks jaunas, galòjai net generolu tapti, - lyg<br />
juokais, lyg su gailesãiu pasakò generolas ir davò komandà mane kaÏkur<br />
i‰vesti.<br />
Atsidarò vòl tos paãios durys, po koj˜ mink‰ti kilimai, bet mano<br />
akys nematò nei dur˜, nei kilim˜. Priekyje ir uÏpakalyje mane lydòjo<br />
karininkai su apnuogintais pistoletais. Pirmojo auk‰to fojò pa‰oko budòj´s<br />
japplereivis, atidavò pagarbà karininkams ir man pasirodò, kad su<br />
manim jis atsisveikina amÏiams, nes, kaip vòliau suÏinojau, tai buvo<br />
kontrÏvalgybos ‰tabas.<br />
I‰òjusi˜ mapples˜ jau laukò juodas zimas. Priekyje atsisòdo i‰ kaÏkur<br />
atsirad´s karininkas, o a‰ ir mano nauji paÏ∞stami- ant uÏpakalinòs sòdynòs.<br />
-Judòk! - davò komandà vienas i‰ j˜, ir mapples˜ zimas nuriedòjo gra-<br />
Ïiomis Vladivostoko gatvòmis, kuriomis ne kartà teko vaik‰ãioti, lankytis<br />
kino teatruose, muziejuose.<br />
Kiek kart˜ ãia svajota, Ïvelgiant ∞ reto groÏio ∞lankas, kiek kart˜<br />
plaukiota mòlynais jappleros vandenimis… Mintyse atsisveikinau su miestu<br />
ir su laisve.<br />
Pagaliau ma‰ina sustojo prie vieno senovi‰ko namo. âia tikriausiai<br />
bazavosi saugumas. Du kareiviai atvòrò metalinius vartus, o mums<br />
∞vaÏiavus vòl juos uÏdarò. Mes atsidappleròme lyg kokiame tunelyje, i‰<br />
kurio kelias vedò tik ∞ poÏem∞, kur ir buvau nustumtas.<br />
Vòl krata. ·∞ kartà i‰pjaustò metalines sagas, atòmò dirÏà ir ∞grappledo<br />
∞ kamerà. Tai buvo vienutò. Joje tetilpo mediniai narai ir i‰situ‰tinimo<br />
bakas, nuo caro laik˜ vadinamas moteri‰ku “para‰os” vardu.<br />
Vos tik durys uÏsidarò, man atgijo savisaugos jausmas. Tiek buvau<br />
skait´s romanti‰k˜ nuotyki˜ knyg˜, kad vaizduotò bemat ragino imtis<br />
veiklos ir ie‰koti i‰eities. ApÏiappleròjau sienas, duris, netgi palindau po<br />
narais - argi tikrai nòra jokio i‰òjimo ir i‰sigelbòti ne∞manoma?<br />
Galvoje, kaip kadrai kino ekrane, keitòsi mintys, audrino vaizduot´,<br />
taãiau vis gr∞Ïdavo prie svarbiausio - uÏ kà? Tai nenuostabu, nes<br />
man tada tebuvo devyniolika.<br />
11