Pūtėme prieš vėją I - Llks.lt

Pappletòme prie‰ vòjà
Edvardas Burokas
sapne praeities ko‰marus matytum, - ir, ‰elmi‰kai mirktelòj´s, tardytojui,
- duok jam ‰imtgram∞ spiritòlio.
Tardytojas atidarò spintà, i‰siòmò puslitr∞, kuriame buvo treãdalis
gòralo, paòmò stiklin´ ir pus´ ∞pylò. Paklausò, ar nereikia vandens.
- Ne, - atsakiau.
Ir i‰gòriau galbapplet paskutin∞ kartà gyvenime. Nuo stiprumo net akys
i‰‰oko ant kaktos, o kvapà lyg replòmis uÏgniauÏò. Tardytojas pastapplemò
stiklin´ vandens.
- Gal turi jam ko uÏkàsti, nes, girdòjau, jau kelintà dienà kondòjuje
sòdi, - pasidomòjo generolas.
- Po pirmos neuÏkandu, - perfrazavau filmà.
- O rapplekai? - teiravosi toliau.
- Ne!
- Tai kam pra‰ei kalòjimo vir‰ininko?
- Na, uÏtraukiu retkarãiais, - pasiteisinau.
Taip prabògo valanda kalbantis graÏiuoju. Matyt drg. generolui nusibodo
mano i‰sisukinòjimai ir apsimetimas kvailiu. Trenkò kum‰ãiu ∞
stalà. - UÏtenka ãia su tavimi nianãytis. Supappledysiu, su‰audysiu. Sumalsiu
∞ miltus, - apsipappletoj´s ‰aukò generolas.
Svaigumas praòjo ir a‰ i‰ tikro nusigandau, kad vòl pakartos su tais
susmirdusiais mar‰kiniais. Jis ‰aukò, o a‰ ir tardytojas tylòjome. Po
de‰imties minuãi˜, tar´s “ty pokojnik” (tu lavonas), i‰lòkò pro duris.
Tardytojas pavaik‰ãiojo po kabinetà, apòjo apie mane ir pasakò: “Taip,
taip”. Pasikviet´s priÏiappleròtojà liepò veÏti atgal ∞ kalòjimà ir pasakyti,
kad nuo karcerio 2-j˜ dien˜ esu amnestuotas.
Gr∞Ï´s ∞ kamerà vòl radau naujà gyventojà. Tai buvo Vladimiras
Igumnovas, kaip jis prisistatò, tikras “pitercas” (leningradietis). Jo giminò
nuo Petro I laik˜ - visi kari‰kiai. Dal∞ j˜ i‰naikino 1917 met˜
revoliucija, dalis nuòjo su bol‰evikais. Jis buvo irgi kari‰kis, ar tik ne
laivo kapitonas. Laivà uÏvaldò vokieãiai, o jam nesutikus bappleti “vlasovcu”,
nusiuntò ∞ Mathauzeno konclager∞. Teko daug girdòti apie
vokieãi˜ lagerius, o taip pat ir skaityti, bet ãia buvo gyvas konclagerininkas.
145