Pūtėme prieš vėją I - Llks.lt

Pappletòme prie‰ vòjà
Edvardas Burokas
dvasioje pasijutau milÏinu. A‰ pasiaukojau Dievui ir Tòvynei, taigi ar
jie leis man praÏappleti? O Ïmogus ir vienas daug gali, jeigu Dievas globoja
ir laimina jo kelià.
Dvi dienas guliu ir kaip Ïmonòs sako, spjaudau ∞ lubas: maitina neblogai,
tiesa, valdi‰kai, bet gyventi galima. Ø tardymus neveda, miegoti
nedraudÏia. Kapplenà tebeskauda. Skausmai mane dar persekios iki 1954
met˜ Vorkutos lageriuose, bet kentòti galima. Taigi nors ir teismo dar
nòra, bet plan˜ milijonai, tik labai pasiilgau Ïmoni˜, nes visi ‰ie uniformuotieji
ne Ïmonòs, o baisapples sutvòrimai.
Treãia diena. Pamaniau, kad mane jau visai pamir‰o, bet korpusinis
liepò susirinkti daiktus ir perkòlò ∞ gretimà kamerà. Ta kamera vadinosi
Nr. 18. Tai tokia pat pana‰i kamera, tik ãia dvi lovos. Ant vienos
de‰inòje pusòje sòdòjo auk‰tas vyri‰kis. Man ∞òjus jis atsistojo ir
prisistatò.
- A‰ buv´s partizanas, vardu “Sakalas”(jeigu nesumai‰iau) - Vytau-
Brolis Jonas ir P.Pociapplenas, mapples˜ ry‰ininkas su partizanais
69