Pūtėme prieš vėją I - Llks.lt

Pappletòme prie‰ vòjà
Edvardas Burokas
A‰ jums kaip tòvas patariu, - kalbòjo vir‰ininkas.
- Pilieti vir‰ininke, pilieti vir‰ininke! - pribògo vienas i‰ nerapple‰iuot˜
mapples˜ likusi˜j˜, - a‰ nariadãikas. Kas man daryti?
- Bòda man su jumis, kalòs vaikai. Laipioji Ïmoni˜ galvomis, o
dabar bijai. Eik pas “kales”, jie tau nieko nepadarys, kaÏkuo pana‰us
esi ∞ juos.
GirgÏdòjo durys, skirstò “mostimis” lageri˜ aristokratijà. Mus gi
suki‰o, kur papuolò. A‰ su koròjieãiu ir dar keletas pakliuvome ∞ “kali˜”
kamerà.
Kameros tikrai didelòs: talpino apie ‰imtà Ïmoni˜. Pasieniais stovòjo
sukalti triauk‰ãiai i‰tisiniai narai, viduryje ilgas, i‰ obliuot˜ lent˜
stalas su suolais i‰ ‰on˜, o prie dur˜ dvi po 100 litr˜ medinòs “para‰os”,
kuri˜ specifinò smarvò nuodijo visà kamerà.
Mums ∞òjus, suÏiuro visi jos gyventojai. KaÏkas kaÏkà atpaÏino,
glòbesãiavosi ir i‰ malonumo keikòsi paãiais rinktiniais trij˜ auk‰t˜ rusi‰kais
matais.
- Ei, drauguÏi Kreivadanti, kiek Ïiem˜, kiek vasar˜! Ø burnà tau mat
perimat! I‰ kurio kra‰to? Atsimeni Vanino buchtà? Lipk greiãiau ∞ treãiàj∞
auk‰tà. Vyruãiai, ãia gi mano geriausias draugas Kreivadantis. Mesk
“lepen∞” (‰varkà) ir skudurus. Îiappleròk, ãia mapples˜ “pachanas” (tòvas).
Kreivadantis, Ïmogus suplota makaule, tikras bandito paveikslas,
vikriai uωoko ant nar˜ vir‰utinòs dalies. Kaip vòliau suÏinojau, tai
buvo lagerio privilegijuoto luomo kalini˜ vietos.
- Ei, japplereivi, mesk savo skarmalus ir l∞sk pas mus, - pakvietò jaunuolis,
apsivilk´s kari‰kio drabuÏiais. A‰ padòkojau, patiesiau bu‰latà
ant 1-ojo auk‰to nar˜. Vietos dar buvo ir a‰ pasikvieãiau savo Kvan
âin Gerà.
- Palik tu j∞ ramybòje, tegu lenda po narais, nes ‰itie siauraakiai,
juoda‰ikniai dvokia kaip ‰unys, - su panieka pra‰neko kaimynas i‰ kairòs.
Visi atvykusieji ‰en ar ten susirado vietas. Vieni, kol dar buvo viet˜,
sulipo ant nar˜, kiti netilpo ar nespòjo, ar buvo Ïemiausios kastos -
po narais. Taigi gyvenome, miegojome keturiais auk‰tais.
25