Daugiabučių funkcinės struktūros <strong>raida</strong> Lietuvoje3.9 pav. Daugiabučių plano struktūros schemos užsienyje, 1991–2005 m.1. „Nexus world housing“, Fukuoka, Japonija(archit. Rem Koolhaas, OMA), 1991 m.2. Vandens bokštų rekonstrukcija, Kopenhaga, Danija(archit. W. Maas, J. van Rijs, N. de Vries), 2005 m.8 aukštas7 aukštas6 aukštas5 aukštas4 aukštas3 aukštas3. „Silodam“, Amsterdamas, Nyderlandai(archit. W. Maas, J. van Rijs, N. de Vries), 2002 m.109
3. Funkcinės būsto sudėties transformacijos Lietuvoje po 1990 metų3.2. Būsto dydžio, komforto ir estetinių kriterijųpokyčio vaidmuoButo komfortas – tai buto sąrangos visuma, užtikrinanti harmoningą aplinką žmoguigyventi ir vystytis. Komfortą lemiantys veiksniai yra funkcinių ryšių organizavimas, maksimalusžmogaus būtiniausių poreikių tenkinimas, fizinio ir estetinio buto pavidalokokybiškumas ir galimybė įgyvendinti aukštesnius siekius, tokius kaip aktyvus bei pasyvuspoilsis, lavėjimas, darbas ir aukščiausi dvasiniai bei kūrybiniai poreikiai. Šie planostruktūroje užkoduoti buto komforto kriterijai priklauso nuo konkrečios visuomenėsišsivystymo lygio taip pat nuo materialinių sąlygų ir to, kokios aptarnavimo sferos yraprieinamos buto gyventojui. Dar buto komfortas tiesiogiai priklauso nuo buto dydžio irjame gyvenančių žmonių skaičiaus bei socialinių struktūrų, tokių kaip šeima, ar žmoniųbendravimo formų. Antra vertus, buto komfortas nėra tokia buto savybė, kuri tiesiogiaipriklauso nuo buto dydžio, ar joje esančios įrangos bei daiktų kiekio. Taip yra todėl, kadegzistuoja optimalūs kiekvienai gyvenimiškai funkcijai atlikti reikalingi erdvės parametrai,o besaikis jų didinimas ar mažinimas iškart trikdo gyvenimiškuosius procesus, vykstančiusbute. Žvelgiant į šiandienę būsto rinkos situaciją, kai yra gana aiškiai nusistovėjusifunkcinė buto struktūra, jo dydis, pagrindiniai baldų tipai ir įprastinė įranga, yravis svarbiau kokybiškai tenkinti individualius poreikius, t. y. individualizuoti funkcinesbuto struktūras pagal šeimos ar individo poreikius. „Norint užtikrinti visavertį žmoniųegzistavimą bute, turi būti paisoma dviejų pagrindinių gyvenamosios aplinkos aspektų:buto planinės ir erdvinės sąrangos (įskaitant funkcijų ir pagrindinių dydžių optimizavimą,laisvai transformuojamos planinės schemos sukūrimą bei įvairesnių tipų taikymą)ir techninės buto įrangos (įskaitant baldų ir jų transformavimo galimybių tobulinimą)“(Коссаковский 1990). Šiuos du komponentus būtina derinti, siekiant sukurti komfortiškąaplinką. Šiandien, projektuojant gyvenamąjį butą, naudojamasi reglamentais (STR2.02.01. Gyvenamieji pastatai), tačiau ne vien jų paisymas užtikrina kokybišką buto sąrangą.Jau gyvenant bute, projektuotojų klaidos labai greitai pajuntamos, bet jos nėralengvai pašalinamos. Net jeigu butas turi pakankamai ploto, dar nereiškia, kad jame galimapatogiai suprojektuoti vidaus erdvę, išdėstyti įrangą ir baldus. Jeigu kambariai yranepatogių proporcijų, juose per daug angų ar patalpoje „kertasi“ daug perėjimų, galibūti, kad, nepaisant didelės kvadratūros, butas bus nepatogus. Tokiu atveju bute dažnaiyra labai mažai baldų, antraip jie būtų išdėlioti padrikai, atsitiktinėse vietose ir jais būtųnepatogu naudotis. Tad statybos normatyvai ir reglamentai negarantuoja visavertiškobūsto sąrangos komforto. Siekiamybė yra ta, kad funkcinė buto vidaus struktūra būtųharmoningai pritaikyta kelioms gyvenimo joje situacijoms. Nagrinėjant funkcines butoschemas matyti, kad funkcinių zonų išdėstymas yra optimalus tada, kai projektuojant110