daugiabučių funkcinės struktūros raida lietu - Vilniaus Gedimino ...

Daugiabučių funkcinės struktūros raida Lietuvojelabai taisyklingas ir harmoningai simetriškas. Laikančiosios sienos dalija planą skersai irišilgai. Aukštus iš gatvės ir kiemo pusės jungia laiptinės, šalia kurių išdėstyti butai.Keturių aukštų namų grupę Pamėnkalnio g. Nr. 22–28 (1.4 pav.) suprojektavo inžinieriusE. Rauba. Pirmuosiuose aukštuose įrengtos prekybos patalpos, kituose – gyvenamosiospatalpos, ketvirtajame aukšte – šešių kambarių butai su visais patogumais.Plano struktūra kompaktiška, į kiemą išsikiša tik ūkinės laiptinės. Aprašomojo namųkomplekso architektūra būdinga vėlyvajam modernui. Kiekviename aukšte projektuojamapo dvi laiptines, aplink kurias išdėstyta po vieną arba du butus.Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Vilniaus daugiabučių raida nesiskyrė nuo analogų, statytųpagrindiniuose carinės Rusijos miestuose. Kaip pažymi V. Kirilovas, „Maskvoje tipiniaimoderno buto pavyzdžiai turėjo tris arba keturis pagrindinius kambarius, atsuktus įgatvę, bei į kiemo pusę orientuotus vonios kambarius, miegamuosius, virtuvę, tamsųjįkambarėlį.Tokiai plano struktūrai reikėjo dviejų laiptinių. Viena iš jų buvo projektuojama gatvėspusėje, pagrindiniame fasade, o kita – ūkinė laiptinė, iš kiemo pusės“ (Кириллов1979: 91).Pirmasis pasaulinis karas nutraukė natūralią architektūros raidą. Per karą Vilniuje sudegėkeli tūkstančiai namų. Šiauliai ir Tauragė tai pat patyrė labai didelių nuostolių.1917 m. buvo atliekami minimalūs tvarkymo darbai. Rusijoje po revoliucijos, kai gyvenamojoploto trūkumas dar labiau padidėjo, erdvūs daugiabučiai buvo rekonstruoti įkomunalinius butus. Viena šeima buvo apgyvendinama viename kambaryje.Apibendrinant 1900–1919 m. dera pažymėti, kad nuomojamų namų plano struktūraVilniuje ir Klaipėdoje išlaikė skirtingus bruožus: Vilniaus namai buvo projektuojamisu dviem izoliuotomis laiptinėmis, o Klaipėdos namams būdingas bruožas – laiptinė, įkurią galima patekti tiek iš gatvės, tiek iš kiemo. Laiptinė buvo savotiška gatvės ir kiemojungtis. Bendras šio laikotarpio nuomojamų namų bruožas – patalpų zonavimas ir jį atitinkantisfasadų skaidymas. Jis būdingas tiek Vilniui, tiek Klaipėdai. Kaune šiuo laikotarpiunuomojamų namų buvo pastatyta nedaug. J. Kančienė teigia, kad XX a. pradžiojeKaune buvo pastatoma vidutiniškai po 43 namus per metus (2002: 98). Charakteringasnagrinėjamojo laikotarpio daugiabučių plano bruožas – dvi laiptinės: pagrindinė – reprezentacinė,o kita – vien ūkinė. Virtuvės ir pagalbinės sandėliavimo patalpos buvoprojektuojamos prie antrosios laiptinės. Sekciją sudarė du butai viename aukšte, suprojektuotiaplink laiptinę. Vėlesniuose daugiabučiuose viename aukšte buvo projektuojamapo vieną butą ir dvi nesusisiekiančias laiptines. Pirmosiose daugiabučių kolonijosepatalpos butuose buvo planuojamos pagal anfiladinę sistemą, kai kambariai yra pereinami.Vėliau projektuotuose butuose taikoma racionalesnė koridorinė sistema.19