daugiabučių funkcinės struktūros raida lietu - Vilniaus Gedimino ...

2. Esminių veiksnių, lemiančių funkcinę būsto sudėtį, kaitalaikyti daugiabutį namą S. Daukanto g. Kaune (archit. L. Ritas, 1928), namą Vytauto pr.58 Kaune (archit. J. Peras, 1928), daugiabutį namą V. Putvinskio g. 70, Kaune (archit.E. Frykas, 1932). „Reikia pažymėti, kad „festivalinio stiliaus“ objektų plano formai būdingaakcentuota asimetrija. Beje, tai su tam tikru pavėlavimu atsispindėjo daugelio„lietuviškų interjerų eros“ objektų kompozicijose (Buivydas 1999b: 74).Maksimalus statybų pakilimas pastebimas 1931 m. Tuo metu buvo pastatyti net1469 pastatai, tačiau jau kitais metais Lietuvą palietė Pasaulinė ekonominė krizė.1933 m. prasidėjo didelio masto Lietuvos gyventojų emigracija. 1938 m. LietuvosKonstitucijoje įtvirtinamas autoritarinis valstybės valdymo modelis. 1939 m. LietuvaVokietijai perduoda Klaipėdos kraštą, tais pačiais metais sovietų armija įsikuria NaujojojeVilnioje, prie Jonavos – Gaižiūnuose, Prienuose ir Alytuje, Lietuvai grąžinamadalis Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto. 1940 m. sovietai okupuoja visą Lietuvos teritoriją.1941 m. prasideda Antrasis pasaulinis karas, o 1944 m. sovietų armija grįžtaį Lietuvą. Nuo to laiko Lietuvoje įsigali komunistinis režimas ir planinės ekonomikosmodelis. Galima teigti, jog 1950–1951 m., po intensyvių atstatymo darbų, SovietųSąjungoje įvyko sąlygiškai didžiausias planinės ekonomikos pakilimas. Ištisi regionaiir miestai tapo sovietų bandymų poligonu. Iš pradžių socializmo idėjos buvo sutiktoseuforiškai, nors, kad ir būtų keista, tokios nuotaikos labiau vyravo inteligentijosnei darbininkų sluoksniuose. Vengrų novelistas György Konrád tiksliai atspindėjo šiątendenciją savo 1970 metų kūriniuose, kuriuose dėmesys buvo kreipiamas į miestusplanuojančio architekto mentalitetą bei dinamizmą, siekiant paralelių su tuo, kas vykoVakarų Europoje. Vystymosi pradžioje socializmas buvo kaip siekis konstruoti visiškainaują, racionalią ir mokslišką socialistų visuomenę, kurios pagrindas būtų socialistinismiestas. Galima teigti, kad kai kuriais aspektais tai sutapo su ikikarinių modernistųarchitektų idėjomis, kurios skleidėsi Vakaruose, bet tik pokario metais šios idėjos sulaukėir politikų bei projektuotojų pritarimo. Architektūra ir miestų planavimas buvotarsi socialinių verčių išraiška. Ir iš tiesų, jų skirtingų manifestacijų jausmas inicijavopolitinių idėjų nugludinimą ir architektūrinės formos išsikristalizavimą. Vakarai ėjomodernybės keliu, o socialistiniai Rytai įtikinėjo savo gyventojus kitokiais įvaizdžiais,tokiais kaip „magistralės“. Praeitis buvo atmesta, vadinasi, istorinės miestų dalys galėjobūti nevaržomai transformuojamos. Socialistinių miestų rekonstrukcijos prasidėjo iškarto po Antrojo pasaulinio karo. Sovietų ideologija „revoliucijas“ istorinėse miestodalyse atvirai pradėjo 1960 m. Viena pagrindinių architektūros užduočių buvo „galingosir šlovingos“ ateities visuomenės sukūrimas. Miestuose darbininkų daugiabučiaistatyti turtingai dekoruojant juos pagal socialistinio realizmo stilių. Šios architektūrosesmė – akivaizdus dominavimas, per miestus einančios „magistralės“, prospektai,komunistinio režimo demaršai per senamiesčius, demonstruojantys darbininkų64