daugiabučių funkcinės struktūros raida lietu - Vilniaus Gedimino ...

3. Funkcinės būsto sudėties transformacijos Lietuvoje po 1990 metųĮėjimo į butą iš koridoriaus tipo daugiabučiai dažniausiai būna aukštuose ir ilguosepastatuose. Kita vertus, koridorinė sistema naudojama ne vien aukštybiniuose daugiabučiuose.Butai dėstomi išilgai pasikartojančius susisiekimus su žeme turinčio koridoriaus.Pastatų aukštį ir vertikaliųjų ryšių pobūdį apibrėžia galiojantys normatyvai(STR 2.02.01 reglamentuoja, kad namuose, aukštesniuose nei dešimt aukštų, turi būtiįrengti du liftai, o namuose, aukštesniuose nei dvidešimt aukštų, trys liftai), tad ir šiuoatveju pasirinkimas priklauso nuo liftų kainos bei kitų techninių priemonių ir ekonominiųapskaičiavimų. Daug lemia ir lokalios sąlygos. Egzistuojant tokiai gausybei kriterijų,optimalių sąlygų ar apibrėžimų dėl aukštų skaičiaus nėra. Lietuvoje namo aukštingumąreglamentuoja miesto bendrasis planas ir detalusis sklypo planas. Koridoriniai daugiabučiaigali būti su vienpusiu patekimu į butus arba su butais, išdėstytais abiejose koridoriauspusėse. Taip pat yra kitų šių variantų potipių. Kai kurie koridoriniai daugiabučiaikoridorius turi kiekviename aukšte, kai kurie – kas antrame; yra schemų, kai koridoriaiyra tik kas trečiame ar net kas ketvirtame aukšte. Nevienoda ir koridoriaus vieta: ji būnatiek pastato centre, tiek išorėje.Koridorinė sistema, kai butai išdėstyti vienoje koridoriaus pusėje. Šio potipio butai būnaorientuoti į vieną pusę, paprastai į tą, iš kurios atsiveria gražus vaizdas į kurią nors pasauliošalį. Užsienio šalių praktikoje koridorinė sistema, kai koridoriai yra kiekvienameaukšte, naudojama, esant patraukliam vaizdui tik iš vienos pastato pusės. „Alternatyvioskoridorinės sistemos populiarios tais atvejais, kai butai yra per du aukštus, orientuoti įvieną arba į dvi puses“ (Stamm-Teske 2001). Palankiomis klimato sąlygomis koridoriaigali būti atviri – tokiu atveju galerinio tipo daugiabutyje įgyvendinama „gatvės ore“idėja. Šio potipio modifikacijai galima priskirti Žirgo g. Vilniuje 2004 m. pastatytą daugiabutį.Aukšte šalia laiptinės ir liftų bloko L formos koridoriuje išdėstomi butai. Kitasšio potipio variantas – Klaipėdoje, Minijos g., stovintis daugiaaukštis (Gerdvilis 2001)(3.2 pav.).Jo schema identiška Žirgo g. daugiabučiui, tik planas pakreiptas 45° kampu. Šiosmodifikacijos pavyzdžių Vakarų Europoje randama nemažai.Vieni pirmųjų eksperimentinių aukštybinių pastatų – „Bergpolder“ daugiabutis Roterdame(archit. van Tijen, Maaskant, J.A. Brinkman, van der Vlugt, 1933); „Billardon“daugiabutis Dijone (archit. Beck, 1954); Alvar Aalto projektuoti apartamentai Bremene(1958) ir kt. Naujausias lietuviškas pavyzdys – Vilniuje, Maironio g., pastatytas daugiabutis,kurio architektai – H. Štaudė, J. Leskevičius. Butai orientuojami į gatvės pusę, oįėjimai suprojektuoti iš vidinio kiemo galerijos. Panašus sprendimas įgyvendintas Palangoje,Basanavičiaus g., 2003 m.; architektai – R. Liola, E. Neniškis.98