daugiabučių funkcinės struktūros raida lietu - Vilniaus Gedimino ...

Daugiabučių funkcinės struktūros raida Lietuvojedarbą, o Europa taip pat sparčiai artėja prie panašių mastų. Todėl vis aktualesnis tampaporeikis rasti naująjį gyvenimo būdą atitinkančią būsto koncepciją. Pasak sociologo RichardoSennett, gyventojai tvarko savo gyvenimą pagal kintančius profesinės karjerosporeikius. Stiprėjanti ilgalaikio darbo užsienyje paieškų tendencija ir globali darbo rinkaformuoja biografijas, išsisklaidžiusias tiek laike, tiek erdvėje. Dar netolimoje praeityje taibūtų buvę sunku net ir prognozuoti. Šių žmonių būstas vis labiau tampa judėjimo kultūrosdalimi. Nekilnojamasis turtas transformuojasi į kilnojamąjį. Kita vertus, šių dienųarchitektai gyvenamojo būsto struktūros dinamiškumą vis dar įsivaizduoja kaip planokoncepciją: stumdomąsias pertvaras, sujungiamas erdves ir pan. Tačiau dažnai tai irlieka tik idėjos, retai kada pritaikomos realybėje, o ypač gyvenamajame būste. Nugalifizinė sienų inercija – kartą pastatytos buto struktūroje sienos niekur nebekilnojamos,tad buto schemos lankstumas ir transformavimas taip ir lieka tik teorine galimybe. Mobilumasbuto schemoje visiškai įgyvendinamas tik retais atvejais. Tokiu pavyzdžiu galėtųbūti laisvai erdvėje pozicionuojama virtuvė Kalhoeferio Korschildgeno instaliacijoje.Vis mažiau aktualus tampa standartinis buto planas šeimai, turinčiai vieną ar du vaikus.Architektūrologo Andreas Ruby'io nuomone, šeima nebėra tinkamas pavadinimassantykiams tarp žmonių apibūdinti. Eurostat duomenimis, 2004 m. vienam tūkstančiuigyventojų susituokė 5,6 žmonės, o išsiskyrė 3,1 žmonės. Kaip matyti iš duomenų, daugiaunei pusė santuokų baigiasi skyrybomis. Todėl vis svarbesnės tampa ne tik pavienių20–35 metų asmenų, bet ir vyresnių pensinio amžiaus piliečių bendruomenės.Apibendrinant galima teigti, kad šiuolaikinėje architektūroje eksperimentai suerdve ir būsto planais – daugiausia inovacijų suteikianti sritis. XXI a. plano struktūroslankstumas tampa ypač aktualus.83