Daugiabučių funkcinės struktūros <strong>raida</strong> Lietuvojedarbą, o Europa taip pat sparčiai artėja prie panašių mastų. Todėl vis aktualesnis tampaporeikis rasti naująjį gyvenimo būdą atitinkančią būsto koncepciją. Pasak sociologo RichardoSennett, gyventojai tvarko savo gyvenimą pagal kintančius profesinės karjerosporeikius. Stiprėjanti ilgalaikio darbo užsienyje paieškų tendencija ir globali darbo rinkaformuoja biografijas, išsisklaidžiusias tiek laike, tiek erdvėje. Dar netolimoje praeityje taibūtų buvę sunku net ir prognozuoti. Šių žmonių būstas vis labiau tampa judėjimo kultūrosdalimi. Nekilnojamasis turtas transformuojasi į kilnojamąjį. Kita vertus, šių dienųarchitektai gyvenamojo būsto struktūros dinamiškumą vis dar įsivaizduoja kaip planokoncepciją: stumdomąsias pertvaras, sujungiamas erdves ir pan. Tačiau dažnai tai irlieka tik idėjos, retai kada pritaikomos realybėje, o ypač gyvenamajame būste. Nugalifizinė sienų inercija – kartą pastatytos buto struktūroje sienos niekur nebekilnojamos,tad buto schemos lankstumas ir transformavimas taip ir lieka tik teorine galimybe. Mobilumasbuto schemoje visiškai įgyvendinamas tik retais atvejais. Tokiu pavyzdžiu galėtųbūti laisvai erdvėje pozicionuojama virtuvė Kalhoeferio Korschildgeno instaliacijoje.Vis mažiau aktualus tampa standartinis buto planas šeimai, turinčiai vieną ar du vaikus.Architektūrologo Andreas Ruby'io nuomone, šeima nebėra tinkamas pavadinimassantykiams tarp žmonių apibūdinti. Eurostat duomenimis, 2004 m. vienam tūkstančiuigyventojų susituokė 5,6 žmonės, o išsiskyrė 3,1 žmonės. Kaip matyti iš duomenų, daugiaunei pusė santuokų baigiasi skyrybomis. Todėl vis svarbesnės tampa ne tik pavienių20–35 metų asmenų, bet ir vyresnių pensinio amžiaus piliečių bendruomenės.Apibendrinant galima teigti, kad šiuolaikinėje architektūroje eksperimentai suerdve ir būsto planais – daugiausia inovacijų suteikianti sritis. XXI a. plano struktūroslankstumas tampa ypač aktualus.83
2. Esminių veiksnių, lemiančių funkcinę būsto sudėtį, kaita2.3. Statybos technologijų ir įrangos kaitos įtakaNagrinėjant XX a. technologijų ir įrangos kaitos įtaką gyvenamajam būstui, pirmiausiareikia apibrėžti tyrimo ribas. Šioje dalyje bus kalbama apie tai, kaip dėl statybos technologijųpoveikio kito funkcinė daugiabučio gyvenamojo namo struktūra ir kaip inžinerinėsįrangos kaita keitė būsto plano schemą. Kartu bus nagrinėjamas šių veiksniųpoveikis buto sąrangos evoliucionavimui.XX a. pradžioje gyvenamiesiems pastatams taikytas „plytų mūro“ stilius. Klaipėdojetuo metu atsirado daug pastatų be istorinių stilių dekoro, tačiau su itin išraiškingo siluetostogais, fachverko intarpais. Jie priskirtini „medžiagų stiliui“. Būdingasis šio stiliauspavyzdys – dviaukštis kotedžas Liepų g. 35. Jo fasaduose derintos raudonosios plytos irbaltas tinkas, o pastogė papuošta stoglentėmis. Segmentinių ir pusapskričių arkų langaiįrėminti moderniais lakoniškais apvadais. <strong>Vilniaus</strong> architektūros istorijoje Kražių g.namų kompleksas yra pirmasis šio šimtmečio pradžios pavyzdys, kuriame statyba buvokooperuojama. Čia buvo ieškota naujų statybinių medžiagų ir statybos technikos išraiškosgalimybių, siekta išsivaduoti iš retrospektyvinės eklektikos. Kompleksui būdingameistriška architektūrinė kompozicija, struktūros ir suplanavimo tikslingumas. 1905 m.Rusijos Dūma nustatė, kad į namus būtų įeinama iš gatvės, o kitos, ūkio reikmėmsskirtos, durys būtų projektuojamos iš kiemo, kad nesusisiektų su gyvenamuoju butuir patalpos būtų švarios, sausos, grindys dažytos, sienos baltintos, tinkuotos, prie durų –atitinkama iškaba. Tokius reikalavimus galima pavadinti pirmosiomis reglamentavimosistemos užuomazgomis to meto Lietuvoje.Į Vilnių kartu su moderno stiliumi plitusios naujos statybinės medžiagos ir konstrukcijosatėjo pavėluotai. Iki pat Pirmojo pasaulinio karo Vilniuje daugiausia buvo statoma iš plytų,patalpos dažniau perdengiamos medinėmis, o ne gelžbetoninėmis perdangomis. XIX a.pabaigoje – XX a. pradžioje intensyviai statantis Naujamiesčiui ir steigiant pirmąsias kolonijas,moderno stiliumi statant individualius, daugiabučius bei viešuosius pastatus, šalia tradiciniųstatybos būdų ir medžiagų atsiranda novatoriškų metodų. Dažnai pastatų perdangosdaromos iš gelžbetonio, naudojamos plieninės sijos, metalinės santvaros, laiptinės apšviečiamosstoglangių kupolinėmis konstrukcijomis iš metalo ir stiklo. Plinta naujos apdailosmedžiagos, nors <strong>Vilniaus</strong> moderno pastatuose jos naudotos gana santūriai. Populiariausiosmedžiagos buvo įvairių faktūrų, atspalvių cementinis tinkas, natūralus akmuo, smiltainis,spalvotos glazūruotos keraminės plytelės, gelsvos ir raudonos apdailos plytos. Metalo kaliniamssuteikiama moderno plastika. Secesinės architektūros namai buvo statomi iš plytų,tinkuoti arba įvairiai apdailinti, stogai buvo dengti lygiomis molio stiegėmis ir cinkuotąjaskarda. Rūsiai ir pusrūsiai perdengti plytų skliautukais ant metalinių sijų, vadinamojo Akermanokonstrukcija. Kituose aukštuose perdangos buvo projektuojamos medinės.84