Daugiabučių funkcinės struktūros <strong>raida</strong> LietuvojeDažniausiai butai projektuojami viename lygyje. Butų struktūroje vyrauja koridorinėsistema. Patalpos viena su kita jungiasi tik per duris, nėra sutapdintųjų zonų. Lietuvoje„neprigyja“ karkasinių gelžbetoninių konstrukcijų namų statyba, taip pat nestatomimetalinių konstrukcijų daugiabučiai. Pagal daugiabučių planinę struktūrą užsienyjepaplitę viensekciniai aukštybiniai daugiabučiai Lietuvoje atsiranda tik maždaug aštuntajamedešimtmetyje. Tik atgavus nepriklausomybę pasirodo ir pirmieji mažaaukščiaiblokuoti daugiabučiai.Vakarų Europoje ir JAV dėl politinių ir ekonominių priežasčių funkcinė būsto struktūraplėtojosi veikiama rinkos ekonomikos principų, kurie buvo visiškai kitokie nei Lietuvojetuo metu vykę procesai, tad Vakarų Europos ir JAV gyvenamojo būsto struktūrosklausimams nagrinėti reikalinga atskira studija.57
2. Esminių veiksnių, lemiančiųfunkcinę būsto sudėtį, kaita2.1. Politinių ir ekonominių priežasčių poveikisKalbant apie politinių ir ekonominių priežasčių įtaką XX a. Lietuvos būsto funkcinėsstruktūros kaitai, pirmiausia verta įvardyti pagrindinius nagrinėjamo laikotarpio politiniusir ekonominius pakilimus bei nuosmukius. Carinėje Rusijoje Lietuva buvo didelėsvalstybės periferija. Caro administracija savo autoritetą ir įtaką, be kitų būdų, siekė įtvirtintiir valdžios įstaigų bei mokyklų pastatais. Gyvenamųjų namų statyba dažniausiaibuvo vykdoma pagal Rusijoje parengtus tipinius katalogus. Tiek Europos valstybėse beiJAV, tiek carinėje Rusijoje svarbų vaidmenį tais laikais vaidino turtuoliai ir įtakingos asmenybės.„Europos vyriausybės jau nuo XIX a. pradžios buvo priklausomos nuo bankininkųRotschildų paskolų ir įtakos, Vokietijoje klestėjo pramonininkai Kruppai. JAV XX a.pradžioje sėkmingai egzistavo J. Rockeffellerio, A. Carnegie'io, H. Fordo ir kitų magnatųimperijos“ (Lileika 2006). Panaši situacija susidarė ir Lietuvoje. Čia įtakos būstų plėtrai turėjobankininko J. Montvilos paimtos paskolos iš Žemės ūkio banko. 1909 m. J. Montvilaįsteigė <strong>Vilniaus</strong> butų įrengimo draugiją, kurios svarbiausias tikslas – statyti higieniškus irpigius butus, taip pat organizavo architektūros konkursus, medžiagą publikavo kataloguose.Panašios gyvenamosios aplinkos gerinimo idėjos buvo skleidžiamos ir Europosvalstybėse, pvz., Didžiojoje Britanijoje jas skatino „Meno ir amatų“ judėjimas. <strong>Vilniaus</strong>butų įrengimo draugijoje dalyvavo tiek architektai, tiek inžinieriai: A. Kleinas, V. Michnevičius,M. Prozorovas ir kiti. Vilniuje, kaip ir to meto Rusijoje bei Europoje, plito nuomojamųnamų tipas bei darbininkų kolonijos. Nuomojamas daugiabutis buvo naujas,pramonės revoliucijos epochoje „gimęs“ ir išpopuliarėjęs pastatas. Galima pastebėti, jogsekcinės struktūros nuomojamas namas Vilniuje formavosi gana ilgai – nuo XIX a. 8–9dešimtmečių iki aptariamojo laikotarpio. Moderno plitimo laikotarpiu pastebimai pakilonuomojamų namų komforto lygis, išsikristalizavo vidutinio dydžio buto plano schema.Moderno stiliaus daugiabučių plano funkcinei struktūrai būdingas asimetriškumas, organiškumas,stereometriškumas, interpretacija paremtas patalpų grupavimas. Kitas šiolaikotarpio daugiabučių tipas – darbininkų kolonijos. Lietuvoje jos dažniausiai būdavokuklios, tenkino tik minimalius gyventojų poreikius. Statant šiuos kompleksus, bandyta58