daugiabučių funkcinės struktūros raida lietu - Vilniaus Gedimino ...

3. Funkcinės būsto sudėties transformacijos Lietuvoje po 1990 metų3.4. Pagrindinių būsto elementų naujovėsTarp kitų šio tyrimo uždavinių itin svarbu išryškinti, kokios inovacijos po devintojo dešimtmečiopakeitė pagrindinių buto elementų, t. y. gyvenamųjų patalpų, kokybę, kiekybinęir funkcinę sudėtį. Pagrindiniai būsto elementai – tai gyvenamosios patalpos:svečių kambarys, valgomasis, miegamieji, virtuvė ir darbo kambarys. Prie pagrindiniųbūsto elementų taip pat priskirtinas holas ir lodžijos.Bene svarbiausias nepriklausomoje Lietuvoje funkcinės būsto struktūros pokytis –funkcinių zonų sujungimas. Tai matome išanalizavę Ukmergės g. 1998 m. statyto daugiabučio(archit. G. Blažiūnas, D. Linartas) planą. Čia virtuvės ir svetainės zonos jungiamosper didelę angą laikančiojoje sienoje. Po metų statytame daugiabutyje Žvėryne,Latvių g. (archit. A. Šarauskas, R. Malavickas), gyvenamojo kambario ir virtuvės zonossujungiamos arba ne gyventojų pageidavimu (3.12, 3.13 pav.). Jie sprendžia, ar statytistacionarią atitvarą, palikti bendrą erdvę, ar įrengti mobiliąją slankiąją pertvarą. Vienasvarbiausių pagrindinių būsto elementų naujovių – naujos akustinės lengvai transformuojamospertvaros, slankiosios sistemos ir durys. Sovietmečiu – aštuntajame ir devintojodešimtmečio pradžioje – buvo kuriamos naujo tipo funkcinės butų schemos,kuriose projektuojama daug lengvai transformuojamų pertvarų.Iš šių koncepcinių modelių galima paminėti B. Krūminio ir A. Umbraso vadovaujamųkolektyvų sukurtas naujas koncepcines schemas, kurios taip ir nebuvo įgyvendintos.Viena svarbesnių pagrindinių buto funkcinių elementų naujovių laikytinas butodalijimas į du arba net tris lygius. Sovietmečiu buvo keletas realizuotų daugiabučiųprojektų su dviejų lygių butais. Tai architektės I. Stripienės vadovaujamo kolektyvo suprojektuotasdaugiabutis Kaune, Laisvės al. 110, ir Vilniuje, Pašilaičiuose, Juozapavičiausg. 1988 m. realizuotas (archit. V. Drėma) daugiabutis. Tačiau kelių lygių butų projektavimotendencija neįgavo didesnio populiarumo aštuntojo ir devintojo dešimtmečioLietuvoje. Šiomis dienomis tai irgi ne itin populiarus sprendimas. Vienas radikalesniųsprendimų – archit. G. Natkevičiaus 2002 m. suprojektuotas daugiabutis Aukštaičių g.150, kur buto pagrindinės patalpos išdėstytos trimis lygiais. Architektas T. Balčiūnas irjo vadovaujama grupė iš UAB „JAD“ 2006 m. Krivių g. daugiabučių komplekse taip patpanaudojo dviem lygiais išdėstytų pagrindinių patalpų schemą.2002 m. Mindaugo g., Vilniuje, pastatytas (archit. G. Kuginys, T. Rasiulis) daugiabutisturėjo inovatyvų sprendimą, kai butai dėstomi dviem lygiais ir abu lygiai vizualiai jungiamiper įstiklintą lodžiją: pirmame lygyje suprojektuota lodžija per visą buto plotį,antro lygio lodžija tik 1,50 m pločio, ir joje būdamas žmogus vizualiai gali bendrautisu apatinėje lodžijoje esančiais žmonėmis. Taip gaunamos dviejų lygių lodžijos.122