daugiabučių funkcinės struktūros raida lietu - Vilniaus Gedimino ...

Daugiabučių funkcinės struktūros raida Lietuvojenedidelius holus, laužytais koridoriais. Yra kambarių su netradiciškai nusklembtais sienųkampais, gatvės pusėje – nedidelėmis daugiakampėmis iškyšomis. Ketvirtajame aukštevirš minėtosios iškyšos įrengta viena terasa, ant lygaus stogo – antroji.V. Putvinskio g. 72 1936 m. statytas architekto B. Elsbergo pastatas – kompaktiškasir asimetriškos kompozicijos. Namas trijų aukštų, du paskutiniai iš gatvės pusės praplėstierkeriu su balkonais. Iš kiemo pusės namo dalis kiek įtraukta, trečiasis jos aukštaspatenka po stogo nuolydžiu. Kiekviename aukšte suprojektuota po vieną butą, kuriokambariai išdėstyti aplink holą. Paskutinio aukšto butas kiek mažesnis nei pirmų dviejų.Po 1930 metų statant pastatus imta gausiai naudoti kampinius langus. Pavyzdžiugalėtų būti Kaune, Vienybės aikštėje, K. Donelaičio g. 71/12, 1927 m. pastatytas architektoL. Markovičiaus trijų aukštų tinkuotas mūrinis namas. Pastato planas kampinis susuapvalinta pagrindinių fasadų jungtimi.Kiekviename aukšte suprojektuoti du butai, patalpos išdėstytos dviem eilėmis. Pritaikytaskoridorinis suplanavimas, dominuoja tuo laiku retai pasitaikantys pereinamigyvenamieji kambariai. Iš kiemo fasado pusės suprojektuotos vonios ir sanitariniai mazgai.Įėjimas į pastatą – iš aikštės pusės.Laisvus, funkcionalius planus atitiko ekspresyvūs asimetriškos kompozicijos tūriai,pagyvinti balkonų, terasų arkinių galerijų (namai V. Mykolaičio-Putino g. 11, V. Putvinskiog. 52-75, 1937). Arkadų pradininkas Kaune buvo S. Kudokas.Ketvirtajame dešimtmetyje pradėti statyti kooperatiniai namai. Banko darbuotojųkooperatyvą Vaižganto g. 52–64 (statyta 1939 m., architektas B. Elsbergas) sudaro trysvienaukščiai korpusai, suprojektuoti aplink nedidelę vidinę gatvelę. Kiekviename yra pokeletą butų. Išlaikant dvišlaičių stogų proporcijas, norėta išreikšti tradicinių gyvenamųjųnamų bruožus.Atskiras daugiabučių pogrupis – pigių butų kolonijos neturtingiesiems, kurios pradėtosstatyti pramonės rajonuose. Sujungti tarpusavyje kelių aukštų korpusai suskirstytiį sekcijas. Išorė kukliai monotoniška (namai Petrašiūnuose, Griunvaldo g., 1931 m., inžinieriusI. Trakmanas). Įdomesnės architektūros kolonija Kaune – K. Petrausko ir Aušrosgatvių sankryžoje (1933 m., architektas S. Kudokas). Pastatas yra netradicinio V raidėsformos koridorinio plano, centre tarp sparnų suplanuotos visuomeninės patalpos.Tuo metu Rusijoje į valdžią atėjus komunistams, pradėtos kurti komunos ir atsiradonaujas, tik sovietams būdingas išradimas – komunos tipo namai дом-koмуны („Domkomuny“).Jie turėjo atspindėti kolektyvinę naujųjų socialistų dvasią. Nei JAV, nei VakarųEuropoje panašių daugiabučių nebuvo. Šio tipo būstą sudarė bendra virtuvė ir didelisprieškambaris, kuriuo dalijosi visi aukšto gyventojai. „Dom-komuny“ name buvo projektuojamine vien tik butai, bet ir bendruomenės susirinkimų ir rekreacinės patalpos, skalbyklos,bendruomeninės maisto ruošimo patalpos, o virš šių patalpų – atskiri kambariai35