daugiabučių funkcinės struktūros raida lietu - Vilniaus Gedimino ...

Daugiabučių funkcinės struktūros raida Lietuvojearchitektų kadaise dirbo Le Corbusier, Peteris Behrensas ar Bruno Tautas biuruosearba studijavo Bauhauso universitete. Modernistinių idėjų įtaka buvo jaučiama netik iš Vokietijos ar Prancūzijos, tačiau ir iš Olandijos, Italijos bei Skandinavijos šalių.Lietuvoje šios idėjos buvo savaip derinamos su romantizmo dvasia. Paaiškėjo, kadarchitektūros modernizmo kryptis priimtina ne tik visuomeniniams ar pramoniniamspastatams, bet ir municipalinėms daugiabučių programoms vykdyti. Gyvenamojobūsto poreikis, didėjantis miesto transporto judėjimas, apleistos miesto dalys skatinoarchitektus naujiems miestų planavimo pokyčiams. Modernizmo judėjimai siekė sukurtinaujus pastatų tipus, kurie atspindėtų mašinų revoliucionizuotą XX a. gyvenimobūdą. Taip pat buvo stengtasi pakeisti visuomenę. Pagrindinis architektų siekis beimotyvacija ieškoti naujų formų buvo noras įtvirtinti sveiką gyvenimo būdą, „pagarbą“natūraliai saulės šviesai ir švariam orui. Čia labai padėjo idėjinės koncepcijos ireksperimentai su naujomis medžiagomis bei konstrukcijomis, pastato sandaros aiškumas,įvairialypių plano schemų naudojimas ir ekstravagantiškos meninės raiškosreprezentavimas. Modernistinio tipo pastatams buvo būdinga asimetrija, „laisvo“ suplanavimonamų schemos, paprastumas, gelžbetonio ir metalo naudojimas, gembiniaibalkonai, didelių stiklo plokštumų langai, įtrauktos sienų plokštumos. Per pirmąjįtarpukario dešimtmetį (1919–1929) daugiausia statybų buvo vykdoma Kaune. Pagal1938 m. statistiką Kaunui teko 27 % visų Lietuvoje statomų pastatų. Pagal investicijastai sudarė 68 %. Natūralu, kad tuo metu Kaune susitelkė ir daugiausia projektuotojų:1933 m. čia įregistruoti 435 statytojai. Gyvenamųjų namų architektūros kokybeigerinti buvo įsteigtas fondas, kuris premijavo kokybiškai pastatytus namus. Spartusekonominis augimas ir statomų daugiabučių gausa padėjo rastis kai kuriems Kaunodaugiabučio plano struktūros savitumams. Būdingais šio laikotarpio daugiabučiųplano struktūros bruožais galima laikyti plano simetriją ir į gatvę orientuotą reprezentatyviąlaiptinę, įprasmintą fasado struktūroje. Funkcinė buto struktūra dažniausiaibuvo koridorinė. Pereinami buvo tik gyvenamasis arba valgomasis kambariai, buteįrengta daug pagalbinių patalpų. Prie virtuvės buvo projektuojamas atskiras sandėliukasmaisto produktams, auklės kambariukas, pagalbinė patalpa su durimis į balkonątarp dviejų miegamųjų, darbo kambariai arba studija. Tualetai projektuoti atskirainuo vonios kambarių. Iš buto plano nesunkiai buvo galima spręsti apie jame gyvenusiųasmenų materialinę padėtį. Kaip ir daugelyje to meto Europos valstybių, Lietuvojetarpukariu stipriai reiškėsi art deco stiliaus tendencija. Čia buvo integruota lakoniška,aiški, statinio plano struktūra su labai išraiškiu, gausiu ir formos požiūriu naujoviškudekoru. Bene svarbiausias art deco (pranc. art decoratif – dekoratyvinė dailė) idėjinėskoncepcijos tikslas – kurti naują, nebūtą, šiuolaikinį meną, o kartu ir architektūrą.Art deco pasekėjai, priešingai nei modernistai, nekėlė jokių socialinės reformos,taupumo ir paprastumo užduočių. Savo stiliumi artimiausiais art deco dvasiai galima63