10.07.2015 Views

daugiabučių funkcinės struktūros raida lietu - Vilniaus Gedimino ...

daugiabučių funkcinės struktūros raida lietu - Vilniaus Gedimino ...

daugiabučių funkcinės struktūros raida lietu - Vilniaus Gedimino ...

SHOW MORE
SHOW LESS
  • No tags were found...

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

2. Esminių veiksnių, lemiančių funkcinę būsto sudėtį, kaitao stalviršio ilgis tarp viryklės ir plovyklos – 80 cm. Trijų asmenų šeimai suprojektuotojetrečiojoje virtuvės kategorijoje bendras darbo paviršius siekė 3,1 m, o maisto ruošimopaviršius – 1 m. Keturių asmenų šeimai skirtoje ketvirtojoje kategorijoje šie ilgiai atitinkamaibuvo 3,9 m ir 1,2 m. Paskutinė, penktoji, kategorija buvo projektuota šeimaiiš penkių ir daugiau asmenų. Darbo paviršių ilgiai šiuo atveju buvo atitinkamai 4,4 mir 1,2 m. „Bene labiausiai virtuvinės įrangos koncepcija pasikeitė po 1974 m. Maskvojevykusios antrosios sąjunginės serijinių virtuvinių baldų apžiūros, kurioje, be tarybiniųįmonių, dalyvavo ir kai kurios VDR, VFR ir Šveicarijos firmos“ (Beiga 1975: 12). Deja, esminiųpokyčių nepastebėta, o pagrindiniai pasikeitimai buvo tik grupuojant įvairausdydžio virtuvines spinteles.Sovietmečiu daugelis žmonių buvo pirmoji karta, atsikėlusi iš kaimo į miestą. Natūralu,kad kartu į miestą atkeliavo daugelis kaimiškojo gyvenimo įpročių – maisto atsargųkaupimas, pusfabrikačių ruošimas, gyvūnų auginimas, drabužių siuvimas, audimas,mezgimas, taip pat statybinių medžiagų paruošimas bei įvairių baldų gamyba. Nors irkeista, balkonai ir lodžijos, projektuojami šalia gyvenamųjų kambarių, kaip ir amžiauspradžioje, dažnai vis dar būdavo maisto sandėliavimo patalpa.Po 1990 m. funkcinė buto sąranga transformuojasi dar kartą. Apie šį laikotarpį visdar negalima kalbėti kaip apie baigtinį procesą, tačiau jau pastebimos pagrindinėskaitos tendencijos. Butuose atliekami tik fundamentalūs, tiesiogiai su gyvenimo ciklususiję procesai: maitinimasis, aktyvus ir pasyvus poilsis, darbas. Labiausiai pastebimafunkcinių struktūrų kaita erdvesniuose butuose. Pažymėtina naujausia tendencija, atsiradusitik šiuo laikotarpiu – buto komfortą nusako ne gyvenamųjų kambarių dydis,o pagalbinių funkcinių elementų gabaritai ir jų kiekis. Atsiradus veiksmingai vėdinimoįrangai, vis labiau populiarėja bendrosios erdvės. Tai svetainės, valgomojo ir virtuvėstandemas. Didesniuose apartamentuose svetainė zonuojama į bendravimo zoną beimultimedijos zoną, kurioje įdiegiama namų kino įranga.Apibendrinant matyti, kad po 1990 m. funkcinė buto struktūra tampa lankstesnė,daugiau funkcijų perkeliama už buto ribų, jis tampa erdvesnis, lieka tik pagrindiniusfundamentalius poreikius tenkinančios funkcinės zonos. Vis dėlto daugumoje projektųvis dar mažokai paisoma plano schemos „lankstumo“ ir galimybės jį transformuoti. Išliekata pati situacija kaip ir masinės industrinės statybos metais, kai keletas architektųįdėjo daug triūso stengdamiesi sukurti atviras plano schemas, tačiau, nepaisant šių pastangų,atvirumo koncepcija priminė nepasiekiamą svajonę. Vis dėlto dėl pragmatiniųsumetimų projektavimo praktikoje buvo naudojamos stipresnės iš anksto sukonstruotosuždaros sistemos.Naujausia tendencija, pamažu atkeliaujanti į Lietuvą su vakarietišku gyvenimobūdu, tai tam tikrų iš butų jau išnykusių procesų transformuotas sugrįžimas, tačiau šį92

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!