daugiabučių funkcinės struktūros raida lietu - Vilniaus Gedimino ...

2. Esminių veiksnių, lemiančių funkcinę būsto sudėtį, kaitaŠalys, kurios buvo prijungtos prie Rytų bloko po 1945 metų, tapo totalaus rekonstrukcijosprojekto dalyvės daugiau kaip 50-čiai metų. Daugiabučiai sovietmečiu priminėBaumano knygoje aprašytus kalėjimus: „Panoptikono pobūdžio darbo namai buvo industrinėsvisuomenės laboratorija, kur eksperimentuojama su žmonių veiklos rutininimoribomis, o Pelikanų įlankos kalėjimas yra „globalizuotos“ „planetinės“ visuomenėslaboratorija, kur išbandomi globalizacijos atstumtųjų bei globalizacijos atliekų erdvinioįkalinimo metodai ir tiriamos galimybės“ (Bauman 2002: 162). Architektūra ir miestųplanavimas buvo tarsi instrumentai, padedantys kurti naują visuomenę, o jų rezultataimatomi šiandienos gyvenime: „Lietuva padalyta į dvi dalis – visus materialinius bei intelektiniusišteklius absorbuojantį Vilnių ir nusiaubtą provinciją“ (Donskis 1996).Žlugus Sovietų Sąjungai užgeso ir ideologinis socialistinio režimo variklis, plėtojęsisLietuvoje. Vis dėlto tai nereiškė socializmo reiškinių pabaigos apskritai. Socialistų eksperimentųrezultatai visuose Lietuvos miestuose architektūroje ir miestų planavimematomi iki šiol: „Dehumanizuota ir dažniausiai asemantiška sovietmečio architektūraanaiptol nebuvo fenomenas sui generis. Ji paprasčiausiai atspindėjo epochos ir politiniorežimo požiūrį į žmogų, jo aplinkos pasaulį ir visuomenę“ (Donskis 2002: 10). Deja,dažnai trokštamas Vakarų gyvenimo būdo ir tradicijų modelis nelabai padeda gydantsocialistinių eksperimentų padarytas žaizdas. Reikia pripažinti, kad Vakarų kultūros architektūrair urbanistika nesukūrė visuotino modelio, kurį šiandien būtų galima pritaikytiLietuvos miestams. Periferinius gyvenamuosius rajonus tiek Vakaruose, tiek Lietuvoježmonės taikliai praminė „miegamaisiais“. Ten neįmanoma įžvelgti jokių gyvybės ženklų.Socialistų architektūros ir miestų planavimo eksperimentai, lyginant su panašiais miestųplanavimo simptomais tuo pačiu laikotarpiu Vakarų šalyse, nejučia skatina ieškotitam tikrų paralelių bei panašumų. Panašiai kaip Rytų Europos valstybėse dominavosovietų ideologija, taip Vakarų Europoje vyko amerikonizacija. Juk Centrinės ir Rytų Europoskultūrinių panašumų įtvirtinimas dėl priklausomybės su Rusija iki 1945-ųjų metųbuvo neįsivaizduojamas. Be abejonės, skirtumai tarp Rytų ir Vakarų Europos yra labairyškūs, tačiau galima rasti ir fundamentalių panašumų tarp būdų, kuriais, kurdami formassocialistiniams miestams, rėmėsi architektai ir miestų planuotojai. Nekyla abejonių,kad Rytų ir Vakarų Europos dalys yra skirtingos, paprasčiausia to priežastis – siena. Šešidešimtmečiai radikaliai skirtingos politinės sistemos su savais ekonominiais ir estetiniaisprocesais fizinę aplinką Rytuose pakeitė visiškai kita kryptimi nei Vakaruose. Tačiaušio kitoniškumo priežastys slypi ir kur kas giliau: Europos miestuose bei landšaftuosevis dar egzistuoja skirtingų politinių sistemų ir valdymo stilių efektas, religinių, etniniųgrupių ir geografinių ypatumų skirtybės. Komunistų valdymo palikimas – daugiabučiųpastatų tinklas visuose regionuose – yra savotiškas architektūros paveldas, palikęs visdar aiškiai matomą sovietų stiliaus pėdsaką. „Ištisi „miegamieji“ rajonai, kurie nesiskiria80