daugiabučių funkcinės struktūros raida lietu - Vilniaus Gedimino ...

1. Gyvenamojo būsto funkcinės struktūros raida Lietuvoje XX amžiuje1962 m. miestų statybos projektavimo institute architektai B. Krūminis, V. Sargelis,A. Umbrasas ir inž. V. Zubrus pradėjo projektuoti pirmąją lietuvišką 5-ių, 9-ių ir 12-osaukštų stambiaplokščių namų seriją 1-464 LI. Šios serijos namai Vilniuje buvo statominuo 1967 m. iki 1977 m. Tokiais tipiniais namais užstatyti Žirmūnų D-25 ir iš daliesD-10 gyvenamieji rajonai, taip pat Lazdynų, Karoliniškių ir Viršuliškių gyvenamiejirajonai. Ši serija turėjo daug plano struktūros modifikacijų. Nuo 1-318 serijos skyrėsi50 cm platesniu tarpatramiu tarp laikančiųjų sienų (serijoje 1-318 – 11,02 m, o serijoje1-464 LI – 11,52 m). Plano funkcinė schema nuo 1-318 serijos skyrėsi nedaug: aukštetaip pat buvo projektuojama po tris butus aplink laiptinę. Pastebima funkcinės butųstruktūros skirtumų: įėjimas į vonios kambarį ir sanitarinį mazgą suprojektuotas iš koridoriaus,esančio tarp prieškambario ir virtuvės. Skirtingai nei 1-318 serijoje, 1-464 LIserija turėjo lodžijas. Reikia pabrėžti, kad žymiausias aprašomojo laikotarpio funkcinėsbutų struktūros pasikeitimas – balkono arba lodžijos zonavimas ne šalia virtuvės, betšalia miegamojo arba svetainės.Iki 1965 m. tiek Vilniuje, tiek kituose Lietuvos miestuose gyvenamieji namai daugiausiabuvo statomi laisvuose sklypuose ir rekonstruojamose senamiesčio dalyse. Nuo1966 m. tokios statybos persikėlė į laisvas priemiesčio teritorijas, kuriose pradėjo kurtisstambūs kvartalai. Tokiose priemiesčių zonose projektuojant gyvenamuosius namusatsisakyta pirmuose aukštuose įrengiamų parduotuvių ir buitinių dirbtuvių, o vietojejų kuriami nauji aptarnavimo centrai. Pirmu tokiu gyvenamuoju rajonu, sukurtu priemiesčioteritorijoje, tapo Žirmūnai dešiniajame Neries krante, Vilniuje (archit. B. Kasperavičienė).Vėliau pastatytas Lazdynų gyvenamasis rajonas Vilniuje (archit. Brėdikis,V. Čekanauskas), kuris buvo suprojektuotas 41-am tūkstančiui gyventojų, Kalniečių gyvenamasisrajonas Kaune (archit. A. Steponavičius).Tuo metu išaugo ir du visai nauji energetikų miestai – Elektrėnai (archit. K. Bučas,B. Kasperavičienė, P. Janulis, A. Kardišius) ir Visaginas (projektus rengė tuometinio Leningradoarchitektai). Nuo 1966 m. daugiabučiai miestuose ir miesteliuose buvo statomipagal pagerintus 1-318 ir 1-464 serijos tipinius gyvenamųjų namų projektus.Stambiaplokščius namus Lietuvoje statė keturi namų statybos kombinatai – Vilniaus,Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių. Nors jų gaminamų namų konstrukcinė schema buvovienoda, tačiau projektų variantai skyrėsi fasadų spalva, jų apdailos būdais, lodžijų, balkonųir aptvėrimų kompozicija, įėjimų apiforminimu, sekcijų blokavimu, mažosiomisarchitektūros formomis.Mažesniuose Lietuvos miestuose buvo naudojami mažaaukščiai sublokuoti daugiabučiai.Sublokuotais namais buvo laikomi du, trys, keturi ar daugiau butų, turinčiųdvi (o kartais ir daugiau) bendrų sienų. Tokių namų atsiradimo priežastis – sklypų stygius,mažesnė statybos kaina, nes butai turi ne keturias, o dvi išorines sienas. Dėl to44