daugiabučių funkcinės struktūros raida lietu - Vilniaus Gedimino ...

Daugiabučių funkcinės struktūros raida Lietuvojeturėjo gyventi trijų kambarių bute. Daugiabučiai buvo sudarinėjami iš įvairaus sekcijųskaičiaus ir sudėties. Buvo laikomasi tokio 1960 m. projektavimui taikyto santykio: apie25 proc. – vieno kambario butų, apie 50 proc. – dviejų kambarių butų, apie 25 proc. – trijųkambarių butų ir ne daugiau kaip 5 proc. – keturių kambarių butų. Minėtieji santykiaitaikyti trijų, keturių ir penkių aukštų tipiniams namams projektuoti (Peras 1958: 20, 26).Stambiaplokščių namų statybos pradžia Lietuvoje galima laikyti 1959 metų pabaigą,kai Vilniuje, Naugarduko gatvės rajone, per 2,5 mėnesio buvo sumontuotas 5 aukštų80-ies butų gyvenamasis namas. Galima teigti, kad industriniu būdu pagamintų namųbutų planinė schema buvo labai panaši į plytinių namų, tačiau patalpų proporcijos kurkas prastesnės. Pirmąją Lietuvoje pastatytą stambiaplokščių namų seriją 3005 suprojektavoMaskvos projektavimo organizacija. Pažymėtina, kad maskviečių projektuotistambiaplokščiai daugiabučiai buvo akivaizdžiai prastesnės kokybės. Lyginant pagalvienodas statybos normas ir taisykles Maskvos projektuotojų bei Lietuvos architektųsuplanuotus butus (atitinkamai 1-464 LT su 1-464 LI), pastebima, kad maskviečių suplanuotosesekcijose geriausias trijų kambarių butas negali prilygti Lietuvoje projektuotambutui (Vitas 1964: 48). Sovietų projektuotojų suplanuotus butus sunku apstatytibaldais, nes jie suprojektuoti 2,60 m tarpatramiu. Dėl viename aukšte numatytų keturiųbutų, iš kurių du buvo be insoliacijos, bei dėl visų laiptinių orientavimo į šiaurę, kvartaląracionaliai suprojektuoti ir užstatyti šiais namais buvo tiesiog neįmanoma. Lietuvojeprieškambariai buvo projektuojami su vieta drabužinei, nedidelėse virtuvėse numatytasplotas šaldytuvui, patogių proporcijų 14 m 2 miegamieji, kuriuose telpa dvigulėlova. Taigi Lietuvos architektams teko įdėti nemažai triūso pritaikant Maskvos projektusmūsų miestų poreikiams – buvo patobulinti fasadai ir suprojektuotos pristatomosioslodžijos (archit. J. Mazurkevičius). „Be abejo, šiais laikais masiškai ir nederinant tarpusavyjestiklinamos lodžijos darko bendrą pastato fasadą, tačiau problemos nepavykoišvengti visoje Lietuvoje“ (Čigriejus 2003: 114).Siekiant pagyvinti siluetinį kvartalų vaizdą, šioje serijoje buvo suprojektuotas devyniųaukštų stambiaplokštis gyvenamasis namas su vieno kambario butais (archit.E. Tamoševičius, inž. m. Bilevičius). Jau minėto patobulinto tipo namai buvo pastatytiSavanorių prospekte ir Žirmūnų D-18 gyvenamajame rajone.1961 m. buvo suprojektuota plytinių namų serija 1-318 su trimis butais sekcijosaukšte ir į vieną pusę orientuota laiptine. Ji turėjo dvi modifikacijas: viena buvo su išilginėmislaikančiosiomis sienomis (archit. B. Krūminis, V. Sargelis, inž. K. Sližys), kita – suskersinėmis (archit. E. Tamoševičius, inž. K. Sližys). Butai buvo įvairių dydžių – nuo vienokambario iki keturių. Butų plano struktūra buvo koridorinė, panaši į funkcinę tarpukariobutų struktūrą, tik daug mažesnių matmenų: maža virtuvė (9 m 2 ) ir ankštas prieškambaris,atskirai suprojektuotas vonios kambarys ir sanitarinis mazgas. Ši serija buvo plačiainaudota įvairiuose Lietuvos miestuose.43