Daugiabučių funkcinės struktūros <strong>raida</strong> Lietuvoje3.6. Ateities tendencijų prognozėsYra prasminga atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvoje egzistuoja keli architektūros ir urbanistikosspecialistų sąmonėje įsišakniję teiginiai, kurie daugiau ar mažiau stabdo daugiabučiųfunkcinės schemos optimizavimą: a) vis dar vyrauja samprata, jog XX a. pradžiojemiesto modelis, kuriame daugiabučiai buvo „miesto fabrikų generatoriai“ ir vaidino pagrindinįvaidmenį, buvo ir tebėra optimalus; b) vis dar tikima, kad funkcinė plano schemapriklauso tik nuo konstrukcinės schemos; c) tipizavimas vis dar laikomas svarbesniu užinterpretavimą, modernumą ir naujų galimybių paiešką. Vadovaujantis šiais savotiškaismitais, daugiabučių schemos dažnai virsta besikartojančių tipų kliše ir, deja, šiandien taivis dar tebėra gajus daugiabučių projektavimo principas. Tokie daugiabučių funkcinėsschemos stereotipai blogai dera prie šiuolaikinio XXI a. miestovaizdžio dinamiškumo. Jųneįmanoma priderinti prie naujos urbanistikos dvasios, prie gyvenimo būdo pokyčių, irsu jais susijusių tipologinių klausimų, prie gyvenamosios erdvės, t. y. buto, dizaino pokyčių,prie naujų ženklų, tokių kaip transformuojamos erdvės, interjero, ir prie kitų veiksnių.Ilgą laiką tradicinė gyvenamosios erdvės samprata buvo apribota idealių sienų tarpdviejų perdangų (Neuferto tipologija). Tačiau šiandien požiūrio į gyvenamąją erdvępasikeitimą jau stipriai veikia ekonominiai ir politiniai, socialiniai ir kultūriniai, technologiniaibei kitokio pobūdžio pokyčiai visuomenėje, tiesiogiai keičiantys ir gyvenamąjąerdvę (Galfetti 1999). Pavyzdžiui, pagrindinis šiandienos socialinis kriterijus yra gyvenimaskartu, o ne užsidarius ir atsiskyrus nuo kitų, tačiau akivaizdžiai matyti, kad naujosiosmasinės informacijos priemonės stipriai keičia esamus ryšius kasdieniame gyvenime.Dėl naujųjų duomenų perdavimo technologijų ir telekomunikacijos skvarbos žmogusgali dirbti ir savo gyvenamojoje erdvėje. Taip vystosi naujas darbo pobūdis, keičiantisir funkcinę buto struktūrą. Panašiu pavyzdžiu gali būti ir vis plačiau Lietuvoje populiarėjantisnuotolinis mokymasis, kuris jau kelia ir ateityje sukurs dar daug naujų iššūkių,sprendžiant funkcinės gyvenamojo būsto struktūros klausimus. Vis labiau stiprėjantiklimato kaita, be abejo, turės įtakos ir funkcinei gyvenamosios erdvės kaitai. Šie, tikbendrais bruožais išvardyti parametrai neabejotinai veiks tiek gyvenamąją erdvę, tiekplanavimo bei erdvinės struktūros santykius. Naujųjų ateities technologijų fone ryškėjatokios <strong>lietu</strong>viškojo būsto funkcinės struktūros tendencijos: gyvenamosios erdvės didėjimas,atsiradus galimybei gaminti plonas sienas ir fasadų filtrus; atsirandančios naujosmobilumo ir paslankumo kryptys; seniau egzistavusių, tačiau gyvenamųjų namų statybojenenaudotų medžiagų naujos naudojimo galimybės (3.16, 3.17 pav.); prioritetųteikimas įvairiapusiškumui, o ne tipiškumo atkartojimui.Kaip jau aptarta, ilgą laiką funkcinę daugiabučių plano schemą sudarė vienodi ir pasikartojantysfunkciniai elementai.133
3. Funkcinės būsto sudėties transformacijos Lietuvoje po 1990 metų3.16 pav.Nočios g. 70A,Vilnius, 2007 m.(archit. R. Palekas, B. Puzonas, A. Barzda)0 53.17 pav.Nočios g. 70A,Vilnius, 2007 m.(archit. R. Palekas,B. Puzonas, A. Barzda)134