daugiabučių funkcinės struktūros raida lietu - Vilniaus Gedimino ...

Daugiabučių funkcinės struktūros raida Lietuvojekartą susijęs su informacinių technologijų plėtra. Pavyzdžiui, daugelis žmonių vėl dirbapagrindinį savo darbą namuose, su pasauliu bendraudami nuotoliniais ryšiais, t. y. internetoryšiu, faksu, telefonu. Daugelis gyvenimiškų procesų – maisto ruošimas, prekiųpirkimas, mokesčių mokėjimas ir t. t. – vėl atliekami bute, tačiau nebe tiesiogiai, o užsisakantnuotolinio ryšio priemonėmis. Šios kaitos rezultatus pamatysime ateityje, tačiaujau dabar galima teigti, kad tai neabejotinai veiks funkcinę buto struktūrą. Funkcinėbutų struktūra greičiausiai vėl išgyvens naują raidos etapą, prilygintiną tokiam perversmui,kaip elektros atsiradimas.Nagrinėjant buto pasikeitimus statybų technologijų raidos procese, pastebima išorėssienų plonėjimo tendencija. XX a. kintant namo ir buto sienų storiui, keičiasi ir vidauspatalpų fiziniai parametrai – erdvės didėja. Kitas veiksnys, lemiantis patalpų didėjimą,yra tobulėjančios perdangų konstrukcijos. Tarpatramio tarp sienų didėjimas leidžiasujungti keletą zonų į vieną. Labai kinta ir langai: XX a. pradžioje dėl netobulos šildymoįrangos ir langų gamybos technologijų angos sienose projektuojamos palyginti mažos,sudalytos rėmais, nes dėl stiklo brangumo neįmanoma padaryti didelių varstomųdalių. Situacija pradeda keistis tarpukariu – nors išlieka daug dalijimų, tačiau atsirandakampiniai langai, net su lenktais stiklais. Po Antrojo pasaulinio karo daugelis butų šildomicentralizuotai, gyventojams šiluma nebėra labai brangi, populiarėja vis didesnilangai. Po 1990 m. iš Vakarų perimamos stiklo paketų technologijos leidžia projektuotimilžiniškus, kartais net per visą sieną langus. Išorės sienoms dažnai naudojamos nebekietos, bet stiklinės ir skaidrios medžiagos. Didėja į išorę už namo ribų išsikišusios funkcinėszonos plotas ir naudojimo paskirtis – terasos, balkonai, lodžijos ar gembės. Tokspavyzdys – daugiabutis Mindaugo g. 14, Vilniuje, su viršutiniame aukšte į išorę iškištavirtuvės zona.Apibendrinant galima teigti, kad statybinių technologijų tobulėjimą rodo funkcinėbuto struktūra, suteikianti projektuotojams daugiau galimybių vidaus erdvėms planuoti.Gyvenamoji aplinka nėra stabili, ji keičiasi, vystysis ir ateityje. Be abejo, poveikįturės naujai sukuriamos medžiagos ir tobulinama namų įranga. Žmogaus interesųgausa, jo kūrybinių ir dvasinių poreikių tenkinimo būtinybė reikalauja išskirti bute atskiraszonas, kuriose žmogus galėtų kurti, mokytis, muzikuoti. Buto komforto didinimaspirmiausia priklauso nuo žmogų supančių buto įrenginių bei namų apyvokos reikmenųtobulinimo.93