daugiabučių funkcinės struktūros raida lietu - Vilniaus Gedimino ...

1. Gyvenamojo būsto funkcinės struktūros raida Lietuvoje XX amžiujePasak vieno iš stambiaplokščių namų projektų kūrėjo architekto B. Krūminio, stambiaplokščiainamai turėjo ir neabejotinų trūkumų – tai bloga išorės sienų varža, plokščiųsandaros pralaidumas vandeniui, bloga vidaus sienų ir perdangų garso izoliacija.Problema laikytina ir tai, kad tokių namų Lietuvoje buvo statoma itin daug. Tačiau, nepaisantjų trūkumų, stambiaplokščiai tuo laikotarpiu buvo statomi ir rinkos sąlygomisbesivystančiose šalyse – Prancūzijoje, Danijoje ir kt. Tiesiog pasiturinčios šalys turėjogalimybę po kelių dešimtmečių atlikti šių namų renovaciją, todėl jie ir vėliau daugiau armažiau sėkmingai eksploatuojami.Pažymėtina, kad Lazdynų gyvenamajame rajone pirmą kartą Lietuvoje stambiaplokščiaidaugiabučiai buvo pastatyti nelygiame reljefe – ant šlaito. Sprendimas buvoatliktas pritaikius sekcijų tarpusavio blokavimo principą. Siekiant, kad kiekvieno gyvenamojorajono užstatymas būtų savitas, buvo projektuojamos specialios sekcijos. Taigikiekvienas rajonas, užstatytas 1-464 LI serijos namais, turėjo kitokią struktūrinę užstatymoidėją. Sudėtingas Lazdynų gyvenamojo rajono (archit. V. Čekanauskas) reljefas lėmėspecialių namų projektavimą – tai keturių sekcijų, penkių aukštų namai, kurių kiekvienasekcija statoma vienu aukštu žemiau nei kaimyninė. Tokiu pačiu principu suprojektuotiir trijų sekcijų devynių aukštų namai. Karoliniškių gyvenamajame rajone (archit.K. ir g. Balėnai) bei Savanorių prospekto šiaurinėje pusėje (archit. A. Leckienė) buvotaikomos kryžminio blokavimo sekcijos.Didžiųjų Lietuvos miestų naujuose gyvenamuosiuose rajonuose dominavo penkiųir devynių aukštų stambiaplokščių užstatymas. Siekiant išvengti monotoniškumo, buvorastas sprendimas – apie 6–10 proc. pastatų statyti didesnio aukštingumo, t. y. devynių,dvylikos ar šešiolikos aukštų, su plytų mūro sienomis. Atsiradus naujoms statybų technologijomsšis tikslas buvo pasiektas statant aukštybinius monolitinius namus. Pradėtamonolitinio gelžbetonio 16 aukštų daugiabučių statyba. Šio tipo pastato pavyzdžiu galibūti Kaune 1984 m. architekto E. Andrašiaus projektuoti daugiabučiai – Savanorių pr.2, 4, 6. Visi trys namai vienodi, sujungti triaše, simetriška plano struktūra. Laiptai ir liftaisuprojektuoti centrinėje, svarbiausioje struktūroje, laikančiojoje konstrukcijoje – gelžbetoniniamecilindre.Pažymėtina, kad aprašomuoju laikotarpiu pagal tipinius projektus statytuose daugiabučiuosetrūko patalpų skalbiniams džiovinti, ilgalaikiam produktų ir sezoniniųdaiktų saugojimui. Todėl natūraliai susiklostė situacija, kai tradiciniam būstui priskirtosfunkcijos buvo perkeliamos į kitas vietas: kolektyvinius sodus (poilsis, fizinis darbas,vaikų auklėjimas), garažus (produktų sandėliavimas, vyriškų kompanijų bendravimas),laiptines, pusrūsius ir tiesiog gatves (paauglių sportas ir bendravimas).Gyvenamieji daugiabučiai iš plytų mūro 1990 m. buvo statomi taikant projektų seriją1-318. Kartu šalyje buvo statomi ne tik „valdiški“, bet ir kooperatiniai daugiabučiai.54