KARDAS - Krašto apsaugos ministerija

nės organizacijos rėmus. Patiems padaliniamsneretai būdavo labai artimaavantiūrizmo, bravūros dvasia. Operacijų,kurias jos vykdė, rizikos faktoriusbuvo didelis; daugeliu atvejų karinė vadovybėformaliai net nenorėdavo kontroliuotipačios operacijos eigos, palikdamirezultatą paties SP dalinio vadoatsakomybei. Labai tipiškas pavyzdys,iliustruojantis šią pradinę avantiūristinęSP stadiją, yra ištrauka iš kreipimosi,verbuojant savanorius į padalinį „BlueLight“ Vietname: „...pavojingas darbastikriems vyrams. Ordinas arba karstas– garantuoti.“Po sąjungininkų pergalės laikinągeopolitinio balanso iliuziją užtikrinobranduolinis ginklas, bet įsibėgėjantšaltajam karui, kintant karybos supratimuiir modeliuojant galimus grėsmiųscenarijus, atsirado daugybė kokybiškaiir kiekybiškai besiskiriančių kariniųpadalinių, ir „specialiosios paskirties“bei „elitiškumo“ sąvoka tapo itin reliatyvi.Minėti smogiamieji padaliniai išliko,tačiau specialiųjų operacijų nišąpradėjo užimti visai kitaip parengtųpadalinių poreikis, kurių specializacijabūtų ilgalaikė, dažnai autonomiškaveikla nedidelio intensyvumo konfliktųzonoje ar priešo užnugaryje. Ši veiklossritis, turint galvoje modernias SP, irpradėjo darytis paklausiausia nuo patAntrojo pasaulinio karo pabaigos iki70-ųjų (klasikiniai pavyzdžiai: priešpartizaninėSAS veikla Malajuose irBorneo, JAV „Žaliųjų berečių“ operacijosVietname). Grynai puolamosiosoperacijos čia buvo palyginti retos, paprastaikontaktai su priešu apsiribodavotik esant neišvengiamai situacijai arkonkrečiam tikslui pasiekti. Užtat buvosukaupta daug kitų įgūdžių patirties:mažų padalinių, priešpartizaniniųoperacijų (arba, atvirkščiai, pasipriešinimojudėjimų organizavimo), „širdžiųir protų“ taktika („Hearts and Minds“).Globalaus karinio konflikto atveju SPvykdomi nekonvenciniai veiksmai turėjopersikelti į tolimąjį priešo užnugarį;ypatingas dėmesys tokiu atveju būtųskiriamas civiliniams ir kariniams strateginėsreikšmės objektams išvesti išrikiuotės (mažesniu mastu tą matėmePersų įlankos konflikto metu, kai nedideliųSP patrulių dėka buvo naikinamamobili irakiečių raketų „Scud“ paleidimoįranga“, taip pat pagrindinės jų komunikacijos).Nuo XX a. 70-tųjų metų pradėjoryškėti dar viena SP veiklos sritis. Taibuvo lyg ir pirmojo šturminio etapoatgimimas, tik daug preciziškesnis –trumpalaikiai, aktyvūs ir agresyvūs tiesioginiaiveiksmai. Kariauti prireikė jaune vien džiunglėse „trečiajame pasaulyje“,bet ir prieš „miesto partizanus“:Europą ir JAV pradėjo krėsti kriminalinioir politinio terorizmo karštligė, prieškurią reikėjo imtis veiksmų. Įprastiniaipoliciniai metodai mažai tegelbėjo, irdėmesys į tokius veiksmus besispecializuojančiusatlikti atskirus vienetus pradėtas kreipti pokairiųjų radikalų ir nedidelių proislamistinių grupuočių pirmosioskartos terorizmo bangos, pareikalavusios daugaukų dėl valdžios institucijų ir jėgos struktūrų nepasirengimotokiems ekscesams. Kontrteroristinės specialiosiosgrupės tobulėjo tiesiog mūšio lauke ir jau apie 80-uosiusbuvo sukaupusios neįkainojamą patyrimą.Labiausiai patyrusiais visuose specialiųjų operacijų niuansuoseiki šiol laikomi britai. Ir tai nenuostabu, žinant, kadjų specialiojo dalinio evoliucija perėjo visus minėtos raidosetapus. Tačiau iki šiol SAS išlieka daugiafunkcinis padalinys,kurio nariai rotuodamiesi išeina kursus, supažindinančiusjuos su labai plačiu specialiųjų operacijų spektru.Kitas pavyzdys – JAV sausumos pajėgų SP organizacinėstruktūra, kuri labiau orientuota į atskiras specializuotassritis. Beje, šis pavyzdys patvirtina SP evoliucijostaisyklę:- anksčiausiai atsiradęs reindžerių pulkas klasifikuotinaskaip aukštesnio kovinio pasirengimo lengvai ginkluotųpėstininkų padalinys, galintis vykdyti arba lokalias smogiamąsiasoperacijas, arba nedidelėmis grupėmis atliktižvalgybinius-diversinius reidus taktinio užnugario ribose.Tačiau pagal daugelį kriterijų (vienas jų – čia tarnauja šaukiamojoamžiaus jaunuoliai) tai – šturmo padalinys.- Specialiųjų operacijų grupė (Žaliosios beretės), suformuotašeštajame XX a. dešimtmetyje – šaltojo ir „bananinių“karų įkarštyje, buvo skirta operacijoms tolimameužnugaryje arba pilkųjų konfliktų zonose užsienio šalyse.Reikalavimai čia neapsiriboja vien fiziniais testais ir sustiprintupėstininko parengimo kursu – į specialiųjų operacijųgrupę priimama tik po pradinės karinės tarnybos; „žaliosiosberetės“ mokosi svetimų kalbų, kitų kultūrų papročių,specialiosios žvalgybos įgūdžių.- „Delta“ – ypatingos paskirties kontrteroristinis padalinys,sukomplektuotas daugiausiai iš specialią atrankąperėjusių kitų SP padalinių atstovų. Jiems keliami itin aukštireikalavimai, pratybos pasižymi dideliu realistiškumu.Ir vis dėlto su „Delta“ susijęs jau klasikiniu tapęs įvykis,kuris parodė, kad specialiųjų padalinių potencialas dar nėraišsemtas. Apie jį verta pakalbėti šiek tiek plačiau.1980 m. aukščiausieji JAV politiniai ir kariniai sluoksniainusprendė išvaduoti apie šimtą savo piliečių, tapusių įkaitaisTeherane esančioje JAV ambasadoje po prieš pusmetįįvykdytos Islamo revoliucijos. Galutinis operacijos, pava-K A R D A S 2 0 0 6 s p a l i o n r . 5 ( 4 2 2 )13