KARDAS - Krašto apsaugos ministerija

venimo areną iškėlė plačias gyventojųmases, kurie norėjo aktyviai dalyvautipolitiniame ir visuomeniniame gyvenime.Todėl susiformavo nauja mokymosritis – suaugusiųjų mokymasis, kurispareikalavo iš mokytojų naujo požiūrioį mokymąsi ir naujų darbo metodųsu subrendusiais, gyvenimo patirtiesturinčiais žmonėmis.Lygindamas suaugusiųjų ir kariuomenėsmokymo būdus ir metodus, autoriusatkreipė dėmesį į tai, kad kariai– taip pat „suaugę žmonės ir su jais reikiakitaip dirbti, negu su vaikais. Reikiaskaitytis su suaugusio žmogaus psichika,kuris ne taip lengvai susigyvenasu mintimi, kad kiekvienas jo žingsnisir veiksmas yra reguliuojamas. Dėl šiųpriežasčių kareiviai gali pradėti neigiamaivertinti ir Lietuvos kariuomenę.“Todėl autorius iškėlė konkretųreikalavimą karininkams: „Bendrosir suaugusių pedagogikos dėsnių žinojimasvisiems kariuomenės mokytojams,karininkams pirmoj eilėj, yraneginčijamas“.Šiandien V. Biržiškos pateiktos karinėspedagogikos sampratos negalimepavadinti išskirtinai lietuviška, nes,anot R. Dapkaus, „mokslas pateikia žinias,kurių turinys iš esmės nepriklausonuo atskiro žmogaus, jo savybių,tautinės priklausomybės, vertinimų,dvasinės būklės; nacionalinio mokslonėra“. Tačiau V. Biržiškai pavyko ganaaiškiai „suręsti“ teorinius karo pedagogikospamatus, ant kurių šiandienkyla Lietuvos kariuomenės ugdymomokslo pastatas, perimdamas ir integruodamaspažangią NATO ginkluotųjųpajėgų rengimo patirtį.Doc. dr. NijolėJanulaitienėGenerolo Jono Žemaičio Lietuvos karoakademijaRamovė ar klubas?Turbūt ši dilema atsirado spontaniškai, ma: „klubas – visuomeninė organizacija, sudarytaiš grupės žmonių, kuriuos jungia politiniai,nes mūsų visuomenė šiais laikais vis labiaulinkusi skaldytis, byrėti, užuot susivienijusi. mokslo, meno, sporto ir kt. interesai…“ 1918Jau senovės baltai, gyvenę Pabaltijy, turėjosavo tikėjimo šventovę romuvą, kurioje klubas Lietuvoje. 1919–1940 m. Lietuvoje bu-m. Vilniuje įsteigtas pirmasis geležinkelininkųvyko ne tik religinės apeigos, bet ir šventės, vo paplitę inteligentų klubai. Šiais laikais Lietuvojeyra žygių klubų, šokių mėgėjų klubų,genčių suėjimai.Lietuvos karininkų ramovės istorija prasidedanuo 1924 metų. Pats pavadinimas „ra-Taigi klubais galima vadinti panašių po-medžiotojų, kėglių, naktinių ir kt. klubų.movė“ širdžiai malonus, savas žodis, originalus,primenantis senas lietuviškas tradicijas. ėjimo, susirinkimo vietas. Manau, kad vietojmėgių žmonių, kad ir negausios grupės, su-Žodžio „ramovė“ šaknis „ra“ senovės egiptiečiųmitologijoje reiškė „Saulės dievas“. neturėtų būti priskiriamas tokiems klubams.ramovės planuojamas steigti Karininkų klubasKaip žodis „katedra“ (bažnyčia) mums Neteko girdėti gydytojų, architektų, inžinieriųasocijuojasi ne tik su pastatu, bet ir su joje įsteigtų klubų. Vadinasi, klubų paskirtis ir apimtisyra siaura.atliekamomis apeigomis, dvasiniu atsinaujinimu,taip „karininkų ramovė“ asocijuojasi Tad ar tinka ramovę pavadinti klubu? Aišku,ne. Nei savo apimtimi, nei paskirtimi, neisu joje vykstančiais minėjimais, iškilmėmisir kitais renginiais, dvasiniu atsipalaidavimu, pagal profesiją pavadinimai nesiderina. Keista,kad ir naujai steigiami karininkų klubai (žr.atsinaujinimu.Tarpukario Lietuvos kariuomenės dalinių publikaciją „Karde“ Nr. 3) turi tokį patį kaip irkarininkai neįsivaizdavo, kad laisvalaikį galėtų ramovė tikslą – puoselėti garbingas praeities irpraleisti kitur, o ne ramovėje.dabarties Lietuvos kariuomenės karininkų tradicijas,skatinti karininkų bendravimą ir tarpu-Tais laikais uniformuotas karininkas neturėjoteisės įeiti į bet kurį restoraną ar kavinę, savio pasitikėjimą, ugdyti karininkų moralineso tik ten, kur buvo leista įgulos vado įsakymu. vertybes ir t. t. Šių tikslų ir dar daugiau siekė irTaip pat uniformuotas karininkas negalėjo geležinkeliuvažiuoti III klasės vagonu, o tik I ir II movės. Klubas jau savo pavadinimu menkinasiekia prieškarinės ir dabartinės karininkų ra-klasės. Tai kėlė karininko vardo orumą. tradicinę karininkų ramovės paskirtį ir dvasią.Į ramovę pašaliečiai galėjo ateiti tik karininkųkviečiami, kaip asmeniniai svečiai. O Kaune, Klaipėdoje ir t. t., turėtų būti centrinėsTen, kur yra didesnės įgulos, pvz., Vilniuje,kaip mielai laukdavo pažįstami ir visuomeniniųįstaigų vadovai švenčių ir pokylių ramovėliniųkarininkus. O prie jų galėtų veikti atskirųramovės, jungiančios visus ten esančius daje,į kuriuos būdavo įgulos vado ir karininkų pomėgių mėgėjų klubai, pvz., šaudymo, kelionių,medžiotojų, vokalistų, šaškių, šachmatų,kviečiami! Ramovėje įgulos karininkai švęsdavošventes, minėjimus, įvairius pokylius, biliardo, kortuotojų ir t. t. Prie mažesnių kariniųįgulų ramovių irgi galėtų susidaryti įvairiųpraleisdavo laisvalaikį. Ramovėje buvo organizuojamospaskaitos, veikė biblioteka, skaitykla,žaidimų kambariai, kuriuose kiekvienas bais. Visi šie klubai turėtų veikti be jokių įstatųpomėgių grupelės, kurias pavadintume klu-rasdavo užsiėmimą pagal pomėgius: galėjo ar statutų, kurie tik varžytų jų veiklą. Jie turėtųžaisti šachmatais, šaškėmis, kortomis, biliardąir pan.vadovaujami iniciatyvaus karininko.veikti savanorišku dalyvių bendru susitarimu,Šiandien karininkų ramovėje laisvalaikiu Vis daugiau Lietuvoje atsiranda atsargosįgulos karininkas – retas svečias. Kaip sudomintikarininkus ramovės veikla, tai kitas klau-karininkų sąjunga (LAKS). Jie savo veiklaiir dimisijos karininkų, kuriuos jungia atsargossimas.prieglobstį ir dabar randa ramovėje. Taip patKas gi yra klubas?yra artimos ramovės veiklai buvusios Vietinės1951 m. ir 1969 m. Vilniuje išleistame rinktinės karių sąjunga, sukilėlių, partizanų organizacijos.Jos irgi turi rasti prieglobstį savo„Tarptautinių žodžių žodyne“ rašoma: „klubas– visuomeninė organizacija, jungianti tam tikro veiklai ramovėje (bent gauti patalpas).sluoksnio, profesijos žmones organizuoti bendromspramogoms, sporto žaidimams…“ me, tėviška karininkų globa yra gana plati.Taigi ramovės veiklos apimtis ir, sakytu-1979 m. Vilniuje išleistos „Lietuviškosios Dm. plk. ltn. Petras Narinkevičiustarybinės enciklopedijos“ 5-ajame tome rašo-KaunasK A R D A S 2 0 0 6 s p a l i o n r . 5 ( 4 2 2 )35